Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Mefodijos Povilaitienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-195-556/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04394-2014-0), kurioje panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo S. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. spalio 1 d. skundą (skunde pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1D-6597 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“; teismui pripažinus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą, esant svarbioms priežastims; atnaujinus praleistą terminą, priimti skundą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) priteisimo ir sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, t. y. 6 761,07 Lt (skundas (b. l. 1–10))), dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundo dalį priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnių nuostatų taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir perduotas šios skundo dalies priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties dalis palikta nepakeista (b. l. 37–42), 2015 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-6466-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04394-2014-0) priėmė pareiškėjo S. K. 2014 m. spalio 1 d. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnių nuostatų taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (b. l. 44–45).

2. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinuoju įstatymu, jo 4 straipsniu, bei 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. priimtais Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, remiasi Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, 30 straipsnio 1 dalimi, konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, socialinio solidarumo principais, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2000 m. vasario 10 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. balandžio 20 d., 2012 m. vasario 6 d. baigiamaisiais aktais), Konstitucinio Teismo doktrina dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo (2011 m. spalio 25 d. nutarimu), Konstitucinio Teismo 2013 m. birželio 11 d. pranešimu žiniasklaidai apie priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konsitucingumą, taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (be kita ko, administracine byla Nr. A575-1831/2011), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsniu bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (12)-SN-03 dėl skundų tyrimo, skundą grindžia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jos Pirmojo protokolo 1 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (byla Gaygusz prieš Austriją, byla Wessels-Bergervoet prieš Nyderlandus) (b. l. 1–10). Pareiškėjas 2015 m. gegužės 27 d. prašyme patvirtino, kad prašo tenkinti skundą dėl valstybinės pensijos priteisimo (b. l. 61).

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka, be kita ko, nurodo, kad: pareiškėjo pensija 2012 m.–2013 m. buvo perskaičiuota pagal Laikinojo 4 straipsnio 1 dalį, šiai normai atitikus Konstituciją (preziumuojama), Ministerijos sprendimas perskaičiuoti valstybinę pensiją buvo teisėtas; skundas nagrinėtinas pagal esamą teisinę padėtį (b. l. 54).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1.1. Pareiškėjui nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. neterminuotai paskirta valstybinė pensija (Ministerijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 11SP-3611 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo S. K.“ (b. l. 49)), kuri sudarė 964,65 Lt (su valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu (BP), t. y. 360,00 Lt, sudarė 1 324,65 Lt) (Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. 11DP(P)-4569 „Apie 2011–2013 m. pensijos dydį“ (toliau – ir pažyma Nr. 11DP(P)-4569) (b. l. 12, 52)). Pareiškėjo valstybinė pensija nuo paskyrimo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. gruodžio mėn. (imtinai) buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (Tarnybos pažyma Nr. 11DP(P)-4569) (b. l. 12, 52)).

1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. prašymą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., išmokėjimo (b. l. 53), 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. 1D-6597 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ atsisakė išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 11, 50–51).

2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalį atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.