Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-30 · Administracinė byla Nr. AS-525-202-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
AS-525-202-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Vilniaus
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus Gabijos gimnazijai, Vilniaus Žvėryno gimnazijai, Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai, Lietuvos
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525 – 202/2009Procesinio sprendimo kategorija 79.2; 56 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2009 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Z., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą V. Z., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus Gabijos gimnazijai, Vilniaus Žvėryno gimnazijai, Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 30-1910 (toliau – ir Įsakymas) 2 eilutės dalį, kuria Vilniaus Gabijos gimnazijoje nustatytas patikslintas klasių komplektų skaičius 1 – 4 klasėse; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 41 straipsnio 7 dalies 2 punktą, pakeisti Įsakymo priedo 1, 2 bei 17 eilučių tas dalis, kuriose nustatytas klasių komplektų skaičius 5 – 8 klasėse, t.y. nustatyti patikslintą klasių komplektų skaičių, nekomplektuojant 5 klasių Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Vilniaus Gabijos gimnazijoje bei Vilniaus Žvėryno gimnazijoje.

II.

J. Z. , atstovaujamas atstovo pagal įstatymą V. Z. , Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė jį įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Nurodė, kad mokosi Vilniaus Gabijos gimnazijoje pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galioja iki baigs pagrindinio ugdymo programą, t.y. iki (duomenys neskelbtini), ją peržiūrint po 4 metų. Pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir priimdamas sprendimą, nuspręs ir dėl jo teisių ir pareigų, susijusių su mokymusi Vilniaus Gabijos gimnazijoje. Teismas, neįtraukdamas jo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, atimtų galimybę apginti įstatymo saugomas vaiko teises ir pareigas, pažeistų teisėtus jo interesus. Teismui patenkinus pareiškėjo prašymą ir įsiteisėjus tokiam sprendimui, jis negalėtų baigti netgi pradinių klasių Vilniaus Gabijos gimnazijoje. Atsižvelgė į Švietimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, aplinkybę, kad jis gyvena Vilniaus Gabijos gimnazijai priskirtoje teritorijoje, o į gimnaziją priimtas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pabrėžė, kad bylos išsprendimas paliestų pagrįstai susiformavusius teisėtus sutartinius santykius ir teisėtus lūkesčius. Nurodė, jog negalės įgyvendinti savo teisės pasirinkti šalia namų esančią mokymo įstaigą ir privalės pakeisti mokyklą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 11 d. posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė atmesti prašymą įtraukti J. Z. trečiuoju suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamą administracinę bylą.

III.

J. Z., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą V. Z., pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. protokolinę nutartį, įtraukti jį trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Taip pat, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (byla Nr. 3K-3-25/2009, 2004-02-12 konsultacija Nr. A3-98), faktu, kad ABTĮ nutarties neįtraukti asmens į bylą apskundimo santykių nereglamentuoja, nurodo, jog nagrinėjamu atveju, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsniu, turi būti taikomos CPK nuostatos. Pažymi, jog prašyme dėl įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu išdėstė faktinius ir teisinius pagrindus, pagrindžiančius, jog šios bylos išspendimas turės įtakos prašančiojo teisėms ir pareigoms, kad yra suinteresuotumas, siekiama apginti subjektinę teisę ir įstatymo saugomą interesą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą, pateikė tik vieną motyvą – kad, patenkinus jo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, bylos nagrinėjimas ilgai užsitęs. Pabrėžia, kad teismas nenagrinėjo prašyme išdėstytų motyvų, teismo posėdžio metu proceso dalyviai nesupažindinti su prašyme išdėstytais motyvais, taip pat jų procesinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pateiktą prašymą. Tuo tarpu atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys palaikė prašymą. Pabrėžia, kad teismas pažeidė procesines teisė normas, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turėjo priimti rašytinę nutartį.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. protokolinę nutartį palikti nepakeistą.

Remdamasis tuo, kad trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje buvo įtraukta Vilniaus Gabijos gimnazija, Švietimo įstatymo 61 straipsnio 4 dalimi, ABTĮ 49 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad Vilniaus Gabijos gimnazijos bendruomenei, įskaitant J. Z., byloje yra tinkamai atstovaujama. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005 – 2010 metų plano 28 eilutėje buvo numatyta, jog iki 2008 m. rugsėjo 1 d. bus įvykdyta Vilniaus Gabijos gimnazijos reorganizacija. Todėl daro išvadą, kad mokyklos bendruomenei buvo žinoma apie numatytus pertvarkymus ir negalima teigti, jog teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, jeigu būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, pažeistų J. Z. teisėtus lūkesčius. Atsižvelgdamas į ABTĮ 48 bei 149 straipsniu, pabrėžia, kad J. Z. nelaikomas proceso šalimi, todėl jis neturėjo teisės paduoti atskirąjį skundą, o ABTĮ nenumatyta, jog gali būti skundžiamos teismo nutartys dėl asmenų neįtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Be to, teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus Gabijos gimnazija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad atskirasis skundas turėtų būti tenkinamas.

Pažymi, kad atsiliepime į skundą prašė įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis visus asmenis, su kuriais pasirašytos ir galioja sutartys dėl vaikų priėmimo į Vilniaus Gabijos gimnaziją. Teigia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tiesiogiai liečia 1 – 4 bei 5 klasėse besimokančių vaikų teises ir pareigas, o reikalavimų tenkinimas pažeistų įstatymines nuostatas, garantuojančias vaikų teises, pareigas ir teisėtus interesus. Patenkinus pareiškėjo prašymą, minėtų klasių mokinių atstovų pagal įstatymą pasirašytos sutartys turės būti nutrauktos ir jie bus perkelti į kito mikrorajono mokymosi įstaigas. Nurodo, jog teismas, žinodamas arba darydamas prielaidą iš byloje turimų įrodymų, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos neįtrauktų į bylą asmenų teisėms ir pareigoms, privalo ne tik asmenų, norinčių įstoti į bylą prašymų pagrindu, bet ir savo iniciatyva išsiaiškinti tuos asmenis ir juos įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bei informuoti juos apie vykstantį procesą, kad nebūtų pažeistos jų teisės ir teisėti interesai bei nebūtų nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Nesutinka su motyvu, kad vaikams byloje gali atstovauti arba atstovauja tik gimnazijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, nes jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 4 d.). Be to, gimnazijos nuomonė gali ne visada sutapti su vaikų atstovų pagal įstatymą nuomone.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama tik teisės aktų nustatyta tvarka ir forma. Pažymi, kad, teismui patenkinus prašymą, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis turėtų būti įtraukti visų mokyklų mokiniai (apie 3460), dėl ko būtų apsunktinas arba iš viso taptų neįmanomas bylos nagrinėjimas. Teigia, kad teismo sprendimas šioje administracinėje byloje J. Z., kaip fizinio asmens, teisėms ir pareigoms neturės tiesioginės įtakos, t.y. neįtakos mokinio teisės rinktis mokyklą, pareigos mokytis iki 16 metų ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos bylos ginčo esmė yra ta, ar savivaldybė tinkamai taiko teisės aktų nuostatas dėl bendrojo lavinimo mokyklų tinklo formavimo. Pabrėžia, kad, nepriklausomai nuo teismo sprendimo šioje byloje, savivaldybės prievolė tinkamai užtikrinti ir realizuoti tos savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisę mokytis bei pareigą mokytis iki 16 metų išliks. Remiasi ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A8-44/2005) ir pažymi, kad ne visi norintys asmenys įtraukiami į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal ABTĮ 4 straipsnio 4 dalį administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. ABTĮ 148 straipsnis įtvirtina principą, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal ABTĮ 130 straipsnio 1 dalį apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. ABTĮ 48 straipsnio 3 dalis apibrėžia, jog administracinės bylos proceso dalyviais laikomi proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais pagrindais (kai kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo).

Vadinasi, atskirąjį skundą gali paduoti subjektai, kurie yra administracinės bylos proceso dalyviai. Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą padavęs asmuo nėra šios administracinės bylos proceso dalyvis, kitaip tariant, jis nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti atskirąjį skundą, ratą.

Pagal ABTĮ 134 straipsnio nuostatas tuo atveju, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, o tokie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (3 d. 2 p. ir 7 d.). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės tokį skundą paduoti teismui.

Be to, pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma tenkinti asmens prašymą įtraukti jį trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje, ABTĮ nėra numatyta. Taip pat tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes byla ir toliau galės būti nagrinėjama. Todėl konstatuotina, kad dėl pirmosios instancijos teismo protokolinės nutarties, kuria netenkintas asmens prašymas įtraukti jį byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, atskirasis skundas negali būti paduodamas. Pastebėtina ir tai, jog administracinių teismų praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, galimai turintys suinteresuotumą mokyklų mokiniai, atstovaujami jų atstovų pagal įstatymą, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bylose nebuvo įtraukti (pavyzdžiui, bylos Nr. A261-1605/2008; A8-1170/2007; A14-1482/2007).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABTĮ įtvirtina principą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nėra saistomas apeliacinio skundo argumentų ir išnagrinėja tiek apskųstosios, tiek ir neapskųstosios teismo sprendimo dalių teisėtumą (ABTĮ 136 str.). Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų apskųstas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad sprendime pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, galėtų priimti atitinkamus procesinius sprendimus, siekdamas ištaisyti nustatytus pažeidimus. Pabrėžtina ir tai, jog numatoma ir proceso atnaujinimo galimybė administracinėje byloje, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (ABTĮ 153 str. 2 d. 7 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. Z., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą V. Z., neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarties, tokios aplinkybės paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal J. Z., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą V. Z., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius