- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- 1S-377-66/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Teresėlė Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejo R. K. skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas,
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus rajono apylinkes teismas 2011 m. gegužes 26 d. nutartimi atmete pareiškejo R. K. skunda, kuriuo jis praše panaikinti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2011 m. gegužes 4 d. nutarima ir tyrejo 2011 m. vasario 14 d. nutarima, nutarti motyvuodamas tuo, kad ivertinus skundo motyvus ir bylos medžiaga darytina išvada, kad tiek tyrejas, tiek prokurore tinkamai ivertino pareiškejo nurodytas aplinkybes del ivykio ir pateiktus medžiagos duomenis, 2011 m. gegužes 4 d. nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima yra teisetas ir pagristas, jo naikinti nera pagrindo, pareiškejui išaiškinta teise del žalos atlyginimo kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka (b.l. 11-12).
Šalies argumentai
Pareiškejas R. K. skundu prašo panaikinti skundžiama Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 26 d. nutarti ir prokurores bei tyrejo K.Pucio nutarimus, bylos medžiaga perduodant prokurorui del ikiteisminio tyrimo atlikimo, kurio metu pripažinti ji nukentejusiuoju ir civiliniu ieškovu 1000 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi neištyre visumos jo prašymu bei irodymu, kurie buvo nurodyti skunde, kas nuleme neteisetos ir nepagristos teismo nutarties priemima.
Skunde pareiškejas nurodo, kad pateikdamas skunda teismui jis nurode, kad M. L., budamas girtas ir chuliganiškai elgdamasis, tycia sugadino jam priklausancio automobilio šoninio vaizdo veidrodi ir iki šiol žalos neatlygino, kas akivaizdžiai atitinka BK 284 str. 2 d. normas, del ko pradetinas ikiteisminis tyrimas. Teismas ir prokurore netinkamai taike ir išaiškino BK 284 str. normas ir visiškai nevertino to, kad policininkai, užrašydami jo parodymus lietuviu kalba, jam netinkamai juos išverte, kadangi jie nera vertejai, o jo gimtoji kalba yra lenku, todel užrašant parodymus jam buvo reikalingas vertejas, kas nuleme neteisingu duomenu užrašyma jo apklausos protokole. Jo teisingi parodymai yra skunde prokurorui ir šiame skunde, todel prašo policijos pareigunu užrašytus parodymus jo vardu laikyti negaliojanciais.
Pareiškejas taip pat teigia, kad teismui ir prokurorui nurode, jog skundžiamas nutarimas naikintinas ir del to, kad nera patvirtintas PK vadovo, taciau prokurore šios aplinkybes visiškai nevertino. Nurodoma, kad padaryto nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 2 d., jam padaryta didele žala. Teigia, kad liko netirtas policininku piktnaudžiavimas, del kurio netirtas automobilio dureliu sugadinimas, kas akivaizdžiai nuleme neteisinga ir nepagrista nutarties priemima.
Teismo posedyje prokurore praše pareiškejo skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo R. K. skundas atmestinas.
Apeliacines instancijos teismas, susipažines su skundo medžiaga bei pareiškejo R. K. skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkes teismas 2011 m. gegužes 26 d. nutartimi pagristai atmete pareiškejo R. K. skunda del prokurores ir tyrejo nutarimu panaikinimo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 168 str., prokuroras, gaves skunda, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes.
Apeliacines instancijos teismo nuomone, tiek tyrejas K.Putys 2011 m. vasario 14 d. nutarimu, tiek prokurore V.Braceviciene 2011 m. gegužes 5 d. nutarimu pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo skunde nurodytas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagristai pritare prokurores nutarime išdestytai pozicijai del negalimumo pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo R. K. skunda, nes pateiktoje medžiagoje nera jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, jog M. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiu.
Kaip matyti iš skundo medžiagos, nagrinejamo ivykio metu M. L., kuriam nustatytas 0,21 promiliu girtumas, griudamas apgadino pareiškejo automobili. M. L. žodžiu nurode, kad neprisimena kaip griuvo, taciau jei jis apgadino automobili, tai gailisi, tycia to nedare. Ivykio vietoje nustatyta, kad automobilio veidrodelis apgadintas, taciau dureliu ilenkimas neužfiksuotas. Kadangi M. L. veiksmai atitiko administracinio teises pažeidimo sudeti, 2011 m. vasario 11 d. jam buvo surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 178 str. 2 d. (girto pasirodymas viešoje vietoje). Be to, 2011 m. vasario 13 d. pareiškimo patikslinimo metu R. K. nurode, kad pareiškime nurodytu laiku vyriškis sunkiai eidamas netycia užgriuvo ant jo automobilio, dienos metu apžiurejes automobili jis pastebejo, jog automobilio dureles neilenktos, del ivykio jis patyre 250 Lt turtine žala.
Apeliacines instancijos teismo nuomone, apylinkes teismas pagristai sutiko su tyrejo bei prokurores išvada, kad M. L. veikoje nera nusikaltimo, numatyto LR BK 188 str. sudeties, kadangi jis netycia krisdamas ant automobilio del savo girtumo ir koordinacijos sutrikimo padare 250 Lt turtine žala, taip pat nera nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 2 d. požymiu, nes M. L. nors ir buvo girtas viešoje vietoje bei nugriuvo, taciau jis necenzuriniu žodžiu nevartojo ir nera duomenu, kad butu sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, ir kad jis to sieke. O už pasirodyma girto viešoje vietoje M. L. jau nubaustas administracine tvarka.
Pareiškejas skunde nurodo, kad teismas ir prokurore visiškai nevertino to, kad policininkai, užrašydami jo parodymus lietuviu kalba, jam netinkamai juos išverte, kadangi jie nera vertejai, o jo gimtoji kalba yra lenku, todel užrašant parodymus jam buvo reikalingas vertejas, kas nuleme neteisingu duomenu užrašyma jo apklausos protokole.
Apeliacines instancijos teismas nelaiko pagristais šiuos pareiškejo skundo argumentus, kadangi jie prieštarauja medžiagoje esantiems faktiniams duomenims, o butent, ikiteisminio tyrimo tyrejo nutarimas patvirtintas tinkamai, o duomenu, kad pareiškejo apklausos metu butu užfiksuoti klaidingi parodymai, nera. Kaip matyti iš 2011-02-11 pareiškimo, pareiškejas R. K. pateike policijos komisariatui pareiškima, kuris surašytas lietuviu kalba, kuriame išdestytos ivykio aplinkybes, t.y. tai, kad girtas vyriškis krisdamas ant jo automobilio, ji sugadino. 2011 m. vasario 13 d. patikslinime R. K. parode, kad žmogus netycia užgriuvo ant jo automobilio. Veidrodelis buvo sulaužytas, automobilio dureles neilenktos. Tokius parodymus jis dave ikiteisminio tyrimo pareigunui, kuris ir užfiksavo tokias pareiškejo nurodytas aplinkybes. Be to, pareiškejas R. K. nenurode ikiteisminio tyrimo tyrejui, jog jis nemoka lietuviu kalbos, pats pasiraše apklausos protokole, todel akivaizdu, kad jis sutiko su apklausos protokole užfiksuotais jo parodymais, del ko nera jokio pagrindo abejoti tu parodymu teisingumu. Atkreiptinas demesys, kad pareiškejas R. K. dirba UAB „E (duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Apeliacines instancijos teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas abejoti, ar pareiškejas, dirbdamas saugos tarnyboje apsaugos darbuotoju, nemoka valstybines kalbos, todel pareiškejo skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareiguno užrašyti jo parodymai yra neteisingi, atmestini kaip nepagristi.
Taigi, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad susipažinus su pareiškejo R. K. skundu ir ivertinus jo skunde išdestytas aplinkybes, nera pagrindo manyti, jog M. L. veiksmuose yra kokiu nors nusikaltimu ar baudžiamuju nusižengimu požymiu, ka teisetai ir pagristai konstatavo apylinkes teismas skundžiamoje nutartyje.
Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad abstraktaus pobudžio ir nekonkretaus turinio pareiškejo R. K. išsakyti kaltinimai policijos pareigunams, negali buti pagrindu pradeti ikiteismini tyrima. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareiguno pareiškejui R. K. priimtas nepalankus nutarimas, kuriuo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, negali buti pagrindu pradeti ikiteismini tyrima policijos pareiguno atžvilgiu.
Teismo nuomone, tiek prokurore, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai atsake i kiekviena pareiškejo skundo argumenta. Pareiškejas R. K. skunde Vilniaus apygardos teismui nenurode daugiau jokiu nauju aplinkybiu, i kurias nebutu atsakes pirmosios instancijos teismas.
Atkreiptinas demesys, kad tiek prokurore nutarime, tiek apylinkes teismas nutartyje pareiškejui išaiškino teise del jam padarytos turtines žalos atlyginimo, t.y. automobilio veidrodelio apgadinimo, kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, apeliacines instancijos teismas sprendžia, jog pareiškejo R. K. skunde išdestyti argumentai bei teoriniai samprotavimai del ikiteisminio tyrimo pradejimo, šiuo atveju nelaikytini pagristais, kad butu pagrindas naikinti teiseta ir pagrista Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 26 d. nutarti.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti pareiškejo R. K. (R. K.) skunda ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 26 d. nutarti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.