- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-05
- Bylos Nr.
- II-118-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00015-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Advokatai
- Robertas Banevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Roberto Banevičiaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR-N-99-2024 (ROIK: 23226051870).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. sausio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-99-2024 (ROIK: 23226051870) A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 14 d. 08.45 val. Klaipėdos rajono sav., Magistraliniai keliai Klaipėda – Liepoja (kelio ruožas su skiriamąja juosta, kairė pusė), Barškių k., 11,200 km, vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį, kuris buvo susidaręs iš dviejų eismo juostų, kirsdamas „Siaurą išsitinę liniją“ ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4, 8, 9 ir 125 punktus.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo A. J. atstovo advokato padėjėjo skundas, kuriuo prašo pakeisti Institucijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimą pakeičiant/perkvalifikuojant padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesniam laikotarpiui nei kad yra numatytas minimalus laikotarpis- nuo 12 mėnesių iki 3 ar 5 mėnesių. Skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo byla buvo paskirta nagrinėti 2024 m. sausio 4 d., 09.00 val. Į bylos nagrinėjimą pareiškėjas atvyko kartu su savo atstovu ir iki administracinės bylos nagrinėjimo pateikė papildomus paaiškinimus bei charakterizuojančią medžiagą, tačiau nutarimas buvo priimtas 09.00 val., t. y. vos per keletą minučių, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą, tik formaliai įvertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir rėmėsi konkrečiai tik pareigūnų paaiškinimais/tarnybiniais pranešimais ir kt., nors turėjo pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Pareiškėjui pareigūnas paaiškino, kad jo priimtą nutarimą bus galima skųsti teismui, todėl jis daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pažeidžiant skunde nurodytas ANK normas, įpareigojančias išsamiai ištirti bylos medžiagą. Pareiškėjo nuomone ir įsitikinimu, jo padarytas administracinis nusižengimas turėtų būtų pakeistas/perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad ANK 420 straipsnio 2 dalis yra blanketinio pobūdžio norma, kuri nukreipia į poįstatyminių teisės aktų (šiuo konkrečiu atveju – Kelių eismo taisyklių) pažeidimą. Tačiau nutarime, kaip ir protokole nurodyti pareiškėjo pažeisti KET 4, 8, 9 ir 125 punktai yra bendrojo pobūdžio reikalavimai, o pagal teismų praktiką tik bendro pobūdžio KET nuostatos negali sukelti grėsmių saugomoms vertybėms ir turi būti inkriminuojamos kartu su KET specialiosios dalies atitinkamų punktų pažeidimais. Pareiškėjas, teikdamas patikslintus rašytinius paaiškinimus, nurodė pažeidimo padarymo priežastis - jog 2023 m. lapkričio 14 d. jam ruošiantis į darbą paskambino klientas, kuris jau buvo pristatęs transporto priemonę remontui ir primygtinai prašė, kad jis atvyktų greičiau, nes klientas labai skubėjo į darbą, todėl atsižvelgdamas į kliento poreikius, A. J., pažeisdamas KET, įvertinęs/įsitikinęs, kad tai nesukels jokių padarinių ar avarinės situacijos, kirto „Siaurą ištisinę liniją“, įvažiavo į šalikelę, kur nebuvo jokių kitų transporto priemonių, ir ja ketino važiuoti iki posūkio. Taip A. J. nurodė pasielgęs dar ir todėl, kad labai norėjo atlikti gamtinius reikalus. Tačiau pareigūnas, priėmęs nutarimą, į pareiškėjo teiktus paaiškinimus neatsižvelgė bei konstatavo, kad pareiškėjo vairavimas prilygo chuliganiškam vairavimui. Akivaizdu, kad pareiškėjo elgesys negalėtų būti lyginamas su chuliganišku vairavimu, nes pareiškėjas visais įmanomais būdais siekė išvengti avarinės situacijos ar sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Analizuojant filmuotą medžiagą matyti, jog pareiškėjas prieš atlikdamas jam inkriminuotą kaip neteisėtą manevrą, prieš tai buvo trumpam savo transporto priemonę kirtęs „Siaurą ištisinę liniją“, įsitikinęs, kad nesukels avarinės situacijos, vėl sugrįžo į važiuojamąją vietą, ir tik po to įvažiavo ir jau toliau važiavo draudžiamojoje vietoje. Taigi šiais veiksmais pareiškėjas nesiekė tyčia kirsti „Siauros ištisinės linijos“, tai padarė per neapdairumą, skubėjimą ir gamtinių reikalų prispirtas. Pažymėtina, jog pareiškėjui nepagrįstai buvo nustatytas KET 8 punkto reikalavimo pažeidimas. KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punkte, apibūdinančiame horizontalaus kelių ženklinimo režimą ir tvarką, nustatyta, kad „Siaura ištisinė linija“ skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruošus, į kuriuos draudžiamą įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atliktas manevras kertant ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą ir atskiriančią kelkraštį nuo važiuojamosios kelio dalies, nėra draudžiamas. Pareiškėjas sutinka bei pripažįsta, kad dėl didelio neapdairumo/skubėjimo, sukėlė pavojingą situaciją, įvažiavęs ir važiuodamas kelkraščiu pažeidžiant KET reikalavimus, tačiau kategoriškai nesutinka, kad toks jo elgesys būtų kvalifikuojamas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes nėra jokių objektyvių duomenų apie chuliganiškas jo paskatas. Pareiškėjo nuomone, jo veika atitinka administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtį.
Šalies argumentai
Skunde taip pat prašoma, tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą iš chuliganiškų paskatų, atsižvelgus į pareiškėją teigiamai charakterizuojančias ir kitas svarbias aplinkybes, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant nuo 3 iki 5 mėnesių. Jis yra auto elektrikas, nuo 2003 m. kovo 31 d. dirba individualiai, teikia automobilio elektros dalies remonto darbus; moka mokesčius, teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui, moka pakankamai didelius negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčius; užsiima tarnyste ir oficialiai yra pripažintas kraujo donoru, yra neteistas, už analogiškus ar sunkesnius administracinės teisės pažeidimus nebaustas. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir dėl to, kad jis vienas gyvena užmiestyje, jo darbo vieta yra Klaipėdoje, todėl jam ilgam praradus teisę vairuoti transporto priemones gali sumažėti su darbais susijusių užsakymų bei galimybių, dėl ko jis gali prarasti didžiąją dalį pajamų, o tokiu atveju gali nukentėti ne tik jis, bet ir vaikas. Skunde pažymima, jog pareiškėjas savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žala padaryta nebuvo, pažeidimo metu buvo blaivus, nebuvo sutrikdytas eismas, važiavimo greitis buvo nedidelis, atliktas manevras buvo neagresyvus. Pažymima, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK pataisoms, leidžiančioms vairuotojams, praradusiems vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo neblaiviam, anksčiau nei nustatytas terminas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, sutikus su galimybe vairuoti tik tokias transporto priemones, kuriose būtų įdiegti antialkoholiniai variklio užraktai, asmenys, vairavę neblaivūs, atsiduria geresnėje padėtyje nei pareiškėjas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo nurodyti pažeidimo padarymo motyvai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo paaiškinimas, kad jis buvo iškviestas į savo darbo vietą, nebuvo pateiktas įvykio vietoje; jis buvo gautas tik prieš bylos nagrinėjimą ir surašytas atstovo. Versija apie tai, kad jis skubėjo atlikti gamtinių reikalų, buvo pateikta dar vėliau, bylos nagrinėjimo metu. Minėtų versijų nebuvo iškelta nei žodžiu pareigūnams sustabdžiusiems automobilį, nei įvykio vietoje paties pareiškėjo rašytame paaiškinime, kuriame jis atskleidė tikruosius pažeidimo motyvus, t. y. norą apvažiuoti spūstį, negaištant laiko stovėjimui joje. Dėl KET 8 punkto pažeidimo nurodo, jog KET 117 punktas numato, jog jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisinės horizontaliojo ženklinimo leidžiama tik KET 3 priede nurodytais atvejais. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas kirtęs siaurą ištisinę juostą bei važiuodamas ne eismo juostomis, o kelkraščiu, pažeidė KET reikalavimus. Pareiškėjo padarytas KET pažeidimas yra šiurkštus ir vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, kurioje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kelyje susidarius spūsčiai, matydamas daug kitų transporto priemonių ir apvažiuodamas jas iš dešinės pusės kelkraščiu, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad tokiais veiksmais jis taip pat kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes esant būtinumui bet kuriai transporto priemonei išvažiuoti ir sustoti kelkraštyje, galėjo įvykti eismo įvykis, kurio metu galėjo nukentėti kiti eismo dalyviai. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, stovinčių spūstyje apvažiavimas iš dešinės ir rodo pareiškėjo išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo paties interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau iš jos išvažiuoti, greičiau pasiekti kelionės tikslą, priešpastatant ir iškeliant šį savo interesą aukščiau kitų vairuotojų interesų. Institucijos nuomone, pareiškėjo nurodytų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tai, kad jis dirba, rūpinasi vaikais, yra kraujo donoras, nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Pareiškėjas A. J. teismo posėdžio metu parodė, jog jis dirba automechaniku Klaipėdoje, gyvena Klaipėdos rajone. Pažeidimo padarymo dieną turėjo priimti klientą darbo vietoje, šis atvažiavo anksčiau ir jam paskambino prašydamas atvykti anksčiau perimti jo automobilio remontui. Kadangi A. J. atsakingai žiūri į klientų poreikius, skubėjo atvykti į darbo vietą kuo greičiau. Važiuodamas kelyje pamatė, kad formuojasi kamštis. Kadangi nenorėjo kamštyje stovinčių automobilių apvažiuoti per kairę pusę ir užlįsti į kamščio priekį, jis sugalvojo pasižiūrėti ar niekam nesutrukdys, jeigu važiuos kelkraščiu. Taip pat metu prispaudė ir gamtiniai reikalai. Apsižiūrėjęs, jog kelkraštis tuščias, niekas nestovi, pamanė, kad niekam netrukdys ir priėmė neapgalvotą sprendimą – pradėjo važiuoti kelkraščiu. Pavažiavo netoli, nes jį greitai sustabdė policijos pareigūnai, matyt, važiavę jam iš paskos. Nepagalvojo, jog važiavimas kelkraščiu yra traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas; tai pirmas jo tokio pobūdžio nusižengimas. Iki jam reikiamo išvažiavimo buvo apie 100-150 metrų. Teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga nuvykimui į darbą, kadangi jis gyvena užmiestyje, o darbo vieta yra Klaipėdoje, taip pat dėl darbo specifikos - kartais tenka kur toliau važiuoti parsivežti automobilio detalių; jeigu netektų teisės vairuoti transporto priemones, nebegautų tokių pajamų, kokias gauna dabar, o iš jų teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis nėra piktybiškas pažeidėjas, priešingai, stengiasi būti naudingas visuomenei, užsiima ir socialine veikla – maitina benamius, pasitaiko atveju, kai reikia susipirkti produktus, namie pagaminti maistą ir jį išvežioti, todėl jeigu nebeturės teisės vairuoti transporto priemones nebegalės to daryti, turės ieškoti kito žmogaus, o dažniausiai žmonės nenori nei savo laiko, nei finansų aukoti; priklauso tikinčiųjų bendruomenei, kartais reikia atvežti bendruomenes žmones, kurie yra neįgalūs ar benamiai, į susitikimus. Dėl šių priežasčių prašo kuo labiau sutrumpinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė nutarimą palikti nepakeistą ir parodė, kad šiuo atveju pareiškėjas savo darbinius interesus iškelia aukščiau visuomenės intereso. Pareiškėjas nusprendė, kad jam reikia važiuoti, tik jam vienam yra suteikta privilegija lenkti kelis šimtus metrų besitęsiančią automobilių koloną, kur tai draudžiama daryti, ir tokiu savo elgesiu niekam netrukdys. Kelkraštis išskirtinai yra skirtas sustoti ištikus bėdai ar specialiosioms tarnybos pasinaudoti. Negalima patiems susigalvoti savo taisyklių, kaip patogiau, prieš kitus visuomenės narių interesus. Pareiškėjas vietoje nurodė, kur jis važiuoja, jokių papildomų priežasčių ignoruoti bendras taisykles nenurodė. Kitų vairuotojų dėl šio įvykio, jog jiems buvo sukeltas nepasitenkinimas, pranešimų nebuvo gauta, bet visa tai įvyko per kelias sekundes, nenutrūkstamai vykstant eismui, o tai, kad ten pat važiavę policijos pareigūnai patys užfiksavo ir užkardė daromą pažeidimą, neabejotinai atitiko tvarkingų eismo dalyvių lūkesčius ir jiems nebereikėjo patiems tai fiksuoti ir pranešti. Bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareiškėjas davė paaiškinimus, tačiau kuo toliau tuo daugiau nurodė naujų aplinkybių. Chuliganiškas vairavimas yra vienas iš pavojingiausių po neblaivaus vairavimo padarinių, nes nežinoma kas gali įvykti, pasekmių negalima net sumaketuoti. Toks vairavimas yra chuliganiškas, nes rodo nepagarbą kitiems eismo dalyviams; A. J. nusprendė, kad gali ten važiuoti, o kiti turi stovėti ir laukti savo eilės, laikydamiesi KET, nors greičiausiai irgi skuba, turi reikalų, gal net tiesiogiai susijusių su vaikais, ligoniais ar pan. Šiuo atveju buvo toks pavojus, kad bet kuriuo atveju į kelkraštį, nepažeidžiant KET, galėjo įvažiuoti kitos transporto priemonės, specialios tarnybos, ir būtų susidarę avarinių situacijų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu parodė, jog skundą visiškai palaiko ir prašo tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, kad šiuo atveju pareiškėjo nusižengimą būtų galima perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes šis pareiškėjo važiavimas galėtų būti pripažintas pavojingu vairavimu (nors ir nesukėlė eismo įvykio, tačiau galėjo kažkas įvykti), bet traktuoti tai kaip chuliganišką vairavimą neteisinga, nes nėra nustatyta, kad A. J. būtų taip pasielgęs būtent dėl chuliganiškų paskatų. Jeigu teismas visgi manys, jog pareiškėjo veiksmai buvo chuliganiški, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – paskirti trumpesniam laikotarpiui nei tai numatyta straipsnio sankcijoje. Pareiškėjas praeityje už analogiškus pažeidimus nėra baustas, yra dirbantis, teikiantis išlaikymą vaikui, gyvena užmiestyje, dirba Klaipėdoje. Teisės vairuoti transporto atėmimas 1 metams šiam iš esmės teigiamai charakterizuojamam asmeniui būtų pernelyg griežta nuobauda. Šiuo atveju už chuliganišką vairavimą būtų paskirta griežtesnė administracinio poveikio priemonė negu už vairavimą neblaiviam, nes nėra jokių alternatyvų sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.
Pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose matyti, jog policijos pareigūnų tarnybinis automobilis stovi pirmoje eismo juostoje, kurioje susidarė eismo spūstis, transporto priemonės juda lėtai. Vaizdo įraše matyti, jog automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kerta siaurą ištisinę juostą, skiriančią pirmąją eismo juostą nuo kelkraščio, ir važiuoja dešiniuoju kelkraščiu, apvažiuodamas kamštyje stovinčias transporto priemones. Automobilio vairuotojas važiavimo krypties ir greičio nekeičia, važiuoja pakankamai didelį atstumą. kol jį sustabdo policijos pareigūnai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
KET 4 punktu įtvirtinta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu (KET 8 punktas). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). KET 125 punkte numatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad automobiliu „Honda CR-V“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 14 d., 08.45 val., Klaipėdos rajono sav., Magistraliniai keliai Klaipėda – Liepoja (kelio ruožas su skiriamąja juosta, kairė pusė), Barškių k., 11,200 km, A. J. kirsdamas „Siaurą išsitinę liniją“, važiavo kelkraščiu, taip siekdamas apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių eilę iš dešinės pusės, tačiau pareiškėjas mano, kad jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuotini iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį – tai yra turėtų būti vertinami kaip pavojingas vairavimas (transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas), kadangi jis taip pasielgė per neapdairumą/skubėjimą bei prispirtas gamtinių reikalų, o prieš atlikdamas neteisėtą manevrą, vieną kartą automobiliu kirto siaurą ištisinę liniją, įsitikino, jog kelkraštis tuščias, kitų stovinčių automobilių nėra, niekam netrukdys ir avarinės situacijos nesukels, sugrįžo į važiuojamąją vietą, o po kelių sekundžių vėl kirto siaurą ištisinę liniją ir važiavo kelkraščiu.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad A. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas automobiliu lenkė automobilių koloną kirsdamas siaurą ištisinę liniją, ribojančią važiuojamąją kelio dalį nuo kelkraščio, norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį ir apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš dešinės pusės. Toks elgesys neginčytinai kėlė realų pavojų tiek paties vairuotojo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Nors pareiškėjas teigė, kad taip pasielgė dėl neapdairumo, tačiau pats pripažino, kad tokį manevrą pasirinko sąmoningai, skubėdamas, todėl toks jo manevras, iš dešinės aplenkiant automobilių koloną, kertant „Siaurą ištisinę liniją“, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia taip vairuoti. Tokiu savo kaip vairuotojo elgesiu A. J. demonstravo akivaizdžią nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir būtent tokiais iššaukiamais veiksmais parodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, nepaisydamas elementarių elgesio kelyje normų. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad A. J., nesant būtinojo reikalingumo, kelyje, esančiame ties vienu iš pagrindinių įvažiavimų į Klaipėdą, piko metu – 08.45 val. ryto, esant intensyviam eismui, automobiliu lenkė stovinčių automobilių koloną iš dešinės pusės ir važiavo kelkraščiu, net nesimatant, kur yra išsukimas į dešinę pusę, kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Teismas sutinka su Institucijos nuomone, kad tokiu savo vairavimu rytinio piko metu, kai eismas buvo itin intensyvus, esant susidariusiai automobilių spūsčiai, A. J. sukėlė kitų taip pat skubančių savo reikalais vairuotojų nepasitenkinimą, o taip pat ir sukėlė pavojų eismo saugumui, užimdamas ne eismui, o kritiniams atvejams numatytą kelio dalį. Nors pareiškėjas tvirtina chuliganiškų paskatų (noro priešpastatyti save kitiems vairuotojams) neturėjęs, jo veiksmai, pagal kuriuos kiti vairuotojai, o taip pat – ir jų tarpe buvę policijos pareigūnai rodo ką kita: A. J. KET pažeidimą padarė matant daugumai eismo dalyvių, parodė savo išskirtinumą ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams tuo, kad ignoravo jų visų teisę į saugų eismą pagal KET ir savo skubėjimą pas vieną klientą laikė svarbesniu už savo kaip vairuotojo nuoseklų pareigų vykdymą, rūpinantis visų eismo dalyvių saugumu. Todėl tokie A. J. veiksmai Institucijos nutarime pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o juos perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo. Tam nesudaro pagrindo ir skunde nurodyta aplinkybė, kad protokole nurodyti tik pareiškėjo pažeisti bendrojo pobūdžio reikalavimai, išdėstyti Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 125 punktuose, nes juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.
Tiek teismo posėdžio metu, tiek skunde pareiškėjas A. J. prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgti į jo asmenybę, darbo specifiką ir kitas aplinkybes bei sumažinti Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) terminą.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismo vertinimu, A. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei A. J. charakterizuojanti medžiaga. Skundžiamu nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Vis dėl to teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir skunde nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas
Priimdamas šį sprendimą, teismas atsižvelgia į tai, jog A. J. yra iš esmės pozityviai vertintina asmenybė, jis turi ilgametę vairavimo patirtį, anksčiau už tokio pobūdžio (šiurkščius) KET pažeidimus baustas nebuvo, yra nedaug kartų baustas už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Byloje taip pat nustatyta, kad A. J. turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, yra dirbantis – vykdo individualią veiklą; teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą, kadangi jis gyvena užmiestyje, o darbo vieta yra Klaipėdoje, taip pat dėl darbo specifikos, kadangi kartais tenka kur toliau važiuoti parsivežti reikiamų automobilio detalių. Jeigu netektų teisės vairuoti transporto priemones, nebegautų tokių pajamų, kokias gauna dabar, dėl ko nukentėtų ne tik jis, bet ir jo išlaikomo vaiko interesai. Šiuo metu jis taip pat yra aktyvus savanoris, užsiima socialine veikla – maitina benamius, gamina jiems maistą ir jį išvežioja, taip pat priklauso tikinčiųjų bendruomenei, kur esant reikalui atveža neįgalius ar benamius bendruomenes žmones į susitikimus. Įvertinus visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad A. J. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padaryto nusižengimo neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes, o jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, jokių padarinių nekilo; nors ir nesutinka, su pažeidimo kvalifikacija, tačiau kaltę pažeidęs KET pripažino, dėl savo elgesio gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į tai teismas nusprendžia, kad A. J. realiai suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes, tokį savo elgesį vertina kritiškai, o tai turės teigiamos įtakos jo elgesiui ateityje.
Nors A. J. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir šiurkštus KET pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir A. J. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skiriant trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numato ANK 420 straipsnio 6 dalis, – 6 mėnesiams. Teismo nuomone pareiškėjui sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones bus optimaliai įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis ir tai atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 30-ANR-N-99-2024 dalį dėl administracinio poveikio priemonės: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti A. J. pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.