Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus Šiaulių mieste atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Santuokoje gimė dukra T. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ji nėra biologinis V. Š. vaikas. Su atsakovu išdraugavę du metus išsiskyrė. Kai išsiskyrė, po mėnesio ieškovė sutiko kitą žmogų ir pabendravę truputį tapo pora. Po dviejų mėnesių draugystės pradėjo gyventi kartu. Su kitu vaikinu išdraugavo penkis mėnesius. Iš pradžių sekėsi gerai ir galvojo apie šeimą ir vaiką, tad turėjo lytinių santykių, ir ji pastojo. Kai jau laukėsi kūdikio, pradėjo labai dažnai pyktis ir išsiskyrė. Vėl susitaikė su atsakovu ir pradėjo gyventi kartu. Kad ji laukiasi vaiko Vidmantas žinojo. Gimus vaikui, po mėnesio laiko atsakovas gera valia sutiko pripažinti tėvystę. (duomenys neskelbtini) su atsakovu susituokė. Po tėvystės pripažinimo su atsakovu pragyveno apie 3,5 metų. Tačiau vėliau vis dažniau kildavo įvairūs nesutarimai. Kai dukrai buvo 2,5 metų atsakovas vis dažniau ėmė priekaištauti, kodėl dukros neišlaiko tikras jos tėvas. Nuo 2017 m. liepos mėnesio pradėjo gyventi atskirai, negyventi santuokinio gyvenimo. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nutraukus santuoką iš atsakovo buvo priteistas 150,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Tačiau V. Š. nėra biologinis T. Š. tėvas. Tą pripažįsta ir ji pati, ir tėvystės nuginčijimui neprieštarauja.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas žinojo, kad jis ne tėvas, bet norėjo duoti savo pavardę. Ketina prisiteisti išlaikymą iš tikro tėvo. Vaikas, kai nemato atsakovo, apie tėvą neklausinėja.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas siūlė ieškinį tenkinti, pastebėjo, kad atsakovo ir vaiko bendravimas tik epizodinis, vaiko amžius mažas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė turi vaiką (b. l. 3), vaiko tėvu įrašytas atsakovas (b. l. 4, 16-17), vaikas gimė iki santuokos, santuoka nutraukta (b. l. 5). Iš ekspertizės akto matyti, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas (b. l. 32-36).

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str. 2 d.).

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. (...) Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugybę objektyvių faktorių, taip pat ir tėvo ketinimus (pavyzdžiui, ar tėvas dalyvauja auklėjant vaiką, ar teikia išlaikymą, kaip pasikeitė jo santykiai su vaiku po skyrybų su vaiko motina, ar galima teigti, kad jis save laiko ir pripažįsta vaiko tėvu, ar tretiesiems asmenimis prisistato kaip vaiko tėvas ir pan.). (...) Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). (...) Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. (...) Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas. Šią aplinkybę patvirtina atlikta tėvystės ekspertizė. Abi šalys nurodė, kad atsakovas nėra vaiko tėvas. Atsakovė buvo įpareigota ir sutiko nurodyti vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui duomenis, kas yra vaiko tėvas.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir socialinį atsakovo ir vaiko ryšį. Iš ieškovės paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad vaikas apie atsakovą kaip tėvą neklausinėja, didelio ryšio tarp jų nėra. Iš atsakovo paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad jis pripažino tėvystę, nes norėjo šeimos, tiesiog pasielgė vyriškai. Santuokai žlugus tėvu būti, mokėti išlaikymą nenori.

Santuokai nutrūkus atsakovo ir ieškovės santykiai pasikeitė į neigiamą pusę, atsakovas nelaiko savęs vaiko tėvu, vaikas neliks be tėvo, kadangi ieškovė žino tikrojo tėvo duomenis ir ketina inicijuoti teisinius procesus dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo. Atsakovas kartu su vaiku gyveno neilgai, vaiko amžius nedidelis, iš ieškovės paaiškinimų darytina išvada, kad tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavęs tikras, tamprus ryšys, koks turėtų būti. Pastebėtina, kad tėvystės nuginčijimas savaime nepaneigia galimybės, šalims susitarus, atsakovui tam tikra forma bendrauti su vaiku. Tai priklauso nuo pačių šalių požiūrio bei vaiko pageidavimo.

Kaip minėta, ieškovė vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui turėjo nurodyti duomenis dėl to, kas yra vaiko tėvas, ši informacija Vaiko teisių apsaugos skyriuje bus išsaugota, todėl, iškilus būtinybei užtikrinti vaiko teises ir interesus, tiek pati ieškovė, tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius turės galimybę kreiptis į teismą teisiškai nustatyti vaiko tėvystę, priteisti išlaikymą. Tokiu būdu, nuginčijus atsakovo tėvystę, vaikas nėra paliekamas be teisės ir galimybės žinoti, kas yra jo tėvas. Nuginčijus tėvystę nebus pažeisti ir turtiniai vaiko interesai, kadangi ieškovė kreipsis dėl išlaikymo priteisimo iš tikrojo tėvo. Išnagrinėjus bylą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad tikslinga ieškinį tenkinti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nei vienai iš šalių nepageidaujant, jog atsakovas teisiškai liktų vaiko tėvu, nėra pagrindo ieškinio netenkinti.

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 75,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.), pašto išlaidos 8,43 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje patyrė 182,00 Eur išlaidų advokatui, taip pat, tikėtina, ekspertizės atlikimo išlaidas.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimą inicijavo ieškovė, atsakovas nuo pat pradžių sutiko su ieškiniu, teismo procesas buvo trumpas ir operatyvus. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovas savo elgesiu bylinėjimosi išlaidų nepadidino. Esant šioms aplinkybėms žyminis mokestis, pašto išlaidos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nuginčyti atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pripažinti negaliojančiais įrašus apie V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įrašytus T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. 271, išduotame 2014-09-18 Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriaus, ir nustatyti, kad V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Bylinėjimosi išlaidų valstybei ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš atsakovo V. Š. nepriteisti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.