Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2010-10-11 · Byla Nr. A2.6.-4544-870/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-10-11
Bylos Nr.
A2.6.-4544-870/2010
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-04388-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
G. P.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-4544-870/2010(Proceso Nr. 4-02-3-04388-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija:39.1; 39.2; 45.4. (S)
NUTARIMAS2010 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., sekretoriaujant Galinai Levickienei,

išnagrinėjusi G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ekspeditoriumi, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 129 str., 124¹ str. 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV KPR pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jog G. P. 2010-08-21 apie 14.20 val. Kirtimų g. 51, Vilniuje, vairavo automobilį Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,77 prom.) kai atimta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemonę. Nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais savo veiksmais G. P. kaltinamas pažeidęs LR Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, t.y. įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 129 str., 124¹ str. 6 d.

G. P. teismo posėdyje parodė, jog nepripažįsta, kad padarė pažeidimą. Paaiškino, jog jis nevairavo, tik sėdėjo mašinoje. Jo nuomone, netiesą savo paaiškinimuose parašė apsaugos darbuotojai. Jo žodžius gali patvirtinti kartu su juo buvęs V. N..

Liudytojas V. N. teismo posėdyje parodė, kad žino, kad G. P. yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tą dieną su G. P. sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholį. Tai buvo stovėjimo aikštelėje Kirtimų g. 51. Prie jų privažiavo automobilis, ant kurio buvo užrašas „komanda“. Iš to automobilio išlipo kažkoks vyrukas, kuris buvo apsirengęs paprastais drabužiais, tai yra be uniformos. Jis pradėjo jiems kažką sakyti, dabar jau neatsimena ką konkrečiai. Tada jie išlipo iš automobilio. Tas vyrukas sudavė G. P. į veidą, pargriovė jį ant žolės, sudavė dar ir jam į veidą, paskui išsikvietė dar vieną vyruką iš savo „komandos“. Paskui jie dviese antrankiais surakino Gintarui rankas, paguldė jį ant žemės, dar papurškė jam dujų į veidą ir paskui jau atvažiavo policijos pareigūnai. Taip ir baigėsi. Atvažiavę policijos pareigūnai pasakė, kad jis laisvas ir jį paleido.

Liudytojas D. K., teismo posėdyje parodė, kad jis paliko jiems, tai yra G. P. ir V. N., savo automobilį Renault 19, o pats nuėjo į darbą. Mašiną buvo normaliai priparkavęs stovėjimo aikštelėje. Tiesiog šiaip paliko jiems automobilį sėdėti ir laukti, kol jis baigs darbą. Dirba ten visai šalia, tai yra Maximos šaldytuvų paskirstymo centre, Kirtimų g. 51. Nežino, kas ten buvo, niekas ten nevairavo, tiesiog paliko jis mašiną stovinčią ir nuėjo. Automobilis Renault 19 dabar yra jo nuosavybė, o anksčiau savininkas buvo N. Z.. Kai grįžo iš darbo, jo automobilio jau nebebuvo, jis buvo išvežtas. Jis ir dabar tebestovi policijoje.

Teismas, turėdamas pareigą išnaudoti visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, pakvietė liudytojais apsaugos darbuotojus R. K., V. L., kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulį R. V., užklausė UAB „Apranga SLT“ dėl galimybės gauti vaizdo įrašą, tikslu pašalinti abejones dėl G. P. kaltės

Liudytojas R. K., teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba apsaugos darbuotoju UAB „Apsaugos komanda“. Tą dieną, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis su bendradarbiu V. L. dirbo saugojamame objekte Kirtimų g. 51. Jis dirbo ekipaže, o kolega dirbo pačiame objekte. Jo stovėjimo vieta buvo stovėjimo aikštelė Kirtimų g. 51. Apie 14.00-14.30 val. jis su V. L. sėdėjo apsaugos būdelėje, valgė ir pamatė per langą, kad aikštelėje sukinėjasi mašina, „piešia saulutes“. Matė, kad mašinoje sėdėjo du vaikinai. Jie nuvažiavo ir sustojo gale pastato prie „Aprangos“. Jis atsisėdo į savo automobilį ir privažiavo prie jų. Jis atidarė savo mašinos langą ir pasakė, kad jie nebevažinėtų tais ratais ir iš viso išvažiuotų iš jų saugomos teritorijos. Po to tie vaikinai jam matant atidarė dar alaus, kiek pagėrė, paskui abu išlipo iš automobilio, priėjo prie jo mašinos durelių ir pasakė man „lipk iš automobilio, kas tau nepatinka“. Jie abu pradėjo traukti jo mašinos duris, bandė jį mušti, bet atbėgo jo kolega, kuris stovėjo ant kampo ir viską matė. Paaiškino, kad panaudojo kovinius veiksmus, vaikinus, buvusius automobilyje pargriovė ant žolės ir iškvietė policiją. Atsakant į teisėjos klausimus paaiškino, kad už vairo buvo ir „piešė saulutes“ aikštelėje būtent tas asmuo (liudytojas parodo į salėje esantį G. P.). Jis nurodė, kad pastarąjį vaikiną gerai įsiminė. Jis su savo kolega pakvietė policijos pareigūnus, todėl, kad bijojo, jog jis nesudaužytų kitų mašinų. Atsakant į G. P. klausimus paaiškino, jog su kolega V. L. per langą matė, kad „saules piešė“ ir už mašinos vairo buvo G. P., o ne D. K..

Kviečiamas liudytojas V. L., paaiškino, jog dirba apsaugos darbuotoju UAB „Apsaugos komanda“. Jie, t. y. jis ir ekipažo vairuotojas R. K., sėdėjo apsaugos būdelėje jų saugojamojoje teritorijoje Kirtimų g. 51. Jie pamatė, kad į aikštelę dideliu greičiu įvažiavo „Reno“ markės automobilis. Jis „nupiešė saulutes“ ir išvažiavo. Paskui praėjus kažkiek laiko jis vėl grįžo. Jie pamatė iš stacionarios būdelės, ten labai netoli. Jie išsigando dėl to, kad jis gali sudaužyti kitas mašinas, kurios stovėjo toje saugojamoje aikštelėje. Jis nurodė, kad vairavo automobilį ir „piešė saules“ šitas asmuo (parodo į salėje esantį administracinėn asmenį G. P.). Jis išvažiavo, paskui vėl grįžo. Jis išvažiavo link Kirtimų, adreso neprisimena, kur yra „Maximos“ sandėliai. Paskui kažkiek laiko praėjo ir jis vėl dideliu greičiu įlėkė į aikštelę ir sustojo. Tada ekipažo vairuotojas R. K. nuvažiavo į tą vietą pažiūrėti, kas ten darosi. Jis tuo metu stovėjo už kampo. Iš pradžių R. K. su jais šnekėjo, paskui jie bandė K. ištraukti iš mašinos. Mašinoje buvo du vaikinai. Jis nurodė, jog nežino, ką šnekėjo jie su Kavalčinsku, jis stovėjo už kampo ir žiūrėjo, matė kas vyko. Jie (vaikinai, kurie sėdėjo automobilyje) bandė K. ištraukti iš mašinos, K. pats nelipo. Paskui pamatė, kad prasidėjo muštynės ir pribėgo. Kai jis pribėgo, tai prasidėjo visokie gąsdinimai. Jie bandė sulaikyti G. P., bet jis labai norėjo muštis. O kitas vaikinas paskui įsidrąsino, kai atvažiavo policija, pradžioje jis stovėjo šone. Jie Jis ir kolega R. K.) juos sulaikė, bet jie bandė priešintis, todėl panaudojo dujų balionėlį. R. K. paskambino į 112 ir iškvietė policiją. Atvažiavo policija, paklausė, kad čia įvyko, uždėjo antrankius ir viskas. Jie parašė paaiškinimus, kaip viskas įvyko.

Kviečiamas liudytoju R. V., paaiškino, jog dirba patruliu Vilniaus aps. VPK KPV kelių patrulių rinktinėje. Jis prisimena šitą situaciją, dirbo tuo metu su porininku V. B.. Jie buvo Basanavičiaus gatvėje, kai gavo iškvietimą, kad Kirtimų g. 51 automobiliu važinėja neblaivūs asmenys, kad įvyko muštynės ir kad juos sulaikė apsaugos darbuotojai. Atvykę į vietą jie rado du apsaugos darbuotojus ir šitą pilietį (liudytojas parodo į G. P.), gulintį ant žemės, vienas iš apsaugos darbuotojų jį laikė. Dar šalia stovėjo jo draugas. Jei neklystu, dar buvo dujų papurkšta, nes G. P. nieko nematė, muistėsi. Po kiek laiko, kai akys jam atsidarė, jis pamatė mus ir apsiramino. Su pažeidimu, tai yra dėl to, kad jis vairavo mašiną, jis nesutiko. Mes patys šito fakto nematėme, tai matė apsaugos darbuotojai, pagal jų pareiškimus mes surašėme protokolą. G. P. su jo draugu jie pristatė į policijos komisariatą, kur jiems buvo nustatytas neblaivumas ir surašytas protokolas. Protokolas buvo surašytas pagal liudininkų, tai yra apsaugos darbuotojų, parodymus. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad G. P. su draugu atvažiavo į jų tą saugomą aikštelę ir pradėjo važinėtis ratais, paskui sustojo. O antras apsaugos darbuotojas, kaip suprato, nelabai ką matė, jis atbėgo, kai jau prasidėjo muštynės. Liudytojas paaiškino, kad negalėjo jie matyti, kaip tas automobilis važinėja „saulėmis“, į iškvietimą atvyko iš Basanavičiaus gatvės, važiavo ne mažiau, kaip 5-10 minučių. Kai atvažiavo į Kirtimų gatvę, tai buvo jau po visų muštynių ir G. P. jau gulėjo ant žemės, ant jo sėdėjo ir laikė jį vienas iš apsaugos darbuotojų, kadangi asmuo priešinosi ir muistėsi. Kada jis pamatė juos, tai yra policijos pareigūnus, tada jis apsiramino. Liudytojas nurodė, kad ten, jo nuomone, didelių muštynių nebuvo, nes kraujo nematė. Kiek prisimena, jokių mašinos dokumentų vaikinai neturėjo, automobilis buvo atrakintas, ten alkoholis mėtėsi ir taip toliau. Liudytojas, atsakydamas į G. P. klausimus paaiškino, jog mašinos raktų jis nerado, bet variantų čia gali būti daug, nes, jam pasakojo apsauginiai, kad jo draugas bėgiojo ratais, kol jį gaudė, gali būti, kad jis kur nors juos išmetė. Nurodė, jog detalių dėl tų raktų neprisimena. Jis fakto, kad vairavo automobilį G. P. nematė, protokolas buvo surašytas remiantis apsaugos darbuotojų paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą, prieina prie išvados, kad byloje nesurinkta patikimų ir objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti G. P. inkriminuojamų pažeidimų padarymą. Teismo posėdyje abu apsaugos darbuotojai (V. L. ir R. K.) tvirtino, jog matė, kaip G. P. vairavo automobilį „Renault 19“ neblaivus – „piešė saules“. Kelių policijos pareigūnas R. V. teigia, kad paties fakto, jog vairavo neblaivus G. P. jis ir jo kolega V. B. nematė, protokolą V. B. surašė remiantis dviejų liudytojų paaiškinimais, t. y. apsaugos darbuotojų paaiškinimais. Tai patvirtina ir byloje esantis protokolas (b. l. 2), tarnybinis pranešimas (b. l. 3). Faktą, jog vairavo automobilį neigia pats G. P. bei jo draugai V. N. bei D. K.. Teismas G. P. bei jo draugų parodymus vertina kaip nepatikimus, nes draugai ir jis pats galėjo duoti parodymus tikslu vengti G. P. gresiančios administracinės atsakomybės. Apsaugos darbuotojų (R. K. ir V. L.) parodymus teismas vertina atsargiai, nes iš surinktų įrodymų aiškiai matyti, jog prieš iškviečiant kelių policijos pareigūnus tarp apsaugos darbuotojų ir G. P. buvo kilęs konfliktas, kuris peraugo į muštynes, buvo panaudoti koviniai veiksmai, dujos, tai patvirtina R. K., V. L., G. P., V. N. parodymai, bei byloje esanti medžiaga (b. l. 9, 10). Tai rodo, jog atvykus kelių policijos pareigūnams R. V. ir V. B. galėjo apsaugos darbuotojai, siekdami pateisinti savo veiksmus, nurodyti aplinkybes, kurios būtų nepalankios G. P.. Daugiau jokių patikimų, nešališkų įrodymų, galinčių patvirtinti vairavimo faktą byloje nesurinkta. Atvykus kelių policijos pareigūnams įvykio vieta - „pieštos saulės“ nebuvo fiksuotos, aikštelė, esanti Kirtimų g. 51, Vilniuje nėra filmuojama, tai patvirtina ir UAB „Apranga SLT“ raštas. Kur buvo mašinos rakteliai, atvykus policijos pareigūnams, yra neaišku, nes apklausti liudytojai, šio fakto neprisimena, pareigūnas R. V. nurodė, kad automobilio dokumentų vaikinai neturėjo, raktų irgi nerado, todėl neatmeta galimybės, kad raktelius kur nors išmetė, kol G. P. draugą apsaugos darbuotojai gaudė.

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Kaip jau buvo nurodyta vadovaujantis LR ATPK 248 str., nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privaloma išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. G. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 129 str., 124¹ str. 6 d. dėl to, jog jis vairavo automobilį Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. Z., gyv. Liepų g. 16-7, Švenčionėliai, būdamas neblaivus (1,77 prom.), kai atimta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Iš surinkų įrodymų nekyla abejonių, jog G. P. buvo neblaivus (b. l. 4), tačiau to nepakanka neabejotinai teigti, kad jis vairavo automobilį „Renault 19“.

Teismo nuomone, prieštaringi paaiškinimai, nesant kitų objektyvių įrodymų, nelaikytini pakankama įrodymų visuma, patvirtinančia vairavimo esant neblaiviam faktą.

Teismas konstatuoja, jog nesant neginčijamų duomenų, jog G. P. vairavo automobilį Renault 19, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. Z., gyv. Liepų g. 16-7, Švenčionėliai, būdamas neblaivus (1,77 prom.), kai atimta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, administracinio teisės pažeidimo byla dėl jo galimai padarytų veiksmų pagal LR ATPK 129 str., 124¹ str. 6 d. nutrauktina (ATPK 250 str., 287 str. 1 d. 2 p. ). Teismas, daro išvadą, jog byloje esantys rašytiniai duomenys bei teisme apklaustų liudytojų parodymai neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad G. P. padarė priešingus teisei veiksmus, už kurių įvykdymą numatyta administracinė atsakomybė (LR ATPK 9 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1 d. 1 p. str. 286 str., 287 str., 288 str. teismas,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 129 str., 124¹ str. 6 d. teiseną nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė