Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalis), išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. P., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo D kategorijos nešaunamąjį – šaltąjį ginklą – savadarbį durklą, kurį neteisėtai nešiojosi su savimi iki kol 2024 m. gegužės 4 d. 22:00 val. (duomenys neskelbtini), D kategorijos nešaunamąjį – šaltąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kaltinamasis S. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir apklausos metu parodė, kad 2024 m. gegužės 4 d. 22:00 val. (duomenys neskelbtini), su savimi turėdamas savadarbį ginklą – durklą, kurį nešiojosi savo kišenėje, nuėjo pas kaimynus, nes norėjo juos sudrausminti dėl keliamo triukšmo. Žodinio konflikto su kaimynais metu, jis turimą durklą išsitraukė iš kišenės, o kaimynai jį parvertė ant žemės ir jį atėmė jam iš rankų bei iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu buvo neblaivus. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei kaip bausmę už padarytą nusižengimą prašo jam paskirti baudą, kurią sumokės iš savo turimų lėšų, taip pat yra dirbantis ir nuolat gauna pajamas.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. liudytojo M. V. parodymais apie tai, kad 2024 m. gegužės 4 d. apie 19:00 val. jam būnant prie savo namo vidiniame kieme adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnėnais kalbėjosi, kai tuo metu į kiemą atėjo iš matymo pažįstamas vyras (duomenų pasakyti negali, nes nežino). Jų kiemas nėra aptvertas, tad pro kiemą nuolat vaikšto kiti asmenys. Minėtas asmuo pradėjo įsakmiu tonu jam sakyti, kad ar galima būtų tykiau. Jis jam pasiūlė apsisukti ir eiti atgal į savo kiemą. Pasakė, kad eitų savais keliais. Apsisukus jiems abiem einant greta vienas šalia kito, jo sūnėnas V. K. stovėjęs toliau, pradėjo šaukti, kad minėtas asmuo traukiasi peilį. Tada jis tą asmenį atstūmė toliau nuo savęs. Ir tuo metu iš kart pribėgo sūnėnai V. K. ir D. K.. Tada D. K. griebė iš asmens peilį, kuris laikė jį rankoje, čiupdamas rankos delnu už ašmenų. Kitas sūnėnas V. K. bandė iš asmens ištraukti peilį bandydamas atgniaužti rankos pirštus, kadangi asmuo peilį laikė labai tvirtai. Kai peilį ištraukė iš asmens, sūnėnas jį numetė ant žemės. Tada jis iš kart guldė tą asmenį ant žemės ir laikė šaukdamas žmonai, liepdamas kviesti policija. Po to atvyko policijos pareigūnai ir asmenį sulaikė. Pripažįsta, kad minėtą dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio;

3.2. liudytojos R. V. parodymais apie tai, kad 2024 m. gegužės 4 d. apie 21:00 val. jai būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), pas jos vyrą atvyko sūnėnai V. K. ir D. K.. Jai būnant su vaikais, t. y. su savo nepilnamečiais anūkais ir savo vaikais, kieme iš namų atėjo vyras M. V. su sūnėnais abiem į lauką. Jiems visiems būnant kieme ji pastebėjo, kad į kiemą atėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris netoli jų gyvena. Jai kilo mintis, kad asmuo vėl kažką sakys, kadangi prieš tai yra buvę keli kartai, kai tas pats asmuo kabinėjosi prie vaikų, neva tai vaikai trukdo ir triukšmauja. Kai asmuo priėjo prie jos vyro, ji priėjo iš karto prie asmens, paklausė ko jis nori iš jų? Jis nieko neatsakė. Jai bestovint šalia, minėtas asmuo jos vyrui pasiūlė eiti pakalbėti. Asmens tonas ir kūno kalba buvo agresyvi. Vyras su juo sutiko pakalbėti ir abu šalia vienas kito ėjo link minėto asmens namų. Jos sūnėnai liko stovėti toje pačioje vietoje. Kadangi jai numanant, kad kažkas gali būti negerai, liepė sūnėnams eiti kartu paskui vyrą M.V. ir nepažįstamą asmenį. Vienas iš sūnėnų, t. y. V.K., pastebėjo, kad minėtas asmuo turi peilį ir suriko, kad yra peilis. Tada abu puolė prie nepažįstamo asmens, iškart D. K. ištraukė iš vyriškio peilį ir padėjo ant lauke stovėjusios kėdės. Jos vyras M. V. minėtą asmenį paguldė ant žemės ir laikė, kol ji tuo metu paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė minėtą asmenį. Minėtą dieną ji alkoholio nevartojo;

3.3. liudytojo D. K. parodymais apie tai, kad 2024 m. gegužės mėn., pradžioje, tikslios datos neatsimena, jis kartu su broliu V. K. atvyko pas savo tetą R. V. ir jos sutuoktinį M. V. pavakaroti. Kokiu adresu jie gyvena, nežino, tačiau jie buvo bute, į lauką išeidavo parūkyti, pakalbėti. Daugiabutis namas nėra aptvertas tvora. Vakaro metu vartojo alkoholinius gėrimus. R. V. lyg ir nevartojo alkoholinių gėrimų, tačiau jis, V. K. ir M. V. gėrė. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, bet lyg buvo jau prieblanda, kai prie namo atėjo kažkoks vyras. Jis jo nepažinojo. Kadangi buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, neatsimena tikslių įvykio aplinkybių. Atsimena tik tą momentą, kad kažkas surėkė peilis. Tada jis pamatė, kad minėto nepažįstamo vyro rankoje, galimai dešinėje, yra peilis. Jis jį buvo smarkiai suspaudęs, o vyrą jau laikė už rankos M.V. su V.K.. Kuris už kur laikė, nežino. Jie vyrą pargriovė ant žemės, o jis jam atlaužė pirštus ir išėmė peilį iš delno. Peilį padėjo lauke ant kėdės prie namo. M.V. jį liko laikyti ir laukti policijos, kurią iškvietė R. V.. Tada jis su V. K. nėjo į namus. Viskas įvyko kieme, tarp giminaičių ir kito namo. Jis neatsimena, kad vyras būtų grasinęs, atsimena, kad jis kažką rėkavo, bet ką, nežino. Atsimena, kad atvyko policija, bet daugiau nieko tiksliau nežino. Pats nenukentėjo ir pretenzijų niekam neturi. Minėto peilio jis ankščiau nėra matęs. Ar įvykio metu buvo vaikų neatsimena;

3.4. liudytojo V. K. parodymais apie tai, kad 2024 m. gegužės mėn., pradžioje, tikslios datos neatsimena, jam paskambino tetos R. V. vyras M. V., kuris pakvietė juos į svečius. Tada jis su broliu D. K. 20:06 val. su „BOLT“ atvyko pas juos (duomenys neskelbtini). Atsivežė alaus ir jis, M. V., D. K. po truputį vartojo alkoholinius gėrimus. Visą laiką buvo viduje, tačiau išeidavo pakalbėti ir parūkyti į lauką. Lauke prie jų durų į butą yra padėti kažkokie foteliai. Vakare, jau jiems kuris laikas ten būnant lauke, rūkant, kai atėjo nepažįstamas vyras. Jis buvo nepatenkintas, klausė „ar galima tyliau“. Tada M.V. nuėjo prie jo ir jie po truputį eidami link kito namo kažką kalbėjo. Matėsi, kad jie žodžiu konfliktuoja, tačiau ką kalbėjo negirdėjo. D.K. buvo kažkur prie šalia. R.V. taip pat buvo lauke. Kažkuriuo momentu R. V. pasakė, lyg pakviestų M. V., kad jis eitų namo, kažką panašaus, tiksliai išsireiškimo neatsimena. Matė, kai M. V. ir vyras stovėdami laibai arti vienas priešais kitą kažką kalbėjo, tačiau jokio susistumdymo nebuvo. Jie buvo paėję toliau nuo savo namo, nes aplinkui lakstė M. V. ir R.V. vaikai. Tada jis priėjo prie jų. Taip išėjo, kad užėjo už to vyro, jam iš nugaros. Ir tuo metu pamatė, kad vyras dešine ranka laiko daiktą panašų į peilį, kuris yra įkištas į galinę kelnių kišenę. Vyras peilio nebuvo išsitraukęs ir juo nemojavo, tačiau kadangi jis jį laikė, nusprendė, kad reikia peilį iš jo paimti, nes gali konfliktas baigtis kraujo praliejimu. Prieidamas negirdėjo grasinimų ar kažko panašaus, nes neatkreipė dėmesio į jų pokalbį. Jis sušuko peilis ir sugriebė vyro dešinę ranką ties dilbiu. Tada pašaukė D. K.. Jis kartu su M. V. laikė vyrą. Jis bandė atgniaužti jo pirštus ir D. K. paėmė iš jo delno peilį. Vyras peilį laikė gniauždamas, nenorėjo jo atiduoti. Galiausiai atėmus peilį M. V. jį laikė paguldęs ant žemės, kol atvyks pareigūnai. D. K. peilį padėjo ant kėdės ar suoliuko, neatsimena kur, bet toliau nuo vyro. Kadangi tas žmogus smulkus, todėl M. V. jį puikiai išlaikė, todėl jis ir D. K. toliau nuėjo į vidų. Kaip atrodė peilis neįsidėmėjo. Vyras nieko nepadarė nei jam, nei vienam iš asmenų, todėl niekas nenukentėjo. Peilį pamatė jis pirmas. Ar sulaikymą matė kažkas iš vaikų, nežino, nes jie nuolatos lakstė į butą ir vėl į kiemą. Jis nenukentėjo, jokių pretenzijų neturi;

3.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietoje atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu paimtas į durklą panašus daiktas;

3.6. apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrai pateiktas durklas pagal gamybai panaudotas medžiagas yra savadarbis. Durklas susideda iš geležtės, atramos ir rankenos. Durklo geležtė pagaminta iš pilkos spalvos metalo pasižyminčio magnetinėmis savybėmis. Durklo geležtė paaštrinta iš abiejų pusių. Geležtės ilgis 135 mm. Rankenos ilgis 108 mm. atramos ilgis 46 mm;

3.7. Specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad tirti pateiktas durklas yra duriamojo - pjaunamojo poveikio D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas. Tirti pateiktas durklas yra savadarbis.

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis S. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir nešiojosi su savimi D kategorijos nešaunamąjį – šaltąjį ginklą – savadarbį durklą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo S. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

5. BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam S. P. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis pritaria prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat kaltinamasis sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam S. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, ši veika baigta), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; nebaustas administracine tvarka; dirba; psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis, įvertinus aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatomas prokuroro siūlomas, minimalus.

8. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamajam S. P. kardomosios priemonės netaikytos.

10. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas – savadarbis durklas, saugomas (duomenys neskelbtini), sunaikinamas.

11. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, S. P. paskiriant galutinę bausmę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinti, jog S. P. paskirtą baudą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti S. P., kad mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris e1-874-1206/2024, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (duomenys neskelbtini).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą – savadarbį durklą, saugomą (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme S. P. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę. S. P. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.