Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-01 · Byla Nr. TS-84-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
TS-84-1078/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-84-1078/2020
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-207,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendis, panaikinta nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, bei panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 m. 6 mėn., ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta galutinė bausmė – 10 m. laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės 3 m. 6 mėn., ir kuria V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 m., palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės 3 m. 6 mėn.

Bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. vasario 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 5 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. lapkričio 5 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. spalio 15 d. – 9 mėnesiai 21 diena.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 59-207 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

V. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą, kadangi jis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms. Skunde nurodo, kad Komisija išdėstė argumentus pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau visiškai nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą ir taip pažeidė įstatymus, be to įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. rugsėjo 1 d., numato paleisti nuteistąjį, jeigu jis atitinka lygtinio paleidimo kriterijus. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad nuteistasis praeityje yra baustas, turi savyje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimą, nes tai yra pakartotinas baudimas už anksčiau padarytą prasižengimą, nors paskirta bausmė (drausminė nuobauda) jau atlikta. Atsižvelgiant į tai, kad jam iki bausmės pabaigos liko 9 mėnesiai, prašo teismo patikėti, kad jis tikrai nori išeiti į laisvę ne tam, kad darytų naujus nusikaltimus, o tam, kad kaip įmanoma anksčiau pradėtų integruotis į visuomenę, darbo rinką.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. R. skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs V. R. asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 59-207 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisija tokį savo motyvuotą ir išsamų sprendimą priėmė, įvertinusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką. V. R. skunde išdėstyti teiginiai, jog Komisija išdėsčiusi argumentus pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą, yra nepagrįsti, kadangi priešingai nei teigia V. R., Komisijos Nutarimas yra visapusiškai motyvuotas, priimant sprendimą nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgta į V. R. charakterizuojančių aplinkybių visumą, jos tinkamai įvertintos ir remiantis visomis išanalizuotomis aplinkybėmis priimtas įstatymų reikalavimus atitinkantis Nutarimas.

Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju, dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo, sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymų nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Tuo tarpu, šiuo atveju nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl vertintina jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir sprendžiama, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad V. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. R. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje svarstomas 1 kartą. Anksčiau keturis kartus teistas, pirmą kartą 21 metų amžiaus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Dabartinis teisės pažeidimas yra antras V. R. padarytas analogiško pobūdžio nusikaltimas (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), nuteistojo nusikaltimams būdinga panaši motyvacija – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. V. R. per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas vieną kartą, neskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kaltės dėl nusikaltimo, dėl kurio šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepripažįsta. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog pagrindinė noro kuo anksčiau išeiti į laisvę priežastis yra siekis kaip įmanoma greičiau integruotis į visuomenę, darbo rinką, nėra pakankama teismui daryti išvadai, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals, kadangi šie teiginiai negali būti vertinami atsietai nuo aplinkybių, kad visgi V. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą, bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 1 kartą baustas, nebuvo skatintas, anksčiau, nors ir paleistas lygtinai, išėjęs į laisvę ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Aukščiau išdėstytų aplinkybių buvimas rodo, jog nuteistajam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės nedarė jokios pozityvios įtakos, nuteistasis dėl savo elgesio nepadarė jokių teigiamų išvadų, negeba pateisinti anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo, kadangi nepaisant to, jog nuteistasis buvo net kelis kartus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laisvėje ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, nėra linkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių normų, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Teismas taip pat įvertino nuteistojo skunde, Nutarime, socialinio tyrimo išvadoje ir nuteistojo asmens byloje išdėstytas aplinkybes, jog 2020 m. spalio 6 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 57 taškai, iš kurių 20 statiniai ir 37 dinaminiai. Pažymėtina, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didžiąja dalimi sudaro būtent dinaminiai, o ne statiniai veiksniai, kas reiškia, jog nusikalstamo elgesio riziką yra galimybė mažinti. Dinaminiai veiksniai išskirti nustačius išsilavinimo stoką, įsidarbinimo problemas, lėšų paskirstymo sunkumus, neigiamus gyvenimo būdo aspektus, ryšius su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, problemų identifikavimo sunkumus, netinkamus jų sprendimo būdus, polinkį elgtis neapgalvojus elgesio pasekmių, kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei neigiamas nuostatas į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Esant išdėstytoms aplinkybėms, norint asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, ko šiuo atveju nėra nustatyta. Tokie rizikos vertinimo rezultatai, nors ir priskiriant nuteistąjį prie vidutinės rizikos grupės (artimesnės žemai rizikos grupei) asmenų, neleidžia teismui daryti išvados, jog V. R. elgesys bei bendras požiūris į jo paties padarytą nusikalstamą veiką, rodytų, kad nuteistasis keičia savo elgesį teigiama linkme ir yra linkęs savo tolesnio gyvenimo nesieti su nusikalstamų veikų darymu.

Teismas, spręsdamas nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo klausimą, taip pat atsižvelgia į 2020 m. spalio 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-177 nurodytas aplinkybes, jog V. R. turi vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, pastaruosius 3 metus iki suėmimo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, gavo valstybės pašalpą. Bausmės atlikimo metu dėl galimybės įsidarbinti į administraciją nesikreipė. 2020 m. balandžio 24 d. nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažymą, kurioje patvirtinama, kad iš įkalinimo įstaigos grįžęs V. R. bus priimtas pilnu etatu dirbti (duomenys neskelbtini). Įvertinus socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, matyti, kad nuteistasis iki suėmimo 3 metus nedirbo, neneigia nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas ir atliekantis laisvės atėmimo bausmę, įvykdęs būtent dėl finansinių motyvų – neteisėtais būdais siekdamas finansinės naudos, kas leidžia spręsti, jog darbo patirties stoka tiek atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tiek iki bausmės atlikimo, tik rodo, jog ilgą laiką prieš tai nedirbusiam asmeniui, užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, stokojant išsilavinimo ir darbinės patirties, visuomenėje gali būti sudėtinga, kylant grėsmei ieškoti neteisėtų pajamų šaltinių. Apibendrinant teigtina, jog V. R. stokoja darbinės patirties ir motyvacijos darbui, negalima teigti, jog vien deklaratyvūs teiginiai, apie norą užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, siekį kuo greičiau integruotis į darbo rinką, lygtinio paleidimo atveju įsidarbinti bendrovėje pateikusioje pažymą dėl galimybės įdarbinti nuteistąjį, būtų pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad V. R. iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai galės tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką, užsidirbdamas pragyvenimui teisėtais būdais ir priemonėmis.

Visa tai rodo, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su Komisijos Nutarime išdėstyta pozicija, jog, atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuobaudą skirtą už drausmės pažeidimus, darbinės patirties stygių ir neigiamą požiūrį į darbą pataisos įstaigoje, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą, nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kartu teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina, kad nuteistasis V. R. palaiko socialinius ryšius su motina ir seserimi, nuo 2005 m. gyveno kartu su žmona ir dukra (duomenys neskelbtini), po bausmės atlikimo planuoja grįžti gyventi su šeima. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos galėtų pradėti dirbti, kadangi turi gavęs įsipareigojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, jog bus įdarbintas jo vadovaujamoje bendrovėje.

Nepaisant to, teismo vertinimu, nuteistojo V. R. skunde nurodyti motyvai, dėl Komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-207 panaikinimo, nesudaro pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama 2020 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 59-207, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei išnagrinėjusi visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus V. R. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybių adaptuotis laisvėje stoka, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus V. R. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. R. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 59-207 netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė