Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-192-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
2A-192-577/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04924-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Atsakovas
M. R., L. P.
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-192-577/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04924-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. R., L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. P. ir M. R. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių Kalvarijų g. 46, Vilniuje, – L. P. iš patalpų, pažymėtų indeksais 7-1, 7-3, atsakovą M. R. – iš patalpų, pažymėtų indeksu 7-2. Nurodo, kad minėtos patalpos, kurių bendras plotas 21,32 kv.m., priklauso ieškovei nuosavybės teise. 2003-06-24 ieškovės sudaryta Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija posėdyje nutarė minėtas negyvenamas patalpas įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Patalpos papildė Vyriausybės 1998-02-23 nutarimu „Dėl privatizuojamų objektų sąrašo patvirtinimo“ nustatytą privatizuojamų objektų sąrašą. Atlikus minėtų patalpų patikrinimą buvo nustatyta, kad minėtas patalpas savavališkai yra užėmę atsakovai ir jomis naudojasi, su atsakovais nebuvo sudaryta jokių nuomos ar kitokių susitarimų, kurių pagrindu jiems būtų suteikta teisė naudotis ginčo patalpomis.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu informavo, jog su ieškiniu nesutinka, nes ginčo patalpas jie valdo daugiau kaip 16 metų leidus ieškovo Ekonomikos departamento nekilnojamojo turto skyriui. Ginčo patalpos yra pagalbinės, negyvenamos, ten buvo krosnininko sandėlis. Kadangi patalpa nebuvo prižiūrima ir remontuojama, jos grėsė nugriūti ir sunaikinti pastato konstrukcijas, todėl atsakovai jas remontavo – sutvarkė stogą, perdangą ir sienas. Dėl šios patalpos privatizavimo atsakovai į ieškovę kreipėsi prieš 16 metų, tačiau atsakymo negavo, o žodžiu buvo paaiškinta, kad jie gali patalpomis naudotis, todėl šiuo metu patalpas atlaisvinti nesutinka, nes laiko, kad jas valdo teisėtai, be to, patalpos yra atsakovų ir kitų asmenų privačioje žemės valdoje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-14 ieškinį tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovę L. P. iš negyvenamų patalpų, unikalus (duomenys neskelbtini) pastate, pažymėtame unikaliu (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksu 7-1, 7-3, su visu jai priklausančiu turtu; iškeldinti atsakovą M. R. iš negyvenamų patalpų, unikalus (duomenys neskelbtini), pastate, pažymėtame unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksu 7-2, su visu jam priklausančiu turtu bei priteisti iš atsakovų į valstybės biudžetą po 102,43 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-02-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad apeliantai patalpas valdo sąžiningai daugiau kaip 17 metų, leidus Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento Nekilnojamojo turto skyriui. Patalpas jie suremontavo savo lėšomis. Pažymi, jog patalpos yra apeliantų ir kitų bendrasavininkių privačioje žemėje, savo butus apeliantai privatizavo 1992 metais, butai yra be patogumų, be sanitarinio mazgo, vanduo lauko kolonėlėje. Patalpomis apeliantams buvo leista naudotis ateityje leidžiant jas privatizuoti. Nurodo, jog daug metų kreipėsi su prašymu leisti šia patalpas pirkti ar oficialiai išsinuomoti, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas. Apeliantai yra neįgalūs asmenys, serga chroniškomis ligomis, pensininkai, todėl patalpos jiems labai reikalingos. Be to, savivaldybė jau buvo paskelbusi keletą viešų aukcionų dėl šių patalpų pardavimo, tačiau niekas jų nepirko. Taip pat teigia, kad apeliantų naudojimasis šiomis patalpomis nekelia jokios žalos savivaldybei bei nėra ribojamos jos, kaip savininkės, teisės.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliantų argumentais nesutinka, pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios Kalvarijų g. 46, Vilniuje, pažymėtos indeksais 7-1, 7-2, 7-3. Šia aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame pažymėta, kad patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais 7-1, 7-2, 7-3, nuosavybės teise priklauso ieškovei (b.l. 11, 60-61, 150-155). Minėtose patalpose gyvena apeliantai, tačiau duomenų, kad ginčo patalpomis jie naudojasi teisėtai, byloje nėra. Tuo pagrindu ieškovė prašė, kad teismas priimtų sprendimą apeliantus iškeldinti iš ginčo patalpų. Pirmos instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo esmę sudaro tai, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė, būdama ginčo patalpų savininke, prašo iškeldinti atsakovus iš jai priklausančių negyvenamųjų patalpų. Ieškovės teisės varžomos tuo, kad atsakovai naudojasi turtu, o ieškovė, būdama gyvenamųjų patalpų savininke, jomis negali naudotis savo nuožiūra. Pareiškusi reikalavimą dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, savininkė turi įrodyti du dalykus: 1) kad ji yra turto savininkė; 2) kad jos teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad negyvenamosiomis patalpomis naudojamasi). Savininkė neprivalo įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems aukščiau paminėtiems faktams, atsakovai turi įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001).

Kaip jau minėta, aplinkybę, kad ieškovė yra teisėta ginčo patalpų savininkė, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog jie šias patalpas yra užėmę teisėtai. Todėl ieškovė, būdama teisėta ginčo negyvenamųjų patalpų savininke, turi teisę išreikalauti nekilnojamuosius daiktus iš atsakovų neteisėto valdymo ir turi teisę ginčo patalpas naudoti, valdyti ir jomis disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 d., 4.95 str.). Kadangi ieškovė, būdama ginčo patalpų savininke, negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.), o atsakovai gyvena ir naudojasi jai nuosavybės teisėmis priklausančiose patalpose be teisinio pagrindo ir ieškovės sutikimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atstatė ieškovės pažeistas teises ir atsakovus iškeldino iš ieškovei priklausančių negyvenamųjų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad jų naudojimasis ginčo patalpomis nekelia jokios žalos savivaldybei ir neriboja jos kaip savininkės teisių. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog apeliantai riboja ieškovės, kaip savininkės, teises.

Apeliantų argumentas, kad jie patalpas suremontavo savo lėšomis, patyrė išlaidų, nepaneigia aplinkybės, kad jie naudojasi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), pažymėtose indeksais 7-1, 7-2, 7-3 neteisėtai, taip pat tai nėra pagrindas šias patalpas perduoti atsakovų nuosavybėn.

Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Loreta LipnickienėHenrichas Jaglinskis