- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- I-855-505/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02583-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės Radviliškio miškų urėdijos, Valstybės įmonei Radviliškio miškų urėdija
- Advokatai
- Gintarė Šlamaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui Ramūnui Šeškui,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Radviliškio miškų urėdijos atstovui Giedriui Zabuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Radviliškio miškų urėdija dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2016 m. lapkričio 18 d. atsakovo sprendimą Nr. S-1165-35 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“; 2) panaikinti atsakovo 2016 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1102 (b. l. 6-10).
Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,4991 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas), pareiškėjui priklauso nuo 2007 m. rugsėjo 12 d., kai pareiškėjo tėvas jį padovanojo. 2001 metais buvo atlikti kadastriniai sklypo matavimai.
Sklypo bendrą plotą sudaro 1998 kv. m žemės ūkio naudmenų, 1031 kv. m užstatytos teritorijos ir 1962 kv. m kitos žemės: viso 4991 kv. m.
Kai 2001 metais pareiškėjo tėvas atliko kadastrinius sklypo matavimus, kartu su juo pareiškėjas visą sklypą aptvėrė tvora pagal sklype kadastrinių matavimų metu pastatytus riboženklius.
2008 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjui buvo išduotas statybos leidimas poilsio namo ir pirties sklype statybai. Leidimui gauti paruošta topografinė nuotrauka buvo suderinta su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiąja specialiste. Statybos leidimas galioja iki 2018 m. rugsėjo 4 d.
Atsakovas savo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. S-1611-35 formaliai patvirtino 2016 m. lapkričio 17 d. LR miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1102 (toliau – ir Aktas). Minėtas Aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Akte nėra adekvačiai išdėstytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės.
Pareiškėjo sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti 2001 m. sausio 23 d. Nuo tos dienos, sklypo ribos nėra keistos, nauji kadastriniai matavimai nėra atlikti, sklypas tebėra apjuostas 2001 metais statyta tvora, nėra pasikeitę kaimynai.
Pareiškėjo kaimynystėje esančio Miško sklypo, kuris priklauso Lietuvos Respublikai (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008 metų pradžioje, juos atliko UAB „Altagis“. Šie kadastriniai duomenys su pareiškėju nebuvo derinti.
2008 metais atliekant miško sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjo sklype pastatytai tvorai buvo jau beveik septyneri metai. Nepastebėti tvoros UAB „Altagis“ negalėjo. Nuo 2001 metų iki 2016 metų nė karto pareiškėjas nėra gavęs jokios informacijos/korespondencijos apie tai, kad jo tvora nėra ant jo sklypo ribos, kaip nustatyta pareiškėjo sklypui 2001 metais atliktais kadastriniais matavimais. Jei pareiškėjo tvora 2008 metais, neva, pateko į miško sklypą, tai neabejotinai Radviliškio miškų urėdija ir/ar UAB „Altagis“ privalėjo pareiškėją apie tai tuomet ir informuoti, nes tvora neabejotinai būtų trukdžiusi UAB „Altagis“ tinkamai paženklinti miško sklypo ribas.
Jei UAB „Altagis“ norėjo keisti pareiškėjo sklypo ribą, t. y. ją nustatyti ne pagal 2001metais pastatytą tvorą, buvo būtina gauti pareiškėjo sutikimą. UAB „Altagis“ niekada nėra jokio sutikimo iš pareiškėjo prašęs ir pastarasis jokio sutikimo nėra suteikęs, su UAB „Altagis“ darbuotojais ar atstovais laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2016 metų pareiškėjas nėra bendravęs. Miško sklypo ribų paženklinimo akto iki šiol nėra matęs ir todėl niekada neturėjo galimybių pateikti savo pastabų šiuo klausimu.
Atsakovas Akte nepateikė jokios archyvinės informacijos, kuri nenuginčijamai patvirtintų ar paneigtų tai, kad 2008 metais, atliekant miško sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjo sklypas buvo aptvertas tvora. Akto priede Nr. 2 pateikta ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro išvis nėra datuota, ištraukoje pažymėti įvairūs taškai, tačiau nenurodytos nė vieno iš jų koordinatės, neaišku, kokiais duomenimis remiantis minėti taškai išvis yra pažymėti įteiktoje ištraukoje. Akto priedo Nr. 2 pateiktoje ištraukoje yra įbraižytos penkios pareiškėjo sklypo kraštinės - vadovaujantis ištrauka nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar minėtos kraštinės yra įbraižytos teisingai. Nepaisant to, vertinant atsakovo pateiktą ištrauką, joje sklypo ribų neatitikimai pažymėti tik dviejų sklypo kraštinių atžvilgiu. Dėl šios priežasties lieka neaišku, ar likusios kraštinės sutampa su atsakovo miško sklypo koordinatėmis, ar tiesiog atsakovas atlikdamas patikrinimą vietoje vertino tik dvi pareiškėjo sklypo ribas. Pastaruoju atveju, toks atsakovo elgesys prieštarautų gero administravimo principui.
Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šiuo atveju atsakovas deklaratyviai nurodė teisės akto pavadinimą bei jo nuostatas, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas. Individualaus administracinio akto atžvilgiu to nepakanka - atsakovas privalėjo nurodyti ne tik konkrečias atitinkamo teisės akto nuostatas, bet taip pat pagrįsti, kodėl būtent jos taikomos šiuo atveju. Atsakovo priimtas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir tai yra esminis administracinio akto trūkumas, dėl kurio sprendimas negali būti traktuojamas pagrįstu ir teisėtu.
Pareiškėjo sklypo plote išvis nėra miško vadovaujantis žemės sklypo eksplikacija. Akto priedo Nr. 2 pateiktoje ištraukoje matyti, kad pareiškėjo sklypo kairėje pusėje yra medynas. Nuo pat sklypo įsigijimo tų medžių pareiškėjas nekirto ir jie yra tokio pat amžiaus/įvairovės, kaip ir medžiai greta pareiškėjo sklypo ribos bei esantys miško sklype. Pareiškėjas Radviliškio miškų urėdijai siūlė tą plotą, kuris, neva yra dabar persikeitęs, pasiimti iš pareiškėjo sklypo kairiosios pusės - sutiko netgi, kad Radviliškio miškų urėdija pasiimtų dvigubai didesnį plotą tikslu taikiai ir nebiurokratiškai išspręsti susiklosčiusią situaciją. Taip pat pareiškėjas bandė diskutuoti dėl reikalingo valstybinio miško ploto išmiškinimo.
Pareiškėjas nesupranta, kaip jo tvora galėjo atsirasti Radviliškio miškų urėdijos miško sklype, kai jos padėtis nėra kitusi jau beveik šešiolika metų. Sklype pareiškėjas nevykdė jokių savavališkų statybų - poilsio namas, kurį dabar yra siekiama nugriauti, buvo statytas turint statybos leidimą (statybos leidimas galioja iki 2018 m. rugsėjo 4 d.). Tyčia poilsio namo pareiškėjas nestatė miško sklype - poilsio namą statė savo sklype, greta 2001 metais pastatytos tinklinės tvoros. Iki pat 2016 metų kovo mėnesio pareiškėjas buvo absoliučiai tikras tuo, kad jokių kaimyninių sklypų ribų nėra pažeidęs. Pareiškėjo manymu, skundžiami aktai yra nepagrįsti, neteisėti ir turi būti panaikinti. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36-38).
Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) esantis (duomenys neskelbtini) .
Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinį sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), patikėjimo teise valdo Valstybinė įmonė Radviliškio miškų urėdija. Šiame sklype esantys miškai yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams ir ribojasi su pareiškėjo valdomu kitos paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti 2001 m. Atliekant 2008 m. valstybinės reikšmės miško Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) geodezinius matavimus sklypo riba buvo suderinta su pareiškėjui priklausančio žemės sklypo riba, registruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Taigi šie du sklypai tarpusavyje nepersidengia ir ginčo dėl bendros ribos nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 248-16-V buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksaciniame sklype ir surašytas 2016 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1102.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esančiais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir taksacinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) duomenimis, naudojant GPS imtuvą „GeoMax Zenith 20 GSM“, patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo dalis yra aptverta pareiškėjui priklausančia tvora. Taip pat į šį taksacinį sklypą patenka ir pareiškėjui priklausantys kiti galimai neteisėtai pastatyti statiniai ar jų dalys, pažymėti patikrinimo akto Nr. 1102 priede Nr. 2. Nustatyta, kad Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus ir remiantis 2016 m. lapkričio 18 d. priimtu sprendimu dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo Nr. S-1611-35 buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui priklausanti tvora nesutampa su jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) riba įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.
Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip - kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo numeris; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos (Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.2. punktas).
Taigi, Miškų valstybės kadastro objektas - miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Patikrinimas vietoje buvo atliktas ir patikrinimo aktas surašytas, priimtas sprendimas ne dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ). Dėl šių aplinkybių visiškai nėra pagrindo naikinti administracinių aktų, kurie surašyti ir priimti laikantis įstatymų ir teisės aktų.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Radviliškio miškų urėdija su pareiškėjo skundu nesutiko. Įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. S-1165-35 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ ir 2016 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1102 teisėtumo ir pagrįstumo.
VĮ Radviliškio miškų urėdijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. Z. 2016 m. kovo 21 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. 1 pareiškėjui V. K., kuriuo nurodė iškelti iš valstybinės reikšmės miško, esančio Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksaciniame sklype esantį ir V. K. priklausantį poilsio namą, malkinę, šuns aptvarą, rūkyklą, tinklinę tvorą iki 2016 m. spalio 1 d. ir 2017 m. sausio 1 d. (skundo reikalavimą panaikinti minėtą privalomąjį nurodymą atsisakyta priimti teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b.l.2,3)) (b.l.20).
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau- Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 08 24) 9 punktas numato, kad Valstybinė miškų tarnyba tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (toliau- Kadastras), kurio objektas yra taksacinis miško žemės sklypas (Nuostatų 12 p.). Kadastras tvarkomas vadovaujantis Nuostatais bei Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas), patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V "Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybes kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo". Tvarkos aprašo 4 punkte yra nurodyti kadastro duomenų tikslinimo atvejai (nagrinėjamai teisinei situacijai taikytinas 4.1. punktas numato, kad kadastro duomenys tikslinami atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą).
Atsižvelgiant į tai ir vykdant Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 248-16-V „Dėl specialistų skyrimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimui vietoje Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksaciniame sklype“ (b. l. 85)(Tvarkos aprašo 7 punktas) buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksaciniame sklype, kuris patenka į VĮ Radviliškio miškų urėdijos valdomą (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 10 d. įsakymas Nr.30VĮ-(14.30.2)-1259) miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuris suformuotas UAB „Altagis“ atlikus kadastrinius matavimus ir kadastro duomenys yra nustatyti 2008 m. kovo 6 d., kuriame esantys miškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miško plotams (b. l. 86-99, 103). Šis miškų ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pareiškėjo V. K. 2007 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutarties Nr.9747 pagrindu valdomu 0,4991 ha kitos paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir kadastro duomenys yra nustatyti 2001 m. sausio 23 d., esančiu (duomenys neskelbtini) . (b. l. 22, 61-80).
2016 m. lapkričio 17 d. patikrinimo vietoje metu nustatyta (patikrinimo vietoje aktas Nr. 1102), kad Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo dalys (patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 29-2, 29-3, 29-4) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Žemės naudmenos - medynai, kirtavietė. Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo dalyje (patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 29-1) yra pastatyti pastatai, teritorija aptverta tvora. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos - kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė. Žemės naudmena - miško aikštė (miške: žemė, verčiama ne miško žeme). Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo dalys (patikrinimo akto priede Nr.2 pažymėta 29-1, 29-3, 29-4) yra aptvertos tvora (b. l. 13-16, 50).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. S-1165-35 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 9 ir 23 punktais, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V "Dėl duomenų teikimo miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo", 4.1 punktu ir 12 punktais, ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr.1102 nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksaciniame sklype pagal pridedamus duomenis (nagrinėjamu atveju- Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo dalis 29-1 verčiama ne miško žeme, dalis 29-2- kirtavietė)(b. l. 12).
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 05 01 iki 2017 01 01) 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika. Registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis <...>. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 punktą, pagrindiniai registrai yra valstybės registrai, kuriuose registruojamas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį, objektai, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai. Taigi Nekilnojamojo turto registras ir Miškų valstybės kadastras yra pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys naudojami susijusiuose registruose (Įstatymo 15 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Miškų valstybės kadastro objektas – taksacinis miško žemės sklypas (Nuostatų 12 p.).
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveiką su kitais valstybės registrais ir kadastrais reglamentuoja Miškų valstybės kadastro nuostatų VI skyrius (42 – 46 p.). Miškų valstybės kadastro nuostatų 42.2. punkte nurodyta, kad iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro gaunami: kadastro vietovės pavadinimas ir kodas, kadastro bloko kodas, žemės sklypo kadastro ir unikalus numeris, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys, nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo datos.
Iš šių teisės normų visumos matyti, jog Nekilnojamojo turto registro Miškų valstybės kadastrui perduodamų duomenų sąrašas yra baigtinis. Miškų valstybės kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatomis įsteigtas visiškai kitu tikslu – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, duomenys negali tarpusavyje konkuruoti.
Siekiant valstybės informacinių išteklių funkcinio suderinamumo, kaip nustato Įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, registre įregistruotas registro objektas pakartotinai kitame registre nėra registruojamas. Šios priemonės padeda išvengti galimo duomenų apie tą patį objektą nesutapimo ar jų prieštaravimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja inter alia naudojantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu.
Vadovaujantis Nuostatų 23 punktu kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys ir informacija įrašomi, keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, kadastro duomenims ir (arba) informacijai pakeisti ar kadastro objektui išregistruoti.
Iš pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2008 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui V. K. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti poilsio namą ir pirtį žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , įregistravimo data 2007 m. gruodžio 28 d., esančiame (duomenys neskelbtini) . (b. l. 21). Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, statybos leidimui gauti, poilsio namo ir pirties statybai vykdyti 2008 m. birželio 4 d. I.Į „Santovita“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir paruošė topografinę nuotrauką, ir jokių sklypo ribų neatitikimų IĮ „Santovita“ matininkai tuomet neužfiksavo (b. l. 27). Tai leidžia daryti prielaidą, kad jokio ribų neatitikimo tarp pareiškėjo žemės sklypo ir miško sklypo ribų 2008-aisiais metais nebuvo.
Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinį sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) patikėjimo teise valdo Valstybinė įmonė Radviliškio miškų urėdija ir šiame sklype esantys miškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (b. l. 84, 85-99), ir ribojasi su V. K. valdomu kitos paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) (b. l. 22).
Įvertinus tai, kad pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai yra atlikti 2001 m. (duomenų apie tai, kad 2008 m. birželio 4 d. I.Į „Santovita“ atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimų duomenys yra registruoti nekilnojamojo turto registre byloje nėra) ir atliekant valstybinės reikšmės miško Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2008 m. geodezinius matavimus sklypo riba buvo suderinta su pareiškėjui priklausančio žemės sklypo riba, registruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke vadovaujantis jau minėtu teisiniu reglamentavimu dėl miškų valstybės kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, pripažintina, kad valstybinės reikšmės miško Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir pareiškėjo V. K. kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) duomenų (sklypų ribos) nesutapimo ar jų prieštaravimo tarpusavyje 2016 m. lapkričio 17 d. patikrinimo metu (patikrinimo vietoje aktas Nr.1102) nebuvo nustatyta, ir tai patvirtina patikrinimo vietoje akto Nr.1102 priedas Nr. 2 (ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro), iš kurios akivaizdu, kad Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo dalyje (patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 29-1) yra pastatyti pastatai, teritorija aptverta tvora ir miško aikštė (miško žemė verčiama ne miško žeme)(b. l. 50, 13, 14)., ir tai buvo faktinis pagrindas Tvarkos aprašo 4.1 punkto pagrindu patikslinti kadastro duomenis.
Kitų Tvarkos aprašo 6 punkte (Duomenų teikėjų pateiktų duomenų tikrinimas) ir 7 punkte (duomenų tikrinimas gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs) numatytų ginčo aktų neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų pareiškėjas skunde nenurodė.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, be kita ko, yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos (Nekilnojamojo kadastro įstatymo 8 str. 3 d.). Iš esmės analogišką reguliavimą numato ir ginčui aktualus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau- Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32 punktas.
Nuostatų 32 punktas įtvirtina, jog žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.1 p.).
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (t. y. Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) )(b.l.91) kadastrinių matavimų atlikimo metu (2008 -03-06) (toliau – Taisyklės), reglamentuojančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką, 25 punktas numatė, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Taisyklių 26 p.). Dalyvauti paženklinant ribas asmenys, kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo susitarime numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo kviestinis asmuo gali informuoti apie savo neatvykimą likus 2 dienoms iki darbų pradžios (Taisyklių 27 p.).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu pripažintina, kad atliekant Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio girininkijos 17 kvartalo 29 taksacinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) )(b.l.91) jie buvo atlikti nepažeidžiant Nuostatų 32.1.1. punkto, Taisyklių 25, 27 punktų reikalavimų, nes 2008 m. kovo 8 d. žemės sklypų ribų paženklinimo- parodymo akte yra nurodyta, kad pareiškėjas neatvyko į žemės sklypo ribų paženklinimą, nes jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota.
Be to, pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. S-1165-35 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes jis nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Pasisakydamas dėl šio pareiškėjo argumento teismas pažymi, kad VAĮ 8 straipnio 1-3 dalyse nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756 450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 15/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 336/2011). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Nagrinėjamu atveju įvertinus skundžiamą sprendimą teismas daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, numatytus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nes pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas yra nurodyti ne tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. S-1165-35 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“, bet ir patikrinimo vietoje akte Nr.1102, kuris yra ginčo sprendimo dalis, bei jo prieduose Nr.1 (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro išrašas), Nr. 2 (ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro), Nr. 3 (fotonuotraukos), Nr. 4 (taksacinė kortelė). Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamame sprendime nurodytais faktais nereiškia, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant minėtam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui dėl išdėstytų argumentų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. S-1165-35 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ ir 2016 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1102 yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.