- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-323-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29999-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Nuteistasis
- A. O.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas –1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 bei A. O. skirta sumažinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką A. O. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio 17 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
A. O. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. B., o būtent: 2017 m. birželio 16 d. apie 18.30 val., namuose Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) , tyčia paėmęs J. B. dešinę ranką suko ją ir laužė, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir nuteistojo prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad, jo nuomone, jam paskirta per griežta, neadekvati padarytai veikai bausmė. Apeliantas neginčija nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, teigia, kad nukentėjusioji J. B. bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad ji pati kalta dėl įvykusio konflikto, nes jį išprovokavo, suduodama ranka A. O. į veidą. Apeliantas teigia, kad šiuo metu su nukentėjusiąja gyvena viename bute, nesipyksta. Teigia, kad po nusikaltimo padarymo nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, nebaustas už administracinius nusižengimus, dirba, turi pragyvenimo šaltinį, prisideda prie savo mamos D. U. išlaikymo. Pažymi, kad pasiuntus jį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, nebus kam prižiūrėti neįgalios motinos ir ji bus išvežta į senelių namus. Tvirtina, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu. Nurodo, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nurodo, kad nėra užkietėjęs nusikaltėlis, jog teismas neturėjo pagrindo laikyti jo itin pavojingu visuomenei ir skirti realią laisvės atėmimo bausmę. LR BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Apeliantas mano, kad byloje yra nustatyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 75 str., bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. O., jo gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas, nukentėjusioji J. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. O. apeliacinis skundas tenkinamas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Iš nuteistojo A. O. apeliacinio skundo matyti, kad juo neginčijama nuteistojo kaltė bei veikų kvalifikavimas, tačiau prašoma atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pripažindamas A. O. kaltu pagal BK 140 straipsnį 2 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. BK 75 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.
Iš šios baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. O. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad šią nusikalstamą veiką apeliantas įvykdė būdamas keturis kartus teistas už smurtavimą artimoje aplinkoje, teistumui neišnykus, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu (b. l. 83–97, 98–129), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 130–136). Taip pat nustatyta viena A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nevykdo ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirto teismo įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų.
Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad nuteistasis A. O. padeda motinai D. U., motinai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 191–192), ją prižiūri, rūpinasi, prisideda prie jos išlaikymo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad pergyvena, jog, jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, motina gali būti išvežta į senelių namus. Byloje yra pateikti duomenys, kad nuteistasis registruotas darbo biržoje (b. l. 197–198), byloje yra pateikta laikinojo darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 199), iš UAB (duomenys neskelbtini) gauta charakteristika (b. l. 200), kurioje A. O. apibūdinamas kaip kruopštus, pareigingas, draugiškas, ramaus būdo darbuotojas.
Be to, sprendžiant klausimą dėl galimumo nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negalima neatsižvelgti ir į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo atliktų veiksmų pobūdį, trukmę, intensyvumą. Iš bylos duomenų matyti, kad, norėdamas nuraminti nukentėjusiąją J. B., A. O. paėmęs jos dešinę ranką ją suko, o nukentėjusiajai pasakius, kad skauda, jis iš karto ranką paleido. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į pačios nukentėjusiosios J. B. netinkamą elgesį įvykio metu. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 19) matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo nustatytas 2,53 prom. girtumas. Nukentėjusioji J. B. teisminio proceso metu nurodė, kad pirma pradėjo konfliktą ketindama suduoti nuteistajam A. O., po to, jis jai sugriebė už rankos ir liepė nusiraminti. Nukentėjusioji ir nuteistasis A. O. nurodo, kad gyvena kartu, veda bendrą ūkį, nejaučia vienas kitam pykčio. Būtent šie duomenys, susiję su nuteistojo padarytu nusikaltimu, jo pavojingumu, pobūdžiu, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali nutraukti nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, o būtent su motina, kuriai reikalinga jo pagalba. Todėl kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad A. O. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str., – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę bei nustatyti tokią jos vykdymo tvarką, kad būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu.
Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose numatytas pareigas – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti ir tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais A. O. (duomenys neskelbtini) paskirtos galutinės subendrintos bausmės laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant A. O. (duomenys neskelbtini) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.