- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 2-33-839/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00001-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Irmantas Tumas
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Renatai Šapokienei, dalyvaujant ieškovės L. K. atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovui A. K., institucijos, teikiančios išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei I. A., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustato:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo 1995-06-17 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnametės dukros Kotrynos gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; priteisti 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą dėl sūnui ir dukrai neteikto išlaikymo; išlaikymo mokėjimui užtikrinti prašė nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui.
Motyvuojamoji dalis
Nurodė, kad santuokos metu bendro turto neįgijo, kreditorių neturi. Atsakovo kaltė pasireikš tuo, jog jis smurtavo prieš ją. Prašė nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių kaltę dėl santuokos iširimo.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti teisės aktų nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės ir nesusikalbėjimo tarpusavyje. Išlaikymas vaikams buvo teikiamas ir yra teikiamas šiuo metu. Neprieštarauja dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Prašo nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių kaltę dėl santuokos iširimo.
Institucija, teikianti išvadą, nurodė, kad šiuo metu ieškovė su dukra gyvena užsienio valstybėje. Duomenų, kad vaikas būtų neprižiūrimas ar juo nesirūpinama nėra gauta, todėl neprieštarauja, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuoka sudaryta 1995-06-17, registruota Utenos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.113 (7 b.l.). Santuokoje 2001-02-08 gimusi dukra Kotryna šiuo metu dar nepilnametė (9 b.l.), 1995-11-07 gimęs sūnus Edvinas - pilnametis (8 b.l.). Duomenų, kad šalys turi bendrų ar asmeninių kreditorių byloje nėra pateikta. Santuokos metu įgyto registruotino nekilnojamojo turto nėra (14-17 b.l.). Po ieškinio padavimo 2013-01-02 teismui, 2013-03-05 ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė NISSAN ALMERA TINO (13, 66 b.l.), atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (13, 76 b.l.).
Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebegalimas.
Šalys per nustatytą terminą susitaikyti nesusitaikė, šiuo metu taikytis nepageidauja, iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad realūs santuokiniai ryšiai nutrūkę, jie kartu nebegyvena, artimų ryšių nebepalaiko, bendro ūkio neveda, todėl nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Teismo nuomone iš bylos duomenų nėra pakankamo pagrindo konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, charakterio ypatybes kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Remiantis ieškovės atstovo, atsakovo teiktais paaiškinimais, kitais byloje esančiais duomenimis konstatuotina, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Kadangi šalys prašė nenurodyti sprendime aplinkybių, patvirtinančių kaltę, todėl šios aplinkybės nenurodytinos (LR CK 3.63 str.).
Nutraukus santuoką, ieškovei, pagal jos prašymą, paliktina pavardė – K, atsakovui paliktina pavardė – K.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).
Pagal bylos duomenis santuokos metu bylos šalys bendro turto neįgijo. Automobilis NISSAN ALMERA TINO, v/n (duomenys neskelbtini) (13, 66 b.l.), ieškovės vardu įregistruotas nuo 2013-03-05, ginčo tarp šalių dėl šio automobilio padalijimo nėra, duomenų, kad jo įgijimui panaudotos bendros šeimos lėšos nėra pateikta, todėl įvertinant aplinkybę, kad šis turtas įgytas jau po ieškinio pareiškimo (2013-01-02), jis laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir kompensacijų klausimas nespręstinas. Duomenų apie šalių kreditorius, kaip minėta, byloje nėra pateikta.
Ieškovė prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2 d.). Ginčas iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, tačiau esant ieškinio reikalavimui ir įvertinant, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, tarp šalių susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra sudarytas (LR CK 3.169 str. 1 d., CPK 385 str. 1 d.), teismas sprendžia klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo. LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovės prašymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atsakovas neprieštarauja. Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus duomenimis informacijos apie netinkamą vaiko priežiūrą nėra gauta. Byloje pateiktas dukros vardu raštas, jog ji nori gyventi su motina (73 b.l.), taip pat byloje pateikti duomenys, kad vaikui gyvenant su motina bus sąlygos mokytis (70 b.l.). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad vaiko gyvenimas su motina neatitiktų vaiko interesų, todėl šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina L. K. (LR CK 3.155 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).
CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Šalių dukrai šiuo metu yra 13 metų (6 b.l.), ji mokosi (70 b.l.), gyvenamuoju būstu ją aprūpina ieškovė, t.y. motina. Ieškovė darbinga, šiuo metu dirba D. B., kaip nurodė atstovas jos vidutinės pajamos apie 3000 Lt, tačiau tenka mokėti už būsto nuomą (apie 100 GBP), registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi (14, 65 b.l.), jos vardu registruota viena 2000 m. gamybos transporto priemonė (66 b.l.).
Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamojo būsto klausimas ieškovei ir jos dukrai išspręstas, todėl esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė dukros išlaikymui prašo priteisti 600 Lt dydžio periodinėmis išmokomis. Detalesnio vieno mėnesio dukros išlaikymui skirtų lėšų poreikio paskaičiavimo nepateikė. Atsakovas aplinkybių, kad vaikui reikalingas išlaikymas neginčijo, paskaičiavimo, kiek lėšų reikėtų vaiko išlaikymui per mėnesį, neteikė.
Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms). Įvertinant vaiko amžių, konstatuotina, kad vaiko poreikiams patenkinti racionali ir pakankama būtiniausiems poreikiams yra apie 800 Lt išlaikymo suma. Objektyvių įrodymų, kad dukros poreikiams patenkinti būtina daugiau lėšų nei tokio pat amžiaus kitiems vaikams byloje nėra pateikta.
Iš byloje esančių VSDFV duomenų matyti, kad atsakovas nuo šiuo metu nedirba (63 b.l.); nekilnojamojo turto registro duomenimis turi dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 2 žemės sklypų dalis (15-17 b.l.), transporto priemonių jo vardu šiuo metu nėra registruotų (13, 76 b.l.). Kaip nurodė atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių jis neturi, kai reikia materialiai padeda šiuo metu pilnamečiam sūnui, anksčiau vertėsi naudotų automobilių prekyba. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar iš dalies darbingas byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas darbingo amžiaus ir sveikas, todėl aplinkybės, jog susirasti darbą būtų sunku, pati savaime negali eliminuoti pareigos išlaikyti vaiką. Nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau darbingas, turi turto, vertėsi prekyba naudotais automobiliais, taigi gali užsiimti kokia nors veikla, jog gautų pajamas, todėl įvertinant atsakovo turtinę padėtį ir galimybes laikytina, kad atsakovas gali teikti 350 Lt išlaikymą savo vaikui, todėl nuo 2014-03-19 iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai 350 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį išmokomis. Priteisiant išlaikymą ir nustatant jo dydį atsižvelgtina į tai, kad ieškovė šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį, detalesnio paskaičiavimo ir objektyvaus pagrindimo didesniam išlaikymui į bylą nepateikta. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimus reglamentuoja LR CK 3.201 str., kuriame nustatyta, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tai yra turi būti atsižvelgta į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas.
CK 3.200 str., apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Įrodymų, kad atsakovas nemokėjo išlaikymo dukrai ir sūnui nuo šalių pradėjimo gyventi skyriumi byloje nėra pateikta pakankamai. Iš atsakovo pateiktų kasos pajamų orderių (89-91 b.l.) matyti, kad atsakovas yra pervedęs lėšas atsakovei, kaip pats nurodė vaiko išlaikymui. Atsakovo teigimu pervedimai yra atlikti ir kitais mėnesiais, tačiau jis neturi išsaugojęs tai patvirtinančių dokumentų. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė, todėl esant tokiems bylos duomenims nėra pakankamo pagrindo konstatuoti išlaikymo įsiskolinimą šalių dukros ir sūnaus atžvilgiu. Įrodymų, jog ieškovė savo vaikams viena teikė ar buvo pajėgi teikti bendroje sumoje 1600 Lt išlaikymą kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, byloje nėra pateikta. Iš bylos duomenų matyti, kad jos darbo užmokestis 2011-2012 m. vidutiniškai buvo apie 1000 Lt per mėnesį (11, 12 b.l.), taigi nėra aišku iš kokių pajamų šaltinių galėjo būti vien tik ieškovės teikiamas po 800 Lt per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui. Esant tokiems bylos duomenims nėra pakankamo pagrindo pripažinti įsiskolinimą už vaikų išlaikymą. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų 89-91 b.l.) matyti, kad išlaikymas yra mokamas ir didesnio dydžio nei priteista taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovė prašė taikyti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamam turtui, tačiau bylos duomenimis tokiam reikalavimui tenkinti nėra pakankamo pagrindo. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, jo pateiktų mokėjimo kvitų, išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui yra teikiamas ir atsakovas nevengia prievolės išlaikyti vaiką (89-91 b.l.), argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo taip pat nebuvo pagrįsti pakankamai objektyviais įrodymais, todėl esant tokioms aplinkybėms šis reikalavimas netenkintinas, taigi likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.
Ieškovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant nuo 2013-09-12 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (45 b.l.), byloje pateikta minėtos tarnybos 2013-11-07 pažymos Nr.PP-1215, Nr.PP-1214 (74, 75 b.l.) apie tai, kad išlaidos yra 341,73 Lt. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas visiškai, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas iš dalies, o likusioje dalyje ieškinys atmestas, todėl iš atsakovo priteistina 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų (LR CPK 93 str.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 72 Lt žyminio mokesčio dalis už reikalavimą nutraukti santuoką ir 126 Lt už išlaikymo priteisimą bei 20,58 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovei iš atsakovo priteistina 71,95 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (19 b.l.).
2013 m. sausio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 1995 m. birželio 17 d., registruotą Utenos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 113, dėl A. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo L. K. palikti pavardę – K, o A. K. palikti pavardę – K.
Nepilnametės dukters K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina L. K..
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo sprendimo priėmimo dienos (2014-03-19) iki dukros pilnametystės po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametės dukters K. K. išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti ieškovei L. K. uzufrukto teise.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 71,95 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti valstybės biudžeto naudai iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 218,58 Lt žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Panaikinti 2013 m. sausio 4 d. nutartimi Nr. 2-272-839/2013 taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo ir įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Sprendimą dalyje dėl K. K. priteisto išlaikymo po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.