- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-199-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Julija Gražina Vaitulionienė, Gintaras Bastakys
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Piotras Orlovas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Bartulienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;
2007 m. balandžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Julijos Gražinos Vaitulionienės, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovei J. B. , ieškovės atstovui advokatui Piotrui Orlovui, atsakovo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai esamą pavardę, nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kas mėnesį po 150 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą pagal jos pateiktą turto padalijimo variantą. Išlaikymo iš atsakovo sau priteisti neprašė. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio, taip pat dėl sutuoktinio pareigų, numatytų LR CK 3.27, 3.30 straipsniuose, nesilaikymo. Teigia, kad nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio ir dėl šių priežasčių mano, kad santuoka yra galutinai iširusi.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nutraukė A. B. ir J. S. santuoką, įregistruotą 1990 m. rugpjūčio 4 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.153, dėl A. B. kaltės. Po santuokos nutraukimo J. B. paliko santuokinę pavardę. Nustatė nepilnamečių M. B. , S. B. ir J. B. gyvenamąją vietą su motina J. B. . Priteisė iš A. B. išlaikymą M. B. , S. B. ir J. B. po 125 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki vaikų pilnametystės. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė J. B. . J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė 15000 Lt vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės televizorių LG, 400 Lt vertės sofą ir 2 fotelius, 100 Lt vertės spintą, 250 Lt vertės muzikinį centrą „Aiwa“, 500 Lt vertės šaldytuvą „Snaigė“, 300 Lt vertės dujinę viryklę, 500 Lt vertės skalbimo mašiną „Samsung“, 2600 Lt vertės dvi karves, 400 Lt vertės veršį, 600 Lt vertės dvi kiaules. Iš viso J. B. buvo priteista 20950 Lt vertės turto. A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1958 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1728 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 922 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2307 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės 37/1000 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės 20 kv. m. medinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės televizorių „Tauras“, 100 Lt vertės spintą, 300 Lt vertės minkštą kampą, 100 Lt vertės sofą, 400 Lt vertės virtuvinį komplektą, 1300 Lt vertės karvę, 300 Lt vertės kiaulę, 300 Lt vertės sekciją „Neris“. Iš viso A. B. buvo priteista 13015 Lt vertės turto. 800 Lt vertės kompiuterio, 100 Lt vertės staliuko kompiuteriui, 100 Lt vertės sofos, teismas nedalijo ir kaip vaikų poreikiams skirtą turtą priteisė J. B. , vaikų atstovei pagal įstatymą. Iš A. B. į valstybės biudžetą priteisė 135 Lt žyminio mokesčio ir 18,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamo elgesio, dėl sutuoktinio pareigų, numatytų LR CK 3.27, 3.30 straipsniuose, nevykdymo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas nusprendė, jog šalių santuoka iširo galutinai ir neskyrė termino susitaikymui. Šalių santuokos metu įgytą turtą pirmosios instancijos teismas padalijo pagal ieškovės pasiūlytą variantą. Sprendimą nepriteisti atsakovui dalies buto teismas motyvavo galimu ieškovės ir šalių vaikų interesų pažeidimu. Teismas, dalydamas šalių turtą, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nurodęs, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti – šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokoje įgytą turtą padalyti, apeliantui asmeninės nuosavybės teise priteisiant 31/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant 69/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti naudojimosi minėtu butu tvarką – atsakovui paskirti patalpą, pažymėtą indeksu „2-4“, ieškovei paskirti patalpas, pažymėtas indeksais „2-5“, „2-6“, „2-8“, bendram naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas indeksais „2-1“, „2-2“, „2-3“, „2-7“; kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta ne iki galo ištyrus ir neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikius teisės normas. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, neatitinka realios situacijos. Apelianto manymu, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovo netinkamą elgesį sąlygojo ir ieškovės charakterio ypatybės. Atsakovas pažymi, kad jo piktnaudžiavimą alkoholiu iš esmės lėmė ieškovės aikštingumas, agresyvumas, priekabiavimas ir nuolatinis konfliktų skatinimas. Apeliantas skundžia ir pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarką. Teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CK 3.117 straipsnyje nurodytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Priteisus ieškovei butą, atsakovas neteko teisės į vienintelę turimą gyvenamąją patalpą ir yra priverstas gyventi garaže. Tokia situacija, atsakovo manymu, prieštarauja ne tik šeimos teisės normoms, bet sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams (LR CK 1.5 str.). Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, jog atsakovui priteistų žemės sklypų rinkos vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta VĮ Registrų centro pažymose, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Be to, ieškovė nepateikė buto įvertinimo pažymos, o savo nuožiūra nurodė, kad buto rinkos vertė yra 15000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą LR CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės. Šalių trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui buvo priteista po 125 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Dalijant santuokoje įgytą turtą, ieškovei buvo priteistas butas ir 5950 Lt vertės kitas turtas, atsakovui buvo priteisti 4 žemės sklypai, medinis garažas, 37/1000 dalys garažo ir 3100 Lt vertės kitas turtas. Ieškovei buvo priteista 20950 Lt vertės turto, atsakovui buvo priteista 13015 Lt vertės turto. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei pirmosios instancijos teismo nustatytą santuokinio turto padalijimo tvarką, nurodydamas, kad jis be pagrindo neteko teisės į vienintelę turimą gyvenamąją patalpą. Apeliantas taipogi ginčija santuokoje įgyto turto rinkos vertę, teigdamas, jog jam priteistų žemės sklypų reali vertė neviršija 4000 Lt.
Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog šalių santuoka nutrūko ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovės kaltės. Apeliantas, iš esmės pripažindamas savo netinkamą elgesį šeimoje, teigia, kad santuokos nutrūkimą sąlygojo ir ieškovės veiksmai, nes apelianto piktnaudžiavimą alkoholiu lėmė ir ieškovės aikštingumas, agresyvumas, priekabiavimas bei nuolatinis konfliktavimas, netinkamas LR CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių pareigos būti lojaliems vienas kitam, gerbti, moraliai remti ir rūpintis vienas kitu vykdymas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pripažinti, jog atsakovas įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą faktais pagrįsti minėtų savo argumentų realų egzistavimą. LR CPK 178 straipsnio normos nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar jo nebuvimą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Dėl šios priežasties teismas juridiškai reikšmingų konkrečioje byloje nustatytinų faktų egzistavimą gali konstatuoti tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų konkrečiam faktui nustatyti. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurių egzistavimui patvirtinti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Atsakovui nepateikus leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad šalių santuoka nutrūko ir dėl ieškovės kaltės, minėti atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Nėra pagrindo daryti kitokios išvados net ir atsižvelgiant į tai, kad šeimos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą (LR CPK 376 str. 1 d.), nes apeliantas nenurodė, kur galėtų būti įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Apeliaciniame skunde taipogi prašoma pakeisti santuokoje įgyto bendro turto padalijimo tvarką priteisiant atsakovui dalį vienintelės šeimos gyvenamosios patalpos – buto, esančio Pajūralio k., Šilalės r., ir nustatant naudojimosi šiuo butu tvarką. Apeliantas ginčija ir šalių santuokos metu įgyto turto rinkos vertę, teigdamas, kad jam priteistų žemės sklypų reali rinkos vertė yra kur kas mažesnė nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Šių apelianto reikalavimų tenkinti nėra pagrindo. Nors šeimos teisėje, kaip teisingai pažymėta atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde, galioja sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija (LR CK 3.117 str. 1 d.), tačiau, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, teismui leidžiama nukrypti nuo šios prezumpcijos (LR CK 3.123 str.). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trijų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove, pagrįstai netaikė sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir ieškovei priteisė didesnę santuokoje įgyto bendro turto dalį. Apeliantui nepateikus įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad santuokoje įgytų žemės sklypų, buto ir kitų pastatų rinkos vertė skiriasi nuo šių nekilnojamųjų daiktų vertės, nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra pagrindo nustatyti kitokias šių nekilnojamųjų daiktų vertes, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas visų šalių santuokos metu įgytų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertes, rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis.
Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, dalydamas santuokos metu įgytą turtą, nepagrįstai neužtikrino apelianto teisės į gyvenamąją patalpą, tačiau, remiantis nagrinėjamos bylos surinktais duomenimis, nėra pagrindo šio apelianto teiginio pripažinti pagrįstu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu sukelto agresyvaus elgesio šeimoje yra ne kartą baustas administracine tvarka dėl viešosios rimties trikdymo (LR ATPK 183 str. 1 d.), dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (LR ATPK 181 str. 1-2 d.) (b. l. 79-89). Atsakovui priteisus dalį buto, kuriame nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, nebūtų užtikrinta ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsauga, nebūtų garantuota LR Konstitucijos bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d.), būtų pažeista šios konvencijos nustatyta didžiausia atsakomybė tėvams ir kitiems vaiką auklėjantiems asmenims už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą (Vaiko teisių konvencijos 27 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų teisės į vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą, būtina taikyti ir vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (LR Konstitucijos 38, 39 str., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 1 p.), be kita ko, reiškiantį ir tai, kad teismas, priimdamas bet kokį sprendimą, susijusį su nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsauga, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl, atsakovo teigimu, pažeistos jo teisės į gyvenamąją patalpą, darytina išvada, kad priteisus atsakovui dalį buto, nebūtų užtikrintos jo nepilnamečių vaikų teisės į saugią aplinką, nebūtų sudarytos reikiamos gyvenimo sąlygos vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Be to, atsakovui asmeninės nuosavybės teise yra priteisti 4 žemės sklypai, 37/1000 dalys garažo ir medinis garažas, kuriuos pardavus ar išnuomavus, atsakovas turės galimybę realizuoti savo teisę įsigyti gyvenamąjį būstą, atitinkantį jo poreikius.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.