Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. priimtu nutarimu Nr. 95-485 nutarta taikyti nuteistajam V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 1 mėn. 4 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. liepos 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 38 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nusikalstamo elgesio rizikos balas, vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 67 iki 38 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą pozityvus, nusiteikęs toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

V. P. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 259 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų; pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu 5 metams; pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis, kurioje V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį, panaikintas ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: V. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį išteisintas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendis pakeistas: V. P. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnio perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 MGL (1300 Lt) bauda;

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 1 mėn. 4 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. liepos 18 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis V. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. P. nustatoma žema – 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupėje, anksčiau ne kartą buvo teistas, jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pabrėžtina, kad nors nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą V. P., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, kas rodo nuteistojo norą pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai – jau po Komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistasis 2019 m. rugsėjo 11 d. pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus – 2019 m. rugpjūčio 7 d. už psichotropinių medžiagų vartojimą buvo baustas drausmine tvarka, skirta nuobauda – perkeltas iš lengvosios į paprastąją grupę ir ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Toks nuteistojo elgesys suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – 38 balai, tačiau iš nustatytų 38 balų net 18 balų – dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesio ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai –ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis; emocinė gerovė kas, įvertinus ir Socialinio išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo; supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas paręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-485 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-485 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.