- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- eI3-704-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07998-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stakliškių vėjas“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stakliškių vėjas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stakliškių vėjas“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. RM-2931; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 69-32; 3) atnaujinti mokestinių ginčų procesą dėl nepagrįstai priskaičiuotos nepriemokos UAB „Stakliškių vėjas“.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2023 m. gegužės 12 d. Mokestinių ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. S-117 „Dėl E. M. skundo“ buvo panaikintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 68-53; taikytos restitucijos pasekmės Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2-974-254/2021) tarp UAB „Stakliškių vėjas“ ir E. M. pagrindu. Komisija konstatavo, jog mokesčių administratorius netinkamai vertino faktinę ginčo situaciją, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikdamas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre esančiai informacijai apie turtinių teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą neįregistravimą, todėl esant situacijai, kai pareiškėjos 2015 m. natūra gautos pajamos yra grąžintos pajamų davėjui, o tai reiškia, kad mokestinės prievolės apskaičiavimo momentu pareiškėja sutarties pagrindu gautų pajamų natūra faktiškai nebeturi. Atitinkamai atsakovė priėmė nepagrįstą sprendimą dėl Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) prievolės apskaičiavimo. Mokestinių ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. S-117 atsakovė neskundė. Komisijai pripažinus, jog G. M. negavo pajamų natūra iš UAB „Stakliškių vėjas“, suprantama, jog ir UAB „Stakliškių vėjas“ negalėjo gauti jokių pajamų iš neparduoto turto, todėl ir negalėjo turėti jokių mokestinių prievolių, susijusių su turto pardavimu (pelno mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio su baudomis ir delspinigiais). Pareiškėja nurodo, jog atsakovė savalaikiai ir savo iniciatyva privalėjo peržiūrėti savo ankstesnius priimtus sprendimus, kadangi tai tiesiogiai susiję su sandorio pripažinimu negaliojančiu tarp E. M. ir UAB „Stakliškių vėjas“, todėl jokios mokestinės nepriemokos UAB „Stakliškių vėjas“ atžvilgiu negalėjo kilti. UAB „Stakliškių vėjas“ 2022 m. lapkričio 25 d. gavo Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Nr. S-117 ir tą pačią dieną dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama peržiūrėti ankstesnius sprendimus, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija įvairiais būdais vengia priimti sprendimus. Pareiškėja 2023 m. sausio 4 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, tačiau VMI faktiškai nenagrinėjo ir šio pakartotinio skundo, t. y. nepasisakė dėl keliamų naujai paaiškėjusių aplinkybių. VMI pasiūlė kreiptis į inspekciją atnaujinti mokestinių ginčų procesą (dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių) dėl nepagrįstai priskaičiuotos nepriemokos UAB „Stakliškių vėjas“, kuri šiai dienai sudaro 144 976,94 Eur. Siekdama bendradarbiauti, pareiškėja 2023 m. balandžio 6 d. pateikė minėtą prašymą, tačiau VMI 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 69-32 formaliai nurodė, jog yra praleistas 3 mėnesių terminas. Pareiškėja nurodo, jog VMI piktnaudžiauja savo padėtimi, kadangi atsakovė negalėjo nežinoti apie UAB „Stakliškių vėjas“ nevienkartinį kreipimąsi 2022 m. lapkričio ir 2023 m. sausio mėnesiais, todėl nepagrįstai terminas skaičiuojamas tik nuo 2023 m. balandžio mėnesio. Pareiškėja nurodė, jog VMI nepagrįstai siekia išieškoti tariamą mokestinę nepriemoką.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjos pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. ir pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus patikrinimo metu apskaičiuota mokėtinos 77 018,98 Eur PVM suma. Pareiškėja pastabų neteikė, todėl atsakovė 2020 m. birželio 15 d. sprendimu patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė į biudžetą sumokėti 77 018,98 Eur PVM, 39 711,89 Eur delspinigius ir skyrė 23 106 Eur baudą. Pareiškėja neiniciavo mokestinio ginčo, todėl minėtas sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėja 2023 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą atnaujinti mokestinio ginčo bylos dėl inspekcijos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo procesą. Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 69-32 atsisakė atnaujinti 2020 m. birželio 15 d. sprendimo bylos procesą. Paaiškino, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja 2023 m. sausio 5 d. pateikė prašymą panaikinti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2023 m. sausio 30 d. raštu Nr. RM-2931 prašymo netenkino ir paaiškino, kad 2023 m. sausio 25 d. duomenimis, pareiškėjos mokestinė nepriemoka siekia 144 972,98 Eur, iš jų: 846,38 Eur pelno mokesčio, 63,60 Eur pelno mokesčio delspinigių, 77 096,60 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 23 106,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio baudos, 43 834,71 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 25,00 Eur žemės mokesčio, 0,69 Eur žemės mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidariusi pagal pareiškėjos pateiktas ir VMI parengtas mokesčių deklaracijas bei Kauno apskrities VMI 2020 m. vasario 26 d. patikrinimo aktą. Kauno apskrities VMI atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo aktas patvirtintas Kauno AVMI 2020 m. birželio 15 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Mokestinio patikrinimo metu apskaičiuota 139 836,87 Eur mokesčių, delspinigių ir baudų. VMI 2019 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-195810 išieškoti 481,04 Eur ir 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-62668 išieškoti 140 363,79 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. Kadangi mokestinė nepriemoka yra nepadengta ir nepanaikinta, t. y. neišnyko aplinkybės dėl kurių buvo priimti sprendimai, VMI neturi teisinio pagrindo jų panaikinti. Mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotos mokesčių, delspinigių ir baudų sumos galėtų būti keičiamos tik atnaujinus mokestinio ginčo bylos procesą ir atlikus pakartotinį tyrimą. Pažymėjo, jog Kauno AVMI 2023 m. sausio 12 d. raštu informavo pareiškėją apie jos teisę teikti prašymą mokesčių administratoriui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo. Pareiškėja nurodė, jog aukščiau minėtos aplinkybės tapo žinomos iš E. M. 2022 m. lapkričio 15 d. gavus Mokestinių ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. S-117 „Dėl E. M. skundo“. Kaip matyti, pareiškėja tik skunde teismui nurodė, kad ji su dokumentu susipažino 2022 m. lapkričio 25 d., nors 2023 m. balandžio 6 d. prašyme apsiribojo informacija, kad Komisijos sprendimą gavo 2022 m. rugsėjo 12 d. Nors pareiškėja skunde teismui ir nurodė datą, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas 3 mėnesių terminas dėl proceso atnaujinimo, tačiau nuo pareiškėjos nurodytos datos iki prašymo atnaujinti terminą pateikimo praėjo daugiau nei 3 mėnesiai. Paaiškino, kad Mokestinių ginčų komisijos pastebėjimas 2023 m. balandžio 3 d. posėdžio protokole, kad sprendime užfiksuotos aplinkybės galėtų būti vertinamos esant pateiktam pareiškėjo prašymui dėl proceso atnaujinimo, nepanaikina pareigos tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui laikytis imperatyvių normų dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarkos. Pažymėjo, jog 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas atitinka viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Pareiškėja nurodė, kad ji 2022 m. lapkričio 25 d. gavusi Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Nr. S-117, tą pačią dieną dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kreipėsi į VMI, prašydama peržiūrėti ankstesnius priimtus sprendimus. Atsakovė pažymi, kad nėra gavusi pareiškėjo 2022 m. lapkričio 25 d. teikto prašymo, todėl atsakyti į tokį dokumentą objektyviai neturėjo galimybės. Be to, pareiškėja įrodymų, jog 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą VMI, nepateikė. Atsakovė teigia, kad pareiškėja nepagrindė, kad nepraleido 3 mėnesių nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, todėl nėra pagrindo pareiškėjos prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 30 d. rašto Nr. RM-2931 „Dėl atsakymo į UAB „Stakliškių vėjas“ prašymą“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 69-32 „Dėl UAB „Stakliškių vėjas“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 2023-04-06 prašymo atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl VMI 2023 m. sausio 30 d. rašto Nr. RM-2931
Vadovaujantis LVAT praktika, remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010). Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-921/2011).
Pareiškėja, pateikdama patikslintą skundą teismui nurodė, jog direktoriaus S. B. el. pašto jur.consul@gmail.com adresu 2023 m. liepos 18 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo gauta informacija dėl mokestinio ginčo proceso atnaujinimo, todėl pagrįstai buvo laukta ir konkretaus sprendimo, o ne tik bendro pobūdžio informacijos. Nesulaukus minėto sprendimo iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., pareiškėja laikė, kad VMI veiksmai yra klaidinantys.
Teismas pažymi, kad 2023 m. liepos 18 d. el. laiškas, kuriame teigiama, jog Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra atnaujintas mokestinio ginčo procesas, nėra niekaip susijęs su 2023 m. sausio 30 d. priimtu sprendimu Nr. RM-2931, kuriame pareiškėjai nurodyta, jog jos prašymas panaikinti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto yra netenkintas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog apie 2023 m. sausio 30 d. raštą Nr. RM-2931 sužinojo tik 2023 m. liepos 18 d.
Pareiškėja į teismą dėl 2023 m. sausio 30 d. rašto Nr. RM-2931 panaikinimo kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio 14 d., t. y. praleidusi skundo padavimo terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti.
Pagal LVAT suformuotą praktiką, teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Tad, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymas dėl skundo padavimo termino nebuvo pagrįstas, nes pareiškėja, teikdama prašymą dėl termino atnaujinimo, nenurodė, dėl kokių priežasčių praleido terminą kreiptis į teismą būtent dėl 2023 m. sausio 30 d. rašto Nr. RM-2931. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad terminas skundui paduoti dėl 2023 m. sausio 30 d. rašto Nr. RM-2931 paduoti buvo atnaujintas be pagrindo.
ABTĮ 103 straipsnio 9 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos UAB „Stakliškių vėjas“ skundas dėl VMI 2023 m. sausio 30 d. rašto Nr. RM-2931 „Dėl atsakymo į UAB „Stakliškių vėjas“ prašymą“ paduotas praleidus terminą, kuris atnaujintas be pagrindo, todėl administracinė byla dalyje pagal pareiškėjos UAB „Stakliškių vėjas“ skundą dėl 2023 m. sausio 30 d. rašto Nr. RM-2931 panaikinimo nutrauktina.
Dėl VMI 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 69-32
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 160 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog 2023 m. sausio 4 d. pareiškėja kreipėsi į VMI su prašymu panaikinti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Stakliškių vėjas“ turto. VMI 2023 m. sausio 5 d. rašte Nr. RM-2931 „Dėl atsakymo į UAB „Stakliškių vėjas“ prašymą“ nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotos mokesčių, delspinigių ir baudų sumos galėtų būti keičiamos tik atnaujinus mokestinio ginčo bylos procesą pagal MAĮ 160 straipsnio nuostatas ir atlikus pakartotinį patikrinimą. Tame pačiame rašte nurodė, jog Kauno AVMI 2023 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (7.45 Mr) K-371 jau informavo bendrovę apie jos teisę teikti prašymą mokesčių administratoriui dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo.
2023 m. balandžio 6 d. pareiškėja kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama atnaujinti mokestinių ginčų procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių dėl nepagrįstai priskaičiuotos nepriemokos UAB „Stakliškių vėjas“. Nurodė, kad pateikto prašymo pagrindas – iš E. M. gautas Mokestinių ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. S-117.
Iš MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos matyti, kad joje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti termino ribas, per kurias gali būti pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo mokestinio ginčo byloje, o būtent per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, bet ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos.
Pareiškėja pateiktame prašyme nenurodė, kada minėtas sprendimas jai tapo žinomas, nepateikė jokių duomenų ar įrodymų apie sprendimo įteikimą ar jo sužinojimo datą. Atitinkamai VMI turėjo pagrįstą pagrindą 3 mėnesių terminą skaičiuoti nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėja, pasikreipusi į VMI 2023 m. balandžio 6 d., praleido terminą, numatytą MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje, todėl VMI 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 69-32 pagrįstai nusprendė atsisakyti atnaujinti 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-272 bylos procesą.
Pareiškėja skunde nurodė, jog UAB „Stakliškių vėjas“ 2022 m. lapkričio 25 d. gavo iš E. M. Mokestinių ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. S-117 ir tą pačią dieną kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama peržiūrėti ankstesnius priimtus sprendimus.
Teismas patikslintame skunde nurodytus pareiškėjos argumentus dėl 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo gavimo datos atmeta kaip nepagrįstus.
ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti arba kad jų nėra. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai.
Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, kurie teismui leistų pagrįstai spręsti, jog apie 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą UAB „Stakliškių vėjas“ sužinojo tik 2022 m. lapkričio 25 d. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėja tą pačią dieną kreipėsi į VMI su prašymu. Be to, byloje esantis 2023 m. sausio 4 d. prašymas leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėja pirmiausia į VMI kreipėsi su prašymu panaikinti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir tik gavusi VMI išaiškinimą dėl proceso atnaujinimo 2023 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą jį atnaujinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestinių ginčų bylų procesas gali būti atnaujinimas, jeigu mokesčių mokėtojas, padavęs šį prašymą, laikosi formalių įstatymo reikalavimų, kurie įtvirtinti tokio prašymo padavimo turinio ir formos reikalavimams ir yra įvykdoma sąlyga dėl prašymo padavimo termino, t. y. prašymas paduodamas nepraleidus įstatyme nustatyto termino – 3 mėnesiai nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pasibaigęs naikinamasis terminas – 5 metai nuo sprendimo apskundimo termino pabaigos. MAĮ 160 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas konkretus reikalavimas, susijęs su minėtų terminų laikymusi (prašyme nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas), kuriuos mokesčių administratorius turėtų galimybę patikrinti gavęs mokesčio mokėtojo prašymą. MAĮ 160 straipsnio 8 ir 9 dalių turinys patvirtina, kad mokesčių administratorius pirmiausiai vertina, ar mokesčių mokėtojo paduotas prašymas atnaujinti procesą atitinka tokiam prašymui nustatytus turinio ir formos reikalavimus, ar šis prašymas paduotas nepraleidus termino, tik tokiu atveju, jeigu šios sąlygos yra tinkamai įvykdytos, mokesčių administratorius nagrinėja klausimą dėl proceso atnaujinimo ir vertina, ar yra mokesčio mokėtojo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas/pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2505-602/2021).
Šiuo konkrečiu atveju atsakovė, gavusi pareiškėjos 2023 m. balandžio 6 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustatė, kad ji yra praleidusi 3 mėnesiu terminą. Atitinkamai VMI pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 69-32 „Dėl UAB „Stakliškių vėjas“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 2023-04-06 prašymo atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas individualus aktas yra motyvuotas, jame išsamiai išanalizuota faktinė situacija, pateiktas teisinis vertinimas bei priimtas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 9 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Bylos dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. RM-2931 „Dėl atsakymo į UAB „Stakliškių vėjas“ prašymą“ nutraukti, nes paaiškėjo, kad praleistas terminas skundui paduoti buvo atnaujintas be pagrindo.
Likusioje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stakliškių vėjas“ patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.