Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-06 · Byla Nr. N-575-345-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-06
Bylos Nr.
N-575-345-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575 – 345/2009Procesinio sprendimo kategorija 50.15.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnas 2008 m. sausio 18 d. L. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad L. J. 2007 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos krovinių poste muitiniam tikrinimui pateikė neteisingus duomenis apie prekių kodą muitinės deklaracijoje, tuo nedeklaruodama dalies importo mokesčių. Tokiais veiksmai L. J. pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį. Prekės deklaruotos bendruoju administraciniu dokumentu Nr. 7LR10403813, išleistos laisvai cirkuliuoti 2007 m. lapkričio 6 d. Tokia veika L. J. padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 209² straipsnio 3 dalyje.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. nutarimu nutraukė L. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Teismas nurodė, kad institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė J. G. parodė, jog L. J. pateikė muitiniam patikrinimui neteisingus duomenis apie prekių kodą muitinės deklaracijoje, taip nedeklaruodama dalies importo mokesčių ir tuo pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį. Prekės deklaruotos bendruoju administraciniu dokumentu Nr. 7LR10403813, išleistos laisvai cirkuliuoti 2007 m. lapkričio 6 d. Šie pažeidimai atitinka ATPK 209² str. 3 d., nes L. J. metų laikotarpyje jau bausta už tokios pat rūšies pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos L. J. atstovas, advokatas H. M. teismui paaiškino, jog jo atstovaujamoji savo kaltės dėl prekių kodų neteisingo deklaravimo nepripažįsta. Pripažįstą tą faktą, kad deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais. Išvengti netikslaus kodų surašymo nebuvo galimybės, todėl pažeidimas nebuvo padarytas tyčia, nes negalėjo žinoti, kad gamintojas pateikė neteisingus duomenis apie prekių sudėtį. Pripažįsta, kad už muitinei pateiktų duomenų teisingumą ji yra atsakinga ir todėl atstovaudama UAB "Baltijos bretlingis", vos paaiškėjus, kad pateikti duomenys apie dalies prekių klasifikavimą yra neteisingi, įvykdė Klaipėdos teritorinės muitinės nurodymus ir sumokėjo trūkstamas muito mokesčio ir muito PVM sumas. Tačiau mano, jog nurodydama netikslius prekių kodus BAD Nr.7LRl 0403813, nepada­rė administracinio teisės pažeidimo, nes buvo įsitikinusi, kad pateikta informacija yra teisinga. Prekių kodus BAD Nr.7LR10403813 nurodė ir muitinėje prekes deklaravo griežtai pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus (2007-11-05 kokybės pažymėjimą Nr. 38). Neturėjo jokio pagrindo nepa­sitikėti gamintojo pateiktu kokybės pažymėjimu, be to, neturėjo ir galimybės patikrinti, ar šiame pažymėjime pateikti duomenys apie prekes yra teisingi.

Teismas nurodė, kad iš 2008 m. sausio 18 d. UAB „Baltijos bretlingis“ paaiškinimo dėl prekių kodų nustatymo matyti, kad įsivežė konditerijos gaminius pagal 2007 m. lapkričio 6 d. BAD importo rinkinį Nr. 7LR 10403813. Prekės buvo deklaruojamos pagal gamintojo pateiktus dokumentus. Prekių kodai nustatyti pagal gamintojo pateiktą 2007 m. lapkričio 5 d. kokybės pažymėjimą Nr. 38 ( b. l. 6, 8-20).

Nurodė, kad iš 2005 m. rugsėjo 29 d. mokestinių ginčų komisijos ankstesnių sprendimų matyti, kad Klai­pėdos teritorinės muitinės sprendimai, kuriais UAB "Baltijos bretlingis" už netikslių kodų nurodymą buvo paskirtos mokestinės baudos bei delspinigiai, panaikinti. Be to viename iš tokių sprendimų (2005-09-29 sprendimas Nr. S-421-(7-453/2005) Mokestinių ginčų komisija nurodė: "Atsižvelgiant į tai, kad kokybės pažymėjimas yra išduotas prekių gamintojo, jo išdavimo data nurodyta prieš prekių importo procedūros įforminimą, prekių charakteristikos, pateiktos kokybės pažymėjime, atitinka deklaruotų prekių kodų aprašymus, konstatuotina, kad Bendrovė, elgdamasi protingai, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad pateiktos prekių charakteristikos realiai yra kitokios.“

Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog L. J. tyčia ar dėl neatsargumo, veikimu arba neveikimu kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką, už kurią įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nurodė, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog L. J. veiksmuose nebuvo jokios kaltės - nei tyčios, nei neatsargumo. Prekės muitinėje buvo deklaruotos tiksliai pagal prekių gamintojo (OAO "Poltavakonditer") pateiktus dokumentus (2007-11-05 kokybės pažymėjimą Nr. 38). Prekės gamintojas yra asmuo, kuris tiksliausiai gali nurodyti prekės sudėtį, todėl visiškai pasitikėjo jo pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija.

III.

Klaipėdos teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nurodo, kad L. J. savo rizika nepasinaudojo teisės aktais – 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu; Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintomis Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklėmis. Nurodo, kad L. J. elgėsi neatsargiai, t. y. numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, jei muitinė savo iniciatyva nebūtų paėmusi prekių mėginių tyrimui, arba nenumatė, kad gali keistis prekės sudėtis ir kodai, nors turėjo ir galėjo numatyti, nes, ne kartą muitinei suabejojus UAB „Baltijos bretlingis“ importuotų konditerijos gaminių sudėties teisingumu ir išsiuntus mėginius tyrimui, iš muitinės laboratorijos gaunamos išvados parodė, kad gamintojo nurodyti duomenys yra neteisingi. Nurodo, kad L. J. dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo ne kartą buvo traukta administracinėn atsakomybėn (nutarimai administracinėse bylose Nr. 237, 288, 922). Nurodo, kad L. J. leidimo daryti pakeitimus deklaracijoje neprašė, nesiėmė jokių priemonių teisingų prekės kodų nustatymui.

Atsiliepimas

L. J., atstovaujama atstovo advokato H. M., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad L. J. nurodė ir muitinėje prekes deklaravo griežtai pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus (2007 -11-05 kokybės pažymėjimą Nr. 38), ji neturėjo pagrindo nepasitikėti gamintojo pateiktu kokybės pažymėjimu. Pažymi, kad dėl to, jog L. J. pateikti duomenys apie deklaruojamų prekių kodus buvo neteisingi, jos kaltės nėra. Nurodo, kad prekės gamintojas yra asmuo, kuris tiksliausiai gali nurodyti prekės sudėtį, todėl L. J. visiškai pasitikėjo jo pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija. Atkreipia dėmesį į Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (LM19)-RŽ77-52. Pažymi, kad Mokestinių ginčų komisija ankstesnius Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimus, kuriais UAB „Baltijos bretlingis“ už netikslių kodų nurodymą buvo paskirtos mokestinės baudos bei delspinigiai, panaikino. Prašo atsižvelgti į Mokestinių ginčų komisijos 2005 m. rugsėjo 29 sprendimo Nr. S-421-(7-453/2005) išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ATPK 209² straipsnio 3 dalis nustato, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir (arba) antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Byloje esančios deklaracijos (b. l. 10-18), prekės klasifikavimo aktai (b. l. 26-31), L. J. paaiškinimas (b. l. 6), Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas (b. l. 8-11) patvirtina, kad L. J. 2007 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos krovinių poste muitiniam tikrinimui pateikė neteisingus duomenis apie prekių kodus. Iš byloje esančios pažymos (b. l. 32) matyti, kad L. J. administracine tvarka yra bausta už ATPK 209² straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus. Šių įrodymų pagrindu spręstina, kad byloje pagrįstai nustatyta, kad nurodytoje L. J. veikoje yra ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai, o L. J. yra tinkamas šio pažeidimo subjektas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. J. veikoje nebuvo kaltės. Tokią pačią poziciją išdėsto ir L. J. atstovas advokatas H. M. atsiliepime į Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde keliamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės padarius šį pažeidimą klausimas, tai yra, ar nagrinėjamoje situacijoje L. J. suvokė, kad muitinės pareigūnui pateikiamame bendrajame administraciniame dokumente nurodė neteisingus duomenis, taip pat, ar ji privalėjo ir galėjo šiame dokumente nurodyti teisingus deklaruojamų prekių TARIC kodus.

L. J. atstovas advokatas H. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jo atstovaujamoji L. J. prekes deklaravo pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus ir neprivalėjo papildomai tikrinti prekių sudėties. Šie paaiškinimai turi būti vertinami, atsižvelgus į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio nuostatas, pagal kurias būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi, L. J. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad ji deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačios deklarantės atsakomybės. Vertinant, ar L. J. turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, o taip pat 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu bei Muitinės departamento 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). L. J. savo rizika nepasinaudojo minėtomis teisės normose reglamentuotomis teisėmis ir, neįsitikinusi, kad bendrajame administraciniame dokumente deklaruoti duomenys yra teisingi, vis tik jį pasirašė bei pateikė muitinės įstaigai. L. J. sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydama deklaracijoje ir patvirtindama tai savo spaudu L. J. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Be to, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad L. J. turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl bendrajame administraciniame dokumente deklaruojamų prekės kodų, kadangi jau ne kartą muitinei suabejojus UAB „Baltijos bretlingis“ importuotų konditerijos gaminių sudėties teisingumu ir išsiuntus mėginius ištyrimui, iš muitinės laboratorijos gaunamos išvados parodė, kad gamintojo nurodyti duomenys yra neteisingi. Taigi, darytina išvada, kad L. J. numatė, jog jos veika gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.). Tai, kad L. J. deklaravo prekes pagal gamintojo pateiktus duomenis jais pasitikėdama, nepašalina jos kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime suformuluotą doktriną dėl skiriamos baudos teisės pažeidėjui proporcingumo padarytam teisės pažeidimui, aplinkybes, kad L. J. deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, padarė ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą dėl neatsargumo, dėl netinkamai užpildytos deklaracijos papildomai priskaičiuota mokesčių: muito – 120 Lt, PVM – 22 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mastą, turėtų skirti piniginę baudą vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnis apeliacinės instancijos teismui nesuteikia įgaliojimų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose, sunkinant traukiamo atsakomybėn asmens teisinę padėtį, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir visa byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nutarimą L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius