Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1157-275/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
e2S-1157-275/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12548-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1157-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12548-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.11.4.; 3.3.2.3.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei V. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) kaip galima skubiau iš VĮ „REGITRA“ išreikalauti informaciją apie tai, kam V. T. nuo 2019-01-10 perleido transporto priemonę (duomenys neskelbtini), 3.0L, T6 AWD, v/n (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kas šiuo metu yra savininkas ir valdytojas minėtos transporto priemonės, visus turimus su nurodytu automobiliu susijusius dokumentus nuo 2019-01-10 (pirkimo-pardavimo sutartis ir kt.); 2) išduoti ieškovui liudijimą apie teisę gauti iš VĮ „REGITRA“ informaciją: kam V. T. perleido transporto priemonę: (duomenys neskelbtini), 3.0L, T6 AWD, v/n (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kas šiuo metu yra savininkas ir valdytojas minėtos transporto priemonės, visus turimus su nurodytu automobiliu susijusius dokumentus nuo 2019-01-10 (pirkimo-pardavimo sutartys ir kt.), kad ši informacija būtų pateikta teismui; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti automobilį (duomenys neskelbtini), 3.0L, T6 AWD, v/n (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nusiunčiant nutartį VĮ „REGITRA“ (jos filialams), kad VĮ „REGITRA“ negalėtų registruoti/pakeisti šios transporto priemonės (automobilio) duomenų (savininko, valdytojo ir kt.); 4) pripažinti negaliojančia atsakovės V. T. ir naujo įgijėjo sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), 3.0L, T6 AWD, v/n (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo sutartį ir taikyti restituciją grąžinant automobilį atsakovei V. T., o nesant galimybės grąžinti automobilio – priteisti atsakovei iš naujo įgijėjo automobilio vertės ekvivalentą pinigais 7 750 Eur; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės žalos atlyginimą 1 055 Eur; 6) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas; 7) leisti ateityje patikslinti ieškinį arba pateikti prašymą dėl naujo atsakovo įtraukimo į bylą (naujojo automobilio įgijėjo).

2. Nurodė, kad neturi duomenų apie naująjį automobilio įgijėją (savininką), o VĮ „REGITRA“ atsisakė pateikti apie jį duomenis, todėl prašo šią informaciją išreikalauti iš VĮ „REGITRA“ ir/arba išduoti liudijimą apie teisę gauti tokią informaciją. Informuoja, kad prieš ieškinio padavimą teismui prašė VĮ „REGITRA“ pateikti informaciją apie tai, kam atsakovė perleido automobilį ir kas šiuo metu yra jo savininkas/valdytojas. VĮ „REGITRA“ atsisakė pateikti duomenis, nurodžiusi, kad juos išreikalauti gali teismas. Kadangi duomenys apie naująjį automobilio savininką būtini byloje siekiant nuginčyti automobilio perleidimą, prašo šiuos duomenis kaip galima greičiau išreikalauti iš VĮ „REGITRA“. Neturėdami informacijos apie savininką negali reikšti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių su draudimu automobilį pakartotinai perleisti. Gavę informaciją apie automobilio naująjį savininką, nedelsiant patikslins ieškinį įtraukiant kitą atsakovą (automobilio įgijėją) arba pateiks papildomą prašymą įtraukti atsakovu naująjį automobilio savininką.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui R. B. sumokėtą 236 Eur žyminį mokestį. Nutartyje nurodyta, kad teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi 1 punktu, atsisako priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nes teismas nėra paieškų tarnyba, kuri surenka ieškovui reikiamus įrodymus, nustato atsakovų gyvenamąsias vietas ir išnagrinėja bylą. Tokie veiksmai būtų šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimas, neatitinka rungimosi principo (CPK 12, 17 straipsniai). Ieškovas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, o ne su ketinimų, siekių raštu.

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl ieškovo R. B. ieškinio atsakovei V. T. dėl skolininko nesąžiningumo ir žalos atlyginimo priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, jei teismas vertino, jog ieškovo ieškinys neatitinka LR CPK 135 str. reikalavimų, tokiu atveju turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, o nustatyti terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, nurodyti atsakovus, jų adresus, suformuluoti ieškinio dalyką.

6. Pažymėjo, jog ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei, kuriuo paveda teismui surinkti visus duomenis apie automobilį ir jo savininką, nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, pripažinti sandorį tarp V. T. ir neįvardinto asmens dėl automobilio pardavimo negaliojantį, atlyginti žalą. Ieškovas nurodė, kad teismui surinkus duomenis, toliau tikslins ieškinį.

7. Teismas, atsižvelgdamas į LR CPK 267 str., kuris draudžia priimti teismui sąlyginius sprendimus, pažymėjo, jog ieškininis reikalavimas negali būti suformuotas iš kelių alternatyvų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Apeliantas R. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį.

8.1. Nurodo, kad šioje byloje nėra prašoma priimti sąlyginio sprendimo, todėl teismo užuominos apie tai yra nesuprantamos.

8.2. Trūkumų ieškovui, kurie buvo nustatyti skundžiama nutartimi yra neįmanoma pašalinti, nes teismas nurodė pateikti tuos duomenis, kuriuos ieškovas jau daug kartų bandė gauti pats ir negali, dėl to prašo teismo išreikalauti arba išduoti liudijimą. Teismui atsisakant priimti ieškinį, o Regitrai nesuteikiant duomenų, visiškai užkertamas kelias ieškovui į teisminę gynybą.

8.3. Nesutiktina su teismo pozicija, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

8.4. Taip pat ieškovas nesutinka, kad neva ieškinyje nesuformuluotas ieškinio dalykas ir kita. Vienas reikalavimas ieškinio yra actio pauliana, kadangi atsakovė būdama nesąžininga, perleido savo turtą trečiajam asmeniui ir nėra išieškotino turto, taip pažeisdama ieškovo teises. Paraleliai, ieškovas patiria išlaidas savo teisėms apginti, kas laikoma žala ir ją prašoma priteisti. Vien dėl šio reikalavimo priteisti iš pačios atsakovės žalą ieškinys privalo būti priimtas, kadangi atitinka visus reikalavimus ir šiam prašymui tenkinti arba atmesti iš teismo nieko papildomai neprašoma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

10. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 2, 3 dalys).

11. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ieškovo pateiktą ieškinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui ieškinio trūkumus ir pažymi, jog pagal teismų praktiką ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

12. Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, jis įgyvendina laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

13. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

14. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog ieškinyje turi būti suformuluotas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kuomet ieškovas siekia nuginčyti atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, tačiau neturi duomenų, kam atsakovė šią transporto priemonę pardavė, ko pasekoje formuluodamas reikalavimą, negali tiksliai nurodyti asmens duomenų ir įtraukti šį asmenį į bylos nagrinėjimą. Šias aplinkybes ieškovas ieškinyje nurodė bei suformulavo prašymą išreikalauti įrodymus arba išduoti teismo liudijimą tikslu iš VĮ „Regitra“ gauti tokią informaciją, kadangi VĮ „Regitra“ atsisako ieškovui pateikti duomenis, susijusius su transporto priemonės pardavimu, kaip nesusijusiam asmeniui. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas turi tikslinti savo reikalavimą, nurodant atsakovus ir jų adresus, neatsižvelgė į ieškovo nurodomas aplinkybes bei jas pagrindžiančius ir į bylą pateiktus įrodymus, jog šioje proceso stadijoje ieškovui yra nežinomi kiti asmenys, kurie turėtų dalyvauti šiame teisminiame procese ir tik gavus teismo pagalba atitinkamus duomenis, ieškovas galės patikslinti ieškinio dalyką. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai prašo skundžiamą nutartį šioje dalyje panaikinti.

15. Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovas įpareigojamas patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis. Tai nėra įpareigojimu tikslinti ieškinį, o įpareigojimu ieškovui įtraukti dalyvaujančiu asmeniu dar vieną proceso dalyvį. Tokio įpareigojimo teismas negali pavesti ieškovui, nes tai teismo pareiga, numatyta CPK 47 straipsnio 1 dalyje.

16. Vien visų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikimas, t. y. galimų įrodymų nepateikimas, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje gali būti nustatoma kaip trūkumas tik tai, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ). Be to, pažymėtina ir tai, jog skundžiamoje nutartyje teismo nurodymas pateikti įrodymus, yra neaiškus, nes nėra nurodyta kokius būtent įrodymus turi pateikti ieškovas, t. y. ar tuos, kurių ieškovui savarankiškai nepavyksta gauti, ar kitus, kurie pirmosios instancijos teismo vertinimu yra reikalingi bylos nagrinėjimui. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismo nutartyje nurodymas kaip trūkumas nepateikimas įrodymų, yra nepagrįstu. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia ar pateikia nepakankamai. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų.

17. Dėl išdėstyto yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškovo R. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Danutė Kutrienė