Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-11-23 · Byla Nr. BIK-88/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-23
Bylos Nr.
BIK-88/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37708-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Artūras Pažarskis, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Kasacinio skundo Nr. DOK-816/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37708-2021-3
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, J. S. (J. S.) gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino (Fomkin) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, J. S. gynėjas advokatas D. Fomkinas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį bei baudžiamąją bylą J. S. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai pripažino, jog nuteistojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Remiantis skunde cituojama teismų praktika, pažymima, kad kai kaltininkas vykdo ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę vykdyti teisingumą ir nubausti asmenį, negali būti laikoma savavaldžiavimu. Be to, J. S. siekė sulaikyti asmenį, galimai padariusį nusikaltimą (nors po to ir paaiškėjo, kad buvo suklysta), o jį sulaikęs, iš karto iškvietė policiją ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Nukentėjusysis buvo pristatytas į viešbučio patalpas dėl to, kad būtų galima vėliau jį perduoti policijos pareigūnams, o ne siekiant neteisėtai atimti nukentėjusiajam laisvę. Gynėjo nuomone, žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai nenustatė ir BK 29 straipsnyje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nes J. S. buvo įsitikinęs, kad sulaiko vagystę padariusį asmenį, o nukentėjusysis aktyviai bandė išvengti sulaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pirma, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas J. S., kito bendrakaltinamojo ir nukentėjusiojo sudarytas susitarimas dėl susitaikymo, kuriame J. S. pripažino padaręs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Šio susitarimo pagrindu buvo prašoma atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Būtent tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas ir priėmė. Taigi kasaciniu skundu iš esmės ginčijamas teismo procesinis sprendimas, kurio pats J. S. prašė priimti teismo. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad susitarimas dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju ir prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prieštaravo J. S. valiai, kad jis buvo suklaidintas ar jam dėl to buvo daromas poveikis ir pan. Teisėjų kolegija tokią situaciją vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Antra, kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo ir J. S. padarytų veiksmų kvalifikavimo yra deklaratyvūs ir iš esmės grindžiami nesutikimu su teismų nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalimi ir 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Deklaratyvus teisės normų turinio perrašymas ar teismų praktikos citavimas, kartu išreiškiant subjektyvų nesutikimą su žemesniųjų instancijų teismų išvadomis, nepagrindžia nei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nei byloje padarytų esminių BPK pažeidimų.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, J. S. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas FedosiukasArtūras PažarskisDaiva Pranytė-Zalieckienė