Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei K. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo išlaikymo priteisimo, tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė paaiškindama, kad atsakovo kaltė nutraukiant santuoką buvo jo girtavimas ir nelojalumas jai. Paaiškino, kad sūnui reikalingas didesnis, t.y. 400 Lt kasmėnesinis išlaikymas, nes vaikas yra su negalia, o dukrai, kuri yra sveika, teiktinas mažesnis išlaikymas. Su priešieškinio reikalavimu, kad atsakovas nėra T. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas sutiko ir paaiškino, kad su atsakovu nuo 2010 metų balandžio 29d. nebegyveno, su juo neturėjo jokių ryšių ar santykių. Su trečiuoju asmeniu R. K. pradėjo gyventi nuo 2010 metų spalio mėnesio. Per visą tą laikotarpį su atsakovu nesusitikinėjo, žinojo, kad atsakovas tuo metu buvo išvykęs uždarbiauti į Angliją. Dėl kitų priešieškinio reikalavimų nesutinka ir prašo juos atmesti, nes mano, kad dėl santuokos iširimo ji nekalta bei nesutinka su tuo, kad E. nėra atsakovo duktė.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis savo reikalavimų atsisakė dalyje dėl abejonių ar yra E. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, nes medicininiai tyrimai patvirtino jo tėvystę. Patikslino reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sąlygų, įvardindamas, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys. Su kitais ieškinio reikalavimais sutiko ir neprieštaravo teikti išlaikymą sūnui E. gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt, o E., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt nuo 2010-05-01 iki vaikų pilnametystės. Taip pat paaiškino, kad jis fiziškai negali būti T. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas nes su sutuoktine nuo 2010 balandžio mėn. nebegyveno, o nuo 2010 lapkričio mėn. buvo metams išvykęs į Angliją. Jam yra žinoma, kad jau tuo metu ir dabar ieškovė gyvena su R. K., kuris yra tikrasis vaiko tėvas.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad su ieškove susipažino 2010 metų birželio mėn., o kartu pradėjo su ja gyventi nuo 2010 metų spalio mėn. Jam buvo žinoma, kad ieškovė yra neišsituokusi, tačiau ji su atsakovu nebendravo. R. K. patvirtino, kad su ieškove intymiai pradėjo bendrauti 2010 m. lapkričio gruodžio mėn., todėl įsitikinęs, kad T. yra jo sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo sąlygų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas priešieškinyje pareiškė, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau teisminio nagrinėjimo metu įžvelgė ir savo kaltę.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek atsakovė santuokos irimo atskaitos tašką įvardija 2010 metų balandžio mėn. Nors ieškovė nurodo, kad santuoka pradėjo irti dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į šeimos ir gyvenimo vertybes, nelojalumo vienas kitam, tarpusavio įžeidinėjimų, užgauliojimų, priekabių ieškojimo, o atsakovas įvardija šeimos iširimo priežastį, kad atsakovės elgesys kėlė nepasitikėjimą bei, kad jis pats elgėsi netinkamai ir turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl teismas daro išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltos abi šalys, kadangi bylos duomenimis šeimos konfliktai kildavo tiek dėl atsakovės, tiek ir dėl ieškovo impulsyvių, valdingų charakterių bei dominuojamo vaidmens šeimoje. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei šalys nurodo, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-608/2005). Ieškovė neįrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant a priori pripažįstama, jog santuoka iširo dėl įstatyminę prezumpciją atitinkančius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės, t.y. neištikimybės, smurto, šeimos palikimo ir vienerius metus ja visiško nesirūpinimo.

Dėl teisės pasirinkti pavardę įgyvendinimo

Šalims (duomenys neskelbtini) Rietavo sav. civilinės metrikacijos skyriuje sudarius santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovė realizavo savo teisę numatytą LR CK 3.31 str. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Ieškovei ir atsakovui teisminio nagrinėjimo metu nebekeliant ginčo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką ir ieškovei pasiliekant iki santuokos turėtą D. pavardę, nepažeidžiama LR CK 3.69 str. numatytos teisės normos..

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Kadangi ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tenkintinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Šalims (duomenys neskelbtini) gimė T. J. (b.l. 87). Jo gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas. CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka. CK 3.150 str. pirmoje dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Taigi, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, esminę reikšmę turi faktas, ar atsakovas yra ar nėra vaiko tėvas. Byloje šalys – ieškovė, atsakovas ir tretysis asmuo patvirtino, kad atsakovas nuo 2010 metu balandžio mėnesio nebendravo su ieškove ir neturėjo intymių santykių, be to nuo 2010 metų lapkričio visus metus buvo išvykęs iš Lietuvos. Šalys patvirtino, kad nuo 2010 metų spalio mėn. su ieškove gyveno tretysis asmuo R. K., kuris pripažįsta T. tėvystę. Tokie šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas iki (duomenys neskelbtini) gimstant T., neturėjo su ieškove intymių santykių ženkliai daugiau nei 300 dienų nuo jų išsiskyrimo.

Atsakovas atsisakė reikalavimo dėl abejonių ar yra E. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, nes atlikus biologinės tėvystės tyrimą (b.l. 85), pasitvirtino, kad jis yra biologinis E. tėvas.

LR CK 3.141-3.142 numato, kad vyras laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos notaro formos patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Todėl priešieškinio reikalavimas, kad teismas konstatuotų faktą, kad T. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra tretysis asmuo R. K., atmestinas, nes tik įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo, galima procedūra tėvystės nustatymui.

Dėl išlaikymo pareigos vykdymo ir išlaikymo

Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Nesant ginčo tarp šalių, kad atsakovas nuo 2010-05-01 teiktų išlaikymą sūnui E. gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt, o E., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje būtinų vieno asmens poreikių užtikrinimui pakankama laikoma vienos MMA arba 800 Lt suma ir šioje byloje šalių sutartos išlaikymo sumos atitinka formuojamą praktiką ir realiai užtikrina vaikų poreikius.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista ir ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d.7 p., 96 str. 1 d., CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

1. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

2. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Rietavo sav. Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo ieškovei gražinti iki santuokos turėtą D. pavardę, atsakovui palikti J. pavardę.

4. Pripažinti, kad atsakovas K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovės S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus (duomenys neskelbtini) gimusio T. J., įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

5. Priteisti iš K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nuo 2010-05-01 sūnui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį ir dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį, iki vaikų pilnametystės šias sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

6. E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, paskiriant ją nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja.

7. Sprendimas dėl išlaikymo yra skubaus vykdymo.

8. Priteisti iš K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 391 Lt žyminio mokesčio ir 440 Lt valstybinės teisinės pagalbos skyrimo išlaidų valstybei, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

9. Kitus ieškinio, priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimo nuorašą išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai Plungės r. sav. civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų tėvystę (CPK 399 str.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.