- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-3605-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02141-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- T. M.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. 2016 m. sausio 21 d., apie 21:30 val., Dūkštų g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino. Taip T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Apie eismo įvykį sužinojo tik tada, kai jau buvo praėję pora savaičių, kai jį išsikvietė į policiją. Jis galimai įvykio dieną važiavo ir galimai atsitrenkė į mašiną. Pripažįsta, kad tą dieną buvo ten. Kita mašina atvažiavo iš priešpriešos, todėl pasitraukė į tokią „kišenę“, buvo tamsu, vakaras ir laukė kol pravažiuos. Važiuodamas atgal gal ir užkabino tą automobilį. Buvo žiema, daug sniego, aikštelėje sąlygos nebuvo pačios geriausios. Kontakto jis nepajuto. Signalizacijos nebuvo girdėti. Atsiprašo, jei kliudė, bet jis to nepastebėjo. Automobilių sugretinimas buvo darytas. Jam atrodo, kad aukščiai nelabai atitiko.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir T. M. rašytiniame paaiškinime (b. l. 16).
Nukentėjusioji A. M. – P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie eismo įvykį žino tik iš pasakojimo. Tuo metu ji jau miegojo. Jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad į jos automobilį AUDI įvažiavo, kaimynė pasakė, koks automobilis kliudė jos automobilį, nurodė jo numerius. Kaimynė, kuri viską matė, laukė savo vyro prie parduotuvės. Ji nusileido į apačią ir išsikvietė policiją. Anksčiau jos automobiliui buvo nudraskyti dažai, bet įlenkimo prieš įvykį nebuvo. Dešiniame automobilio šone yra pažeidimas. Jos mašina stovėjo ant kampo priparkuota atbula. Iš vėžių ir įlenkimo buvo aišku, kad į jos automobilį įvažiavo. Ji kreipėsi į draudimą, jie laukia teismo nutarimo. Gavo 271 € išmoką iš draudimo.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. M. – P. rašytiniame paaiškinime (b. l. 10).
Šalies argumentai
J. S. 2016-01-21 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-01-21, apie 21.30 val. PC „Maxima“ stovėjimo aikštelėje, esančioje Dūkštų g. 1, automobilis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), leisdamasis iš vienos aikštelės į kitą kliudė ten stovėjusią transporto priemonę, lengvąjį automobilį AUDI A6, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos kaimynei A. M.. Nuo smūgio įsijungė signalizacija, iškart skambino kaimynei ir pranešė apie įvykį. Po 5 min (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, nors matė, kad ji įvykį matė. Įvykio metu niekas nenukentėjo (t. y. žmonės), o automobilio (duomenys neskelbtini) kairiajame šone, priekyje akivaizdžiai matosi apgadinimas ir prie priekinio rato stabdymo žymė (įvažiuota atbuline eiga). Automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo vaikinas tarp 25-30 metų amžiaus (b. l. 11).
J. S. 2016-02-01 policijai siųstame elektroniniame laiške nurodyta, kad ji siunčia pieštą schemą su paaiškinimu. Rodyklės: Nr. 1 – pradinė (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis nuo PC „Maxima“ kalniuko; Nr. 2 – tolimesnė judėjimo kryptis ir kitos transporto priemonės akistata (VW GOLF); Nr. 3 – (duomenys neskelbtini) atbulinė eiga. Jos metu pasigirdo susidūrimo garsas ir įsijungusi (duomenys neskelbtini) signalizacija. Iškart po to (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipo (buvo tamsiai apsirengęs, su kepure, vidutinio ūgio) ir apkoliojo VW GOLF vairuotoją, neva, tas nežiūri, kur važiuoja ir nerodo posūkio; Nr. 4 – (duomenys neskelbtini) pasitraukė į šalį, kad VW GOLF galėtų pravažiuoti ir vėliau pats savo ruožtu Nr. 5 ir Nr. 6 pasišalino. Rašytiniame paaiškinime ji supainiojo puses, kur buvo susidūrimas – (duomenys neskelbtini) apgadinta dešinė (keleivio) priekinė šoninė pusė. (duomenys neskelbtini) kliudė savąją kairiąją (vairuotojo) galinę dalį (b. l. 12-13).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2016-01-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-21, apie 21.50 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Dūkštų g. 1, apgadintas automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi liudininkė J. S., kuri nurodė, kad automobilis HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nuo smūgio suveikė signalizacija, ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio vieta nefilmuojama. Žmonės nenukentėjo. Įvykio metu apgadintas automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykį matė ir paaiškinimą parašė liudininkė J. S., tel Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6)
Registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-01-21, 21.43 val., gautas A. M. pranešimas, kad aikštelėje prieš 5 min automobilis, kurio markė nežinoma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino pranešėjos automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino, pranešėja lauks vietoje, netoli įėjimo (b. l. 7).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta, nurodyta, kad aikštelė padengta sniegu, taip pat nurodyta pasišalinusio automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo žymė, priede nurodyta, kad viena eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra automobilis HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso T. M., o kita – automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. M.-P. ir kuriam apgadintas priekinis bamperis (b. l. 8, 9).
2016-02-01 Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota automobilio HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, o fotolentelėje užfiksuota automobilių HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, šių automobilių sugretinimas ir matavimai (b. l. 17, 18).
Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad T. M. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. T. M. pripažįsta įvykio dieną protokole nurodytoje vietoje vairavęs automobilį HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir neneigia galėjęs atsitrenkti į kitą automobilį. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja J. S. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji akivaizdžiai matė automobilių kontaktą, matė, kaip automobilis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), leisdamasis iš vienos aikštelės į kitą kliudė ten stovėjusį automobilį AUDI A6, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), girdėjo susidūrimo garsą, be to, nuo susidūrimo įsijungė automobilio AUDI A6 signalizacija. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją, atliko automobilių sugretinimą. Iš fotolentelėje užfiksuoto automobilių sugretinimo galima daryti išvadą, kad apgadinimai ant automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad T. M. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.
T. M. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).
T. M. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kontakto jis nepajuto, nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį, signalizacijos negirdėjo. Jo veiksmai niekaip negalėjo pasireikšti tyčiniais veiksmais arba veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes net nežinojo ir nesuprato, kad apgadino kitą automobilį. Tai patvirtina T. M. elgesys po eismo įvykio, taip pat liudytojos J. S. paaiškinimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad T. M. suprato, kad kliudė kitą automobilį, kad vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus.
Nors liudytoja J. S. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne iš karto išvažiavo iš įvykio vietos, kad vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, tačiau ši liudytoja nenurodė, kad išlipęs vairuotojas būtų apžiūrinėjęs automobilius, jų apgadinimus ir panašiai, ji nurodė, kad vairuotojas išlipo tam, jog pakalbėtų su automobilio VW GOLF vairuotoju, kuris buvo užtvėręs jam kelią, tada atsisėdęs atgal į automobilį pasitraukė į šalį, kad VW GOLF automobilis galėtų pravažiuoti, ir tada pats išvažiavo (šias aplinkybes nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M. savo rašytiniuose paaiškinimuose). Be to, liudytoja J. S. savo rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, nors matė, kad ji įvykį matė. Šios aplinkybės, tai, kad jis suvokė, kad jį mato kiti žmonės, tik parodo, kad T. M. iš tikrųjų nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, dėl kurio turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje. Taip pat iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, fotolentelės, liudytojos J. S. rašytinių paaiškinimų, teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios A. M. – P., taip pat paties T. M. paaiškinimų matyti, kad automobiliams padaryti pakankamai nedideli apgadinimai. Todėl esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui T. M. kontakto galėjo ir nejusti. Be to, jokių duomenų apie tai, kad T. M. girdėjo įsijungusią automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), signalizaciją byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai su T. M. susisiekė ne iš karto po eismo įvykio, o tik po kurio laiko ir per tą laiką T. M. savo automobilio neremontavo ar kitaip netvarkė, kas rodo, kad jis nevengė tiesos nustatymo byloje, nesiekė nuslėpti eismo įvykio pėdsakų ir išvengti administracinės atsakomybės, o tai kaip tik patvirtina, kad 2016-01-21, apie 21:30 val., Dūkštų g. 1, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio jis nepastebėjo.
Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, kad T. M. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti T. M. parodymais, kad jis kontakto nepajuto. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad T. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, T. M. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – T. M. nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius T. M. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, tame tarpe du kartus už KET pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau T. M. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas
nutaria:
T. M. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą T. M. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16054971433 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.