Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys: L. K., R. K., antstolis G. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos (duomenys neskelbtini), UAB pareiškimas, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti, kad R. K. priklauso ½ L. K. gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio G. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojos (duomenys neskelbtini), UAB naudai. Antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo skolininko R. K. sutuoktinei L. K. išmokėtinas lėšas 461,15 Eur sumai - darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas bei davimų sumas - kiekvieną mėnesį laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje įtvirtintų dydžių, t. y. 10 proc. nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), 30 proc. nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios viena MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 proc. nuo skolininko sutuoktines darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius. Taip pat antstolis (duomenys neskelbtini) parengtame sutikime dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. (duomenys neskelbtini), informavo skolininką, kad jis ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos turi pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas per antstolio nustatytą terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolis (duomenys neskelbtini) siūlymu dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į išieškotoją (duomenys neskelbtini), UAB, siūlydamas išieškotojui iki (duomenys neskelbtini), kreiptis su prašymu i teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Išieškotoja nepraleidusi nustatyto termino, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad po santuokos sudarymo skolininko sutuoktinė L. K. gauna pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinės gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkas R. K. ir suinteresuotas asmuo L. K. yra sutuoktiniai, duomenų apie galiojančias sutuoktinių vedybų ir turto padalijimo sutartis nėra, todėl aukščiau paminėtas areštuotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkui R. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. K. pajamų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos prašymą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininko R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis sutuoktinės L. K. gaunamų pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti antstoliui G. S.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.