Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-310-491/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-08
Bylos Nr.
1S-310-491/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Advokatai
Povilas Pečiukevičius
NUORAŠAS(S)1 S – 310 – 491 / 2008Teisėjas Donatas JatužisPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2008 m. gegužės 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Lidijai Burbienei,skundą padavusiam asmeniui L. J. Č.,jos atstovui advokatui Povilui Pečiukevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs L. J. Č. skundą dėl 2008-04-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė L. J. Č. skundą, kuriuo ji prašė atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 46 – 1 – 0462 – 07 prieš G. G.. Teismas nutartyje nurodė, kad 2008-02-12 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros skyriaus vyr. prokurorės S. P. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš G. G., bei 2008-03-20 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R.Valentinavičiaus nutarimas, kuriuo paliktas galioti 2008-02-12 jam pavaldžios prokurorės nutarimas, yra teisėti, pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Šioje byloje išnaudotos visos galimybės surinkti objektyvius duomenis, o esami duomenys nepakankami G. G. kaltei pagrįsti.

Šalies argumentai

Skundu L. J. Č. prašo 2008-04-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Iš skundo galima suprasti, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas šališkai bei neišsamiai. Ikiteisminio tyrimo metu ji daug kartų prašė tyrėjos J. B. atlikti G. G. atpažinimą bei akistata su įtariamąja. Tačiau, atpažinimas buvo atliktas tik praėjus 2 mėnesiams po įvykio, kuomet jos sveikata buvo smarkiai pablogėjusi, ji neturėjo jėgų susikaupti, buvo pervargusi, buvo nusilpusios akys. Todėl šio tyrimo veiksmo metu ji ir neatpažino G. G. kaip prieš ją nusikaltusio asmens. Be to, įtariamoji, L. J. Č. nuomone, buvo neatpažįstamai pakeitusi išvaizdą – užsiauginusi plaukus, užleidusi juos ant veido, užsidėjusi skepetą ant galvos, buvo su gremėzdiškais akiniais. Tuo tarpu užpuolimo metu G. G. nei galvos apdangalo, nei akinių neturėjo. L. J. Č. yra įsitikinusi, kad šios aplinkybės sutrukdė jai atpažinti ją užpuolusią G. G.. Skundą padavusios L. J. Č. nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, kad ją sumušė G. G.. Tokiais duomenimis ji laiko liudytojos G. Č. parodymus, specialisto išvadą apie jai padarytus sužalojimus.

Teismo posėdyje skundą padavusi L. J. Č. ir jos gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 2 p. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu galima nutraukti tik išnaudojus visas galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Pagal BPK 218 str. 1 ir 6 d. nuostatas, tik prokuroras (ir joks kitas proceso dalyvis), įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, praneša suinteresuotiems proceso dalyviams apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir surašo kaltinamąjį aktą. Vadinasi, tik prokuroras turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka patvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus įtariamas asmuo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje įtarimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nukentėjusiosios sužalojimo buvo pareikštas vienam asmeniui – G. G., įtariant ją padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Nė kiek neabejotina, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota jos nurodytomis aplinkybėmis ir kad tai galėjo padaryti įvykio vietoje buvusi moteris. Tačiau, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją padarė būtent įtariamoji G. G., todėl ikiteisminis tyrimas, išnaudojus visas galimybes, prieš ją buvo nutrauktas. Toks Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros skyriaus vyr. prokurorės nutarimas, o kartu ir kiti vėliau sekę sprendimai, kuriais buvo atmetami nukentėjusiosios skundai, pagal byloje esančius duomenis yra pagrįsti ir teisėti.

Iš baudžiamos bylos matyti, kad tyrimą atlikusi ikiteisminio tyrimo įstaiga (Panevėžio miesto VPK 2 – asis PK) bei tyrimą organizavusi Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra atliko visus būtinus ir šioje situacijoje galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekdama nustatyti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją L. J. Č. padariusį asmenį – apklausti visi byloje nustatyti liudytojai, kurie vienaip ar kitaip galėjo matyti įvykį ir vėliau sulaikė G. G.; atliktas asmens parodymas atpažinti, nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje, nustatyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, dviejų šį įvykį galimai mačiusių liudytojų buvo ieškoma per spaudą (76 – 77 b.l.). Šių duomenų pagrindu galima tvirtinti, kad pagal L. J. Č. nurodytus požymius tą pačią dieną buvo sulaikyta galimai nusikalstamą veiką prieš ją padariusi įtariamoji G. G..

Tačiau, L. J. Č. ikiteisminio tyrimo metu iš jai parodytų trijų moterų G. G. neatpažino. Nors nukentėjusioji savo skunde nurodo, kad atpažinimo metu G. G. buvo neatpažįstamai pakeitusi savo išvaizdą – užsiauginusi plaukus, užleidusi juos ant veido, užsidėjusi skepetą ant galvos, buvo su gremėzdiškais akiniais. Tačiau šie jos teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Pirmiausiai tai 2007-12-04 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuotiems duomenims (16 – 18 b.l.). Iš jo matyti, kad įtariamoji G. G. atpažinimo metu nebuvo nei su akiniais, nei užsidėjusi skepetos (galima suprasti, kad nukentėjusioji taip supranta skarelę) – tai aiškiai matyti iš prie protokolo esančios atpažinimui pateiktų asmenų fotonuotraukos (18 b.l.). Be to, šio tyrimo veiksmo metu G. G. nebuvo pakeitusi savo plaukų spalvos bei ilgio – tai pavirtina byloje esanti įtariamosios įvykio dieną (2007-10-07) policijoje padaryta fotografija (100 b.l.). Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad šiame atpažinimo protokole yra užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai, jog „mane sumušusią moterį aš labai gerai įsidėmėjau ir ją atpažinčiau. Mane sumušusi moteris iš veido bruožų, jo putnumo, labiau panaši į viduryje sėdinčią moterį, bet tai ne ta moteris“. Čia nukentėjusioji dar kartą pakartojo, kad ją sumušusi moteris buvo vidutinio ilgumo tamsiais plaukais. Tačiau, iš jau minėtos fotonuotraukos prie atpažinimo protokolo matyti, kad viduryje sėdinti moteris statistė (į ją kaip panašiausią nurodė L. J. Č.) tikrai nepanaši į greta sėdinčią įtariamąją G. G.. Be to, kaip jau buvo paminėta, tiek įvykio dieną, tiek atpažinimo metu G. G. buvo tokiais pačiais pražilusiais plaukais. Tokiu būdu, įvertinus pakankamai kategorišką nukentėjusiosios poziciją, kad ji labai gerai įsidėmėjo ir galėtų atpažinti ją sumušusią moterį, bei tai, kad ji įtariamosios G. G. neatpažino, ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokurorai turėjo pakankamą pagrindą suabejoti G. G. galimu dalyvavimu padarant šią nusikalstamą veiką.

Skunduose L. J. Č. nurodo, kad atpažinimo metu ji buvo prastos sveikatos ir todėl galėjo suklįsti. Tačiau, tokie jos parodymai užfiksuoti jau po atpažinimo – paties šio tyrimo veiksmo metu, dalyvaujant jos interesus atstovaujančiam advokatui, nukentėjusioji nieko apie prastą sveikatos būklę neminėjo ir jokių pastabų šiuo klausimu nereiškė. Kaip jau buvo akcentuota, priešingai, ji pakankamai kategoriškai patvirtino, kad ją sumušusios moters tarp jai parodytų atpažinti moterų nėra. Nors šis procesinis veiksmas buvo atliktas praėjus beveik 2 mėnesiams po įvykio, tačiau dėl to kaltinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus negalima – pagrindinė uždelsimo priežastis, kiek tai matyti iš byloje esančių duomenų, buvo nukentėjusiosios sveikata, dėl kurios ji negalėdavo atvykti pas tyrėją (19 b.l.).

Kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai ir tendencingai, kad jis yra nepakankamai išsamus, teigti taip pat negalima. BPK pažeidimų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai, t.y. tiesiogiai sukliudę priimti sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, nenustatė nei L. J. Č. skundą ištyręs Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, nei prokurorų nutarimų pagrįstumą bei surinktą bylos medžiagą patikrinęs Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas pakankamai išsamiai ir motyvuotai aptarė nukentėjusiosios skundo argumentus dėl G. Č. parodymų, dėl tyrėjos J. B. šališkumo ir galimo suinteresuotumo tiriant šį įvykį, dėl 2008-01-03 atlikto megztinio poėmio, taip pat ir dėl to, kad G. G. ikiteisminio tyrimo metu norėjo susitaikyti su nukentėjusiąją ir siūlė jai 2000 Lt. Šie motyvai pagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga, jie išsamūs, su jais aukštesnės instancijos teismas pilnai sutinka.

Tokiu būdu, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byloje buvo išnaudotos įstatymo numatytos galimybės surinkti reikšmingus tyrimui duomenis, nustatyti nusikalstamą veiką prieš L. J. Č. padariusį asmenį, tačiau objektyvių duomenų apie tokį asmenį nustatyta nebuvo. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, naikinti ją ir atnaujinti byloje ikiteisminį tyrimą prieš G. G. skunde nurodytais motyvais šiuo momentu pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

L. J. Č. skundą atmesti ir palikti galioti 2008 m. balandžio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Valdas Meidus