Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „HST KOMUNIKACIJOS“ ieškinį dėl skolos, netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės K. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „HST KOMUNIKACIJOS“ prašo priteisti iš atsakovės K. P. 575,00 Lt skolą, 196,08 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2008-11-29 iki 2009-11-05 ir 50,00 Lt baudą pagal 2008-11-13 Kredito sutartį bei 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 67,00 Lt žyminį mokestį ir 175,04 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei viešai paskelbiant. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovei nevykdant per telekomunikacijų galinius įrenginius 2008-11-13 sudarytos Kredito sutarties (toliau – Sutartis). Ieškovas prašo, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2011-01-19 viešai paskelbiant respublikiniame dienraštyje „Lietuvos žinios“ (b.l. 50) ir Akmenės rajono laikraštyje „Vienybė“ (b.l. 51), bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – 2008-11-13 sudarytos Sutarties bendrąsias sąlygas (b.l. 8, 9) ir individualiąsias sąlygas (b.l. 10); 2008-11-13 mokėjimų nurodymus (b.l. 11, 12); perspėjimus atsakovei dėl skolos grąžinimo (b.l. 13-21) – nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytą Sutartį 2008-11-13 suteikė atsakovei 500,00 Lt kreditą penkiolikos dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki 2008-11-29 ir kartu sumokėti 75,00 Lt kredito mokestį (palūkanas). Byloje negauta jokių duomenų, kad atsakovė bent iš dalies būtų įvykdžiusi savo piniginę prievolę ieškovui.

2. Dėl pagrindinės skolos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė negrąžino kredito Sutartyje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Sutartį. Pagal Sutarties 4.1 punktą kredito grąžinimo dieną kredito gavėjas privalo sumokėti grąžintiną sumą, kurią sudaro kredito ir kredito mokesčio suma, kaip nustatyta Sutarties 1.4 punkte. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 575,00 Lt skolą, įskaitant negražintą kreditą ir kredito mokestį, tenkintinas.

3. Dėl netesybų. Reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dydis yra 575,00 Lt. Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 246,08 Lt netesybas, kurias sudaro 196,08 Lt delspinigiai už laikotarpį nuo 2008-11-29 iki 2009-11-05 ir 50,00 Lt bauda, numatyta Sutarties 5.3 punkte tais atvejais, kai kredito gavėjas negrąžina kredito ar jo dalies arba kredito mokesčio ilgiau kaip aštuoniolika kalendorinių dienų. Iš pridedamų bendrųjų Sutarties sąlygų 5.1 punkto matyti, kad šia sutartimi yra nustatyti 2% (dviejų procento) dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad metinis delspinigių dydis yra 730 procentai (365 d. x 2 proc./d.). Tačiau, kaip nurodoma ieškinyje, 196,08 Lt delspinigius ieškovas priskaičiavo po to, kai atsižvelgdamas į CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą reglamentavimą pats sumažino delspinigių dydį iki 0,1% (vienos dešimtosios procento) už kiekvieną pradelstą dieną.

Delspinigiai ir bauda yra netesybų rūšys. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje L. A .D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr.3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr.3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr.3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr.3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr.3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K. P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Nors ieškovas reikalauja dvigubai mažesnio dydžio delspinigių, šio reikalavimo pagrįstumas taip pat turi būti teismo vertinamas. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Ieškovo taikomi 36,5 procentų per metus dydžio delspinigiai daugiau nei septynis kartus viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį. Lyginant reikalaujamų netesybų ir pradinės skolos dydžius (246,08 Lt/500,00 Lt), turint omeny, kad priteisiamas ir kredito mokestis, įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujamos netesybos yra neprotingo dydžio, prieštaraujančios CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio netesybas – aiškiai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Iš esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodoma, kad pagal formuojamą praktiką dėl priteistinų netesybų dydžio sprendžiama, be kita ko, atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Įvertinant galutinę sutarties kainą (575,00 Lt) ir pradinę kredito sumą (500,00 Lt), turint omenyje, kad atsakovė prievolės net nepradėjo vykdyti, uždelstą atsiskaityti laiką, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, delsė kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių gynybos (dėl teismo įsakymo kreiptasi po metų nuo prievolės pažeidimo, o ieškinys pateiktas tik po dviejų metų), bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistinų netesybų dydis mažintinas du su puse karto, vietoje reikalautų 246,08 Lt priteisiant 98,43 Lt netesybas.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ir atsakovė Sutartyje nesusitarė dėl kitokio dydžio metinių procesinių palūkanų, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistinos penkių procentų metinės palūkanos ir už pagrindinę skolą ir netesybas.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovui priteistinos proporcingos (82,02%) patenkintiems reikalavimams 67,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-12-28 mokėjimo nurodymu (b.l. 34), ir 175,04 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešai paskelbiant (b.l. 45-51) dalys – iš viso 198,52 Lt. Kadangi teismo patirtos 14,70 Lt pašto išlaidos laikytinos nedidelėmis, jos valstybei priteistinos tik iš atsakovo (b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 2 d. ir 286 str. bei CK 6.37 str. 2 d. ir 3 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d. ir 2 d., 6.881 str. 2 d. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 575,00 Lt (penkių šimtų septyniasdešimt penkių litų 00 ct) skolą, 98,43 Lt (devyniasdešimt aštuonių litų 43 ct) netesybas, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 673,43 Lt (šešių šimtų septyniasdešimt trijų litų 43 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 198,52 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis litus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „HST KOMUNIKACIJOS“, juridinio asmens kodas 300059254, Kuršių g. 7, LT-48107 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas 70440.

Priteisti iš atsakovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 14,70 Lt (keturiolikos litų 70 ct) pašto išlaidas valstybei.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautų netesybų dalies.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.