- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-03
- Bylos Nr.
- 1-246-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33606-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- BK
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-12-10 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda, ją sumokant per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmė atlikta (LITEKO duomenimis bauda nesumokėta),
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-07-04 apie 20:15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu žodžiais ir veiksmais grasino nukentėjusiajam V. V. nužudyti, o būtent: rankoje laikydamas peilį puolė link jo ir sakydamas, kad papjaus, grasino jį nužudyti, dėl ko nukentėjusiajam V. V. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-07-04 apie 20:15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo motinos V. T. atžvilgiu, tai yra, jai bandant apginti sugyventinį V. V., jis su ranka apdraskė jai veidą, padarydamas jai odos nubrozdinimą kairio žando - kaklo srityje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios savo šeimos narės motinos V. T. sveikatą.
Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog gyvena kartu su mama V. T. ir jos sugyventiniu V. V.. 2017-07-04 apie 20 val. jis grįžo namo girtas ir V. pradėjo ant jo bartis. Namuose taip pat buvo ir V. V., kuris rūkė. Kadangi buvo girtas, supyko ant V. ir puolė į jį su peiliu. Peilį pasiėmė iš virtuvės. Kai jis puolė link V., tai mama ir V. puolė jį sulaikyti, Tada jis mamai ir sudavė, apdraskė veidą. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikę išsivežė. Dėl jo veiksmų kaltas alkoholis, nes ,būdamas blaivus, taip nebūtų elgęsis. . Dėl savo veiksmų gailisi, visų atsiprašė (b.l. 54, 50-51).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais kitais įrodymais:
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2017-07-04 apie 20:15 grįžo į namus pas savo sugyventinę V. T.. Parėjo jos sūnus M. B., kuris pradėjo kabinėtis žodžiais prie savo motinos V. T.. Jis M.pasakė, kad šis netriukšmautų ir nekalbėtų taip su savo motina ir eitų miegoti, nes buvo stipriai girtas Tuomet M. nubėgo į virtuvę, iš stalčiaus pasiėmė peilį ir ėjo link jo. Tada jo ginti stojo sugyventinė V. T.. Susistumdymo metu M. apdraskė V. kairės pusės skruostą bei kaktą . Kai M. B. puolė į jį su peiliu grasindamas papjauti, jis nematė koks tai buvo peilis, tai yra nematė kokios spalvos buvo rankena, nes M. peilį laikė rankose. Koks buvo peilis jam po to parodė jo sugyventinė V. T.. Tada matė, kad tai buvo peilis mėlynos spalvos rankena. Tą peilį paėmė atvykę policijos pareigūnai (b. l. 24 , 26).
Nukentėjusysis V. V. daiktų parodymo atpažinti metu atpažino peilį, kuriuo M. B. grasino jį papjauti (b. l. 30-32).
Nukentėjusioji V. T. parodė, kad 2017-07-04 apie 19:40 val. ji grįžo iš darbo namo ir namuose su sugyventiniu V. V. žiūrėjo televizorių. Apie 20 val. namo sugrįžo jos sūnus M. B., kuris buvo girtas. Jai papriekaištavus, kad jis viską prageria, pinigų neduoda, valgyti nėra pagaminta, sūnus virtuvėje pradėjo rėkauti ir triukšmauti. Jos sugyventinis žodžiais jį sudrausmino. Tada sūnus atbėgo iš virtuvės, rėkdamas, kad papjaus bei rankoje laikydamas peilį puolė link jos sugyventinio. Ji puolė juos skirti. Susistumdymo metu sūnus jai apdraskė veidą (b. l. 1,12).
Nukentėjusioji V. T. daiktų parodymo atpažinti metu atpažino peilį, kuriuo jos sūnus M. B. grasino papjauti jos sugyventinį V. V. (b. l. 17-19).
Specialisto išvadoje Nr. G1845/2017(02) nurodyta, kad V. T. padarytas odos nubrozdinimas kairio žando-kaklo srityje. Odos nubrozdinimas padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti piršto nagas. V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22).
Liudytojas V. V. parodė, kad V. V. yra jo brolis. Brolis gyvena kartu su savo sugyventine V. T.. M. B. pažįsta nuo mažumės. Jis yra V. sūnus. M. taip pat gyvena pas V. ir V. 2017-07-04 buvo nuėjęs pas V. į svečius. Vakare, apie 20 val., M. parėjo namo visiškai girtas. Jis, V. ir V. buvo blaivūs. M. kažko priekaištavo V. ir V. mergaitėms. Įvyko pradžioje žodinis konfliktas. Tuomet M. iš virtuvės stalčiaus išsitraukė peilį, atlėkė į kambarį pas V., užsimojo peiliu į V. ir pasakė, kad nudėsiu, papjausiu. Visi labai išsigando, nes M. buvo visiškai girtas, buvo pergėręs ir nesuprato savo veiksmų. Jis, pamatęs kad M. užsimojo peiliu į V., sugriebė jį viena ranka už gerklės ir prispaudęs prie spintos laikė. V. taip pat padėjo jam laikyti M. M. kažkaip besimuistydamas apdraskė savo motinai veidą . V. iškvietė policiją (b. l. 34-35).
Iš alkotesteriu "Drager Alcotest 7510" parodymų matyti, kad 2017-07-04 22:47 M. B. nustatytas 2,79 promilių girtumas (b. l. 42).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint V. T. butą adresu (duomenys neskelbtini), buvo išimtas įrankis-peilis (b.l. 1-6).
Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas virtuvinis vienašmenis ištisinis peilis. Bendras peilio ilgis 24,5 cm. Peilio geležtės ilgis - 13,5 cm., ant geležtės matomas mechaniškai išgraviruotas užrašas "escome presto", geležtė subraižyta ir purvina, matomi maisto likučiai. Geležtės pentis yra tiesios linijos. Peilio rankenos ilgis - 11 cm., rankena yra plastikinė, tamsiai mėlynos spalvos, rankenos gale yra trikampio formos ertme (b. l. 37-38). Peilis saugojimui grąžintas nukentėjusiajam V. V. (b. l. 39).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2017-07-04 apie 20:15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu žodžiais ir veiksmais grasino nukentėjusiajam V. V. jį nužudyti su peiliu ir tuo pačiu metu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. T., kuri yra jo mama, sveikatą, kai ji puolė ginti nukentėjusiojo V. V..
Ištirti įrodymai patvirtina, kad grasinimas V. V. buvo realus, akivaizdus ir pavojingas, nes kaltinamasis veikė su peiliu, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai pagrasino nukentėjusiajam jį papjauti. Taip veikdamas kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą bei numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, kurias aiškiai įvardijo žodžiu pats nukentėjusiajam. Todėl nėra abejonių, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Todėl tokia veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.
Jo smurtas nukentėjusiosios V. T. atžvilgiu pasireiškė jos veido apdraskymu. Kaip nustatyta nukentėjusiosios parodymais, paties kaltinamojo parodymais bei specialisto išvada, nukentėjusiajai nagais buvo padaryti sužalojimai veide tuo metu, kai ji puolė ginti nukentėjusiojo V. V.. Toks kaltinamojo veikos pobūdis ir specialisto konstatuoti sužalojimai bei sveikatos sutrikdymas rodo, kad nukentėjusioji įvykio metu patyrė skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo motinos atžvilgiu smurtavo labai intensyviai, nes buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, smurtiniai veiksmai pasireiškė poveikiu į nukentėjusiosios veidą, kas rodo, kad kaltinamasis smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, tai yra, kad nukentėjusiajai gali sukelti skausmą ar net sutrikdyti sveikatą, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatyti padariniai (tiek nežymus sveikatos sutrikdymas, tiek ir fizinis skausmas) yra alternatyvus pagal BK 140 str. 2 d. dispoziciją, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį M. B. pripažinti kaltu, padarius BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl kiekvienos nusikalstamos veikos yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl kiekvienos nusikalstamos veikos yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau teistas vieną kartą, dar anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, yra dirbantis, nevedęs. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nustatytu laiku būti namuose. Taip pat pagrįstai prašoma įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, nes abu nusikaltimus padarė vienu ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, vieno įvykio metu, tai paskyrus bausmes jos privalės būti subendrintos apėmimo būdu. Kadangi M. B. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nesumokėjęs baudos, tai neatlikta bausmė privalės būti subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 str. taisykles. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būtu su 2013-12-10 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 20 MGL bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir 20 MGL (753,20 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 str., į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-04 iki 2017-07-05, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinį įrodymą peilį, saugomą pas V. V., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti jam asmeniniam naudojimui.
Išaiškinti M. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.