- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-558-365/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29713-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Vičeslav Jevmenov
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. R., jo gynėjui advokatui Vičeslav Jevmenov,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą D. R. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 26 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuotas automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. R. priklausančiam turtui – transporto priemonei Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo.
Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad jis 2020 m. liepos 26 d., apie 13.41 val., Vilniaus r. sav., Riešės sen., Pranciškonių vs., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, darė išvadą, kad R. R. veiksmai pagal BK 281 ¹ str. 1d. kvalifikuoti teisingai. Sprendė, jog yra sąlygos ir pagrindai R. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą D. R. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Apylinkės teismas vertino, kad BK 68 str. ir 72 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl R. R. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 26 d., ir transporto priemonės – automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. R. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2020-09-21 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės; arba apeliacinės instancijos teismui manant, kad privalu taikyti dvi (atimti specialiąją teisę ir kt.) baudžiamojo poveikio priemones, skirti apeliantui įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, minimalų įmokos dydį (5 MGL) ir išdėstyti mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais taikant konfiskacijos institutą, todėl mano, jog skundžiamas nuosprendis turėtų būti keistinas.
3.1. Skunde akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pabrėžiama, kad nusikaltimas yra padarytas ne iš savanaudiškų tikslų, apeliantas labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus, ir pasižada niekada nedaryti to ateityje. Mano, jog šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą netaikyti apelianto atžvilgiu BK 72 straipsnyje numatytų nuostatų.
3.2. Cituodamas apylinkės teismo išvadas dėl laidavimo instituto taikymo, apeliantas pabrėžia, jog šiomis išvadomis jis apylinkės teismo yra apibūdinamas kaip teigiama asmenybė, nelinkusi daryti nusikaltimų, todėl mano, kad šiuo atveju tikrai nebūtina konfiskuoti nusikaltimo padarymo įrankio - automobilio. Jei teismas tiki, kad apeliantas nedarys nusikaltimų ir atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės skirdamas minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, ir tuo pačiu nuosprendžiu konfiskuoja nusikaltimo padarymo įrankį, tai galimai teismas manė, kad apeliantas su tuo pačiu automobiliu toliau darys nusikaltimus. Bet tokia išvada, pasak apelianto, būtų prieštaringa ir visiškai nelogiška.
3.3. Pažymima, kad apeliantas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, jis nėra nuteisiamas, o pagal teismų praktiką atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi, todėl ir teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Apeliantas dėstydamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorės G. Ž. ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. pateiktas teigiamas charakteristikas, kuriose apeliantas apibūdinamas kaip asmuo, atsakingai, kruopščiai ir energingai atliekantis darbą, rodantis atsakomybę ir savarankiškumą įvairiose situacijose, gebantis rasti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis, ir esantis aukštos moralės žmogus. Mano, jog šios charakteristikos yra pagrindas netaikyti konfiskacijos instituto.
3.4. Taip pat nurodoma, kad taikant konfiskavimo institutą šioje byloje nukentės ir visai su šiuo nusikaltimu nesusiję asmenys – apelianto mama (kuri yra senyvo amžiaus, sunkiai serganti ir kuria apeliantas visapusiškai rūpinasi, kuria be apelianto niekas negali pasirūpinti, kuomet netikėtai atsiranda poreikis ją lydėti pas gydytojus ar procedūras) bei sutuoktinė (aptariamojo automobilio bendrasavininkė).
3.5. Manoma, kad transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir apeliantą ypatingai charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, o konfiskavus transporto priemonę apeliantui būtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta, akcentuojant, jog R. R. neteistas, nebaustas už šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, kad šiuo atveju yra padarytas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio apeliantas visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo nusikaltimą atskleisti.
3.6. Apeliantas vertindamas, kad konfiskavimo instituto taikymas jo atžvilgiu nėra būtina ir proporcinga bei teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti, nurodo, jog apeliacinės instancijos teismui vis dėlto manant, kad apeliantui turėtų būti taikytos dvi baudžiamojo poveikio priemones, tokiu atveju prašo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, skirti R. R. įmoką i nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL), išdėstant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, atkreipdamas dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu teisingai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.
3.7. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas nurodo, kad jis nemenkina padaryto nusikaltimo ir tvirtina, kad dėl jo gailėsis visą savo gyvenimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis artimas lengvam girtumui, nustatytas neblaivumas neženkliai viršijo 1,50 promilių, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė.
4. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. R. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama R. R. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas. Nuosprendis skundžiamas dalyje, kuria teismas nusprendė konfiskuoti iš apelianto transporto priemonę, apeliantui manant, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, prašant vietoj konfiskuotino automobilio, įvertinus apeliantą išimtinai teigiamai charakterizuojančią medžiagą bei šeimos poreikių tenkinimą, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.
7. Pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi, tačiau iš Teismų praktikos, BK 67 straipsnio 2 dalyje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors apeliantas mano, kad teismas taikydamas laidavimo institutą bei tikėdamas, kad jis (apeliantas) yra teigiama asmenybė, nelikusi daryti nusikaltimus, o taikydamas transporto priemonės konfiskavimą darė priešingas ir visiškai nelogiškas išvadas apie apelianto asmenybę, skundą nagrinėjantis teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. R. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Jis buvo kaltinamas vairavęs kelių transporto priemonę – automobilį, esant apsvaigus nuo alkoholio (jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija). Taigi, minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Taip pat byloje nustatyta, kad automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. R. (b. l. 24). Iš išrašo iš VšĮ „Emprekis“ matyti, kad vidutinė automobilio Audi A4 Avant 2.0, pasirinkti metai 2002, kategorija M1-AC, kaina Lietuvoje su PVM 2070 eurų, be PVM 1710 eurų (b. l. 23).
9. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad R. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nėra baustas už šiurkščius administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus), kad jis darbdavio yra itin teigiamai charakterizuojamas, buvo įvertinti apylinkės teismo taikant BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidžiant apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Vairuodamas automobilį (kai R. R. buvo nustatytas 1,68 promilės neblaivumo laipsnis) apeliantas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir, nors jokių pasekmių nekilo, toks vairavimas kėlė pavojų tiek apeliantui, tiek kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir net gyvybei. Pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės, kad apeliantas alkoholį vartojo ne tik vakare, bet ir vairavimo dieną (t.y. iš ryto atsikėlęs), tokios aplinkybės rodo, kad R. R. žinodamas, jog yra vartojęs alkoholį elgėsi neatsakingai, todėl toks jo elgesys negali būti vertintinas kaip padarytas atsitiktinai. Apelianto pateikti duomenys ir nurodomos aplinkybės, susijusios su šeimos interesais nėra kokios nors išskirtinės, kurios reikštų, kad taikant turto konfiskavimą reglamentuojančias įstatymo normas teisingumo principas būtų pažeistas ar šios priemonės taikymas būtų neproporcingas. Šios aplinkybės egzistavo dar iki apeliantui padarant nusikalstamą veiką, tačiau jos nesulaikė R. R. nuo vairavimo esant neblaiviam, kuomet jis pats sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamoje situacijoje R. R. turi būti taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nes priešingu atveju, nebūtų apgintas viešasis interesas teisingai nubausti kaltininką, o R. R. nebūtų daromas prevencinis poveikis ateityje susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo.
10. Apelianto manymas, jog automobilio konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcinga (neadekvati) priemonė nuteistojo atžvilgiu, o bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, tuo tarpu šiuo atveju yra padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Kolegijos manymu, paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę, susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti ir tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Todėl kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju, būtent transporto priemonės konfiskavimas, o ne įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, juolab, kad R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
11. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra tikslinga, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė R. R. būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Todėl tenkinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. R. apeliacinį skundą bei pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.