- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 1-1212-1198/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17014-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žaneta Ladygaitė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.3.6.8Kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį – 3 MGL, t. y. 112,95 Eur (390 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs 2013 m. lapkričio 18 d.; 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs 2024 m. balandžio 9 d., turintis neišnykusį teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. G. 2024 m. gegužės 6 d., apie 7 val. 00 min., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia kaire ranka pastūmė savo sugyventinę I. K., po ko, jai nugriuvus ant kambaryje stovinčios lovos ir gulint ant nugaros, jis iš jos dešinės rankos išplėšė telefoną ir ne mažiau kaip 6 kartus kairės rankos delnu sudavė jai į veido dešinę pusę, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 7 val. 5 min., buto virtuvėje kairės rankos delnu vieną kartą sudavė I. K. į veido dešinę pusę ir kaire ranka ją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant sėdmenų, po ko, I. K. atsiklaupus, jis kairės rankos delnu 2 kartus sudavė jai į dešinį žandą, jai atsistojus ir pasiėmus asmeninius daiktus, ketinant išeiti pro buto duris, jis bandė ją sulaikyti, sakydamas „niekur neisi“ ir, suėmęs rankomis jai už šonų, bandė ją įsitempti į buto vidų, taip smurtaudamas ir mušdamas dėl odos nubrozdinimo dešinėje kaklo pusėje I. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis V. G. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad su I. K. yra pažįstami 3 metus. Jie yra sugyventiniai. I. K. išėjo vedžioti šuniuką ir jis (V. G.) pamatė, kad ji su kažkuo susirašinėja, įvyko konfliktas. Jis patempė ją už plaukų, ji pargriuvo ir jis lygtai sudavė jai, atėmė telefoną. Paskui jis nuėjo į virtuvę. Nukentėjusioji atbėgo į virtuvę, pastūmė ją. Ji parklupo ir ėjo pro duris. Jis norėjo ją sustabdyti, bet pamatė, kad nieko nesigaus ir nebenorėjo daugiau smurto. Nepamena datos, kada tai vyko, bet galėjo būti 2024 m. gegužės 6 d. Tai galėjo būti ryte, po 7 val. Vėliau sužinojo, kad I. K. susirašinėjo su pusbroliu, be tuo metu pagalvojo, kad ji susirašinėja su kitais vyrais. Tempimas už plaukų buvo ne vienintelis jo veiksmas. Miegamajame ją patempė už plaukų, o po to sudavė. Po to atėjo kaimynas. Su I. K. pasistumdė virtuvėje. Stūmė nukentėjusiąją kaire ranka. Tuo metu I. K. rankose turėjo telefoną. Jis išplėšė telefoną jai iš rankų. Lygtai sudavė 6 kartus kaire ranka, delnu I. K.. Kai ji atėjo į virtuvę, jis liepė jai rengtis, sakė, kad nuveš pas motiną. Sudavė jai į veidą ir ji pabėgo. Sudavė jai kairės rankos delnu. Kai ji bėgo pro duris, norėjo ją sulaikyti. Gerai nepamena, ar virtuvėje ji buvo nukritusi ant sėdmenų. Gal ir sudavė jai į dešinį žandą, kai ji buvo sukniubusi, gerai to nepamena. Bandė I. K. įsitempti į buto vidų. Galbūt vykstant susistumdymui tarpduryje jai atsirado odos nubrozdinimai. Jo manymu, jo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Jis pats yra kairiarankis. Sudavė I. K. nestipriai. Sudavė jai delnu, o ne kumščiu. Jei būtų trenkęs nukentėjusiajai kumščiu, būtų visai kitokios pasekmės. Gal dėl pavydo smurtavo prieš sugyventinę. Pasielgė blogai. Dabar su ja susitaikė, bet kartu negyvena. Įvykio metu buvo blaivus, visai nevartoja alkoholio. Pažada, kad ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Po įvykio buvo daug apmąstymų. Ketina keistis, nebekelti rankos prieš sugyventinę. Po įvykio susirašinėjo su I. K. žinutėmis, siūlė jai grįžti pas jį, bet ji taip ir neatsakė. Atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Jis atlygino žalą teritorinei ligonių kasai. Pažada daugiau nebesmurtauti, geriau jau nuleis rankas ir nueis į šoną. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą jam susitaikius su nukentėjusiąja.
3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus bei prašė kitų įrodymų netirti, prokuroras ir gynėjas tam neprieštaravo, o nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, įrodymų tyrimas po kaltinamojo apklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nutrauktas ir, vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis, paskelbta ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta:
4.1. Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad I. K. parodė, kad 2024 m. gegužės 6 d., apie 7 val. 00 min., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, sugyventinis V. G. sudavė 10 smūgių kumščiu į kairį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji paaiškino, kad gyvena namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu V. G.. Kartu gyvena 3 metus, vaikų neturi. 2024 m. gegužės 5 d., apie 7 val. 00 min., tikslaus laiko pasakyti negali, pavedžiojusi šunį, įėjo į namus ir pamatė, kad V. G. naudojasi jos telefonu. Jis jai rodė susirašinėjimą „Messenger“ programėlėje. Ten buvo jos ir giminaičio susirašinėjimas. Jie tuo metu buvo koridoriuje. Ji net nespėjo jam nieko atsakyti, kai jis ją, suėmęs už megztinio, nutempė į kambarį, parvertė ant lovos ir pradėjo muši. Jai gulint ant lovos, jis kumščiu sudavė 6 smūgius į kairį skruostą. Ji bandė priešintis, dengtis veidą, sakė, kad jis jos nemuštų, bet neverkė. Žinoma, kad jai skaudėjo. Tada į namus įėjo jo bendradarbis A. Ž.. V. G. nuėjo pas A. Ž., uždarė kambario duris, kad ji liktų kambaryje. Bet ji atsidarė kambario duris ir nuėjo į virtuvę. Jis priėjo prie jos, suėmęs už megztinio parklupdė ir sudavė dar 4 smūgius kumščiu į kairį skruostą. Jai tikrai skaudėjo, kai jis ją mušė. A. Ž. tuo metu sėdėjo virtuvėje ant kėdės ir nieko nesakė. Ji tuo metu V. G. sakė, kad jis daugiau jos nemuš. Ji atsistojo, pasiėmė savo dokumentą ir ėjo pro duris. V. G. ją bandė sulaikyti, bet ji ištrūko. Kai jis ją bandė sulaikyti, ji jokio fizinio skausmo nejuto. Ji tada pėsčiomis nuėjo pas mamą į darbovietę ir viską papasakojo, išsikvietė mamos telefonu policiją, kadangi pati neturėjo telefono. V. G. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Įvykio metu buvo apdraskytas jos kaklas, tik ji negali pasakyti, kuriuo momentu (t. 1, b. l. 7-12).
4.2. Nukentėjusiosios I. K. papildomos apklausos, vykusiosios ikiteisminio tyrimo metu, protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog jie su V. G. buvo sugyventiniai virš dvejų metų. Tą dieną, kai V. G. prieš ją smurtavo, jis paliko ant jos kūno smurto žymes. Iki tol, kol jis pradėjo prieš ją smurtauti, ant jos kūno smurto žymių nebuvo. Jos tikrai atsirado jų konflikto metu, tai yra per tą laiko tarpą, kai ji grįžo į namus pavedžiojusi šuniuką iki kol pabėgo iš V. G. buto. Ji pati tikrai nesusižalojo. Jai skaudėjo dešinį žandą. Kaklo neskaudėjo (t. 1, b. l. 39-42).
4.3. Liudytojo A. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Minėtame daugiabutyje taip pat gyvena jo kolega V. G. su I., kurios pavardės nežino. Jie kartu gyvena jau apie 3 metus. Jie gyvena pirmame daugiabučio aukšte. 2024 m. gegužės 6 d., ryte, kaip ir kiekvieną darbo dienos rytą, 7 val. 30 min., jis atėjo į V. G. butą. Dar įeidamas pro duris girdėjo, kad jų bute vyksta ginčai. Jis tiesiog iš įpročio atsidarė nerakintas duris ir nuėjęs atsisėdo buto virtuvėje. Jam sėdint virtuvėje, trumpam į virtuvę buvo įbėgusi I., bet V. G. ją išstūmė iš virtuvės, sakydamas, kad ji eitų į kambarį. Jam atrodo, jie virtuvėje stovėjo vienas priešais kitą ir jis kažkuria ranka suėmė jai už kaklo, už nugaros pusės ir išstūmė ją iš virtuvės. I. muistėsi, kai jis ją stūmė. Kai jis ją stūmė, ji buvo parklupusi virtuvėje. Jis nelabai juos stebėjo, sėdėjo prie lango ir stengėsi nežiūrėti, kaip jie ginčijasi. Ji tik suklupo ir atsistojo. Atsistojusi ji išbėgo pro virtuvės duris ir norėjo išbėgti į laiptinės koridorių, t. y. ji atsidarė buto duris į koridorių ir norėjo pro jas bėgti. Tuomet jis matė, kad V. G. kažkuria ranka sugriebė jai už kažkurios rankos. I. ištrūko ir pabėgo į laiptinę. Jis negali pasakyti, už kurios rankos ir kuria ranka jis sugriebė I., nes jie tuo metu buvo tarpduryje į laiptinę, o jis sėdėjo virtuvėje. Jis tikrai nematė, kad V. G. suduotų I., bet, kaip ir minėjo, jis ir nežiūrėjo, kaip jie ten barasi (t. 1, b. l. 74-77).
4.4. Liudytojos A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji yra I. K. motina. I. K. su V. G. jo namuose pragyveno kokius 3 metus. Ją išlaikė V. G.. Jie atrodė kaip sugyventiniai. Beje, V. G. buvo labai pavydus. Ji atsimena, kad buvo jos darbo diena, kai jai į telefoną iš nematyto numerio paskambino dukra. Ji skambino verkdama, sakė, kad V. G. ją sumušė, ji pabėgo. Ji (liudytoja) jai pasakė, kad ji kviestų policiją ir, jei gali, atvyktų iki jos darbo. Po to telefoninio pokalbio I. K. jau buvo prie jos darbovietės. Ji buvo susijaudinusi, atrodė kaip ištikta šoko. Ji ją nusivedė į šalia esančią pavėsinę ir ją nuramino. Kai ji nurimo, pasakė, kad V. G. ją mušė, kad ji vos ištrūko pro duris, pabėgo. Daugiau ji jai nieko nepasakojo. Jos išsikvietė policiją ir viskas. Jos veidas buvo patinęs ir kažkurioje pusėje ties kaklu buvo įbrėžimas (t. 1, b. l. 80-83).
4.5. Akistatos tarp I. K. ir A. Ž. protokolu, iš kurio matyti, kad I. K. parodė, kad ji. norėdama pasiimti savo telefoną, kurį V. G. buvo padėjęs virtuvėje ant stalo, įėjo į virtuvę. Ji siekė ranka telefono, bet jai neišėjo, nes V. G. jai neleido. Jis griebė už to telefono ir pradėjo sakyti A. Ž. „pažiūrėk“, užsipuolė ją, t .y. jiems abiem stovint vienam priešais kitą, V. G. berods kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinį žandą. Tada jis kairės rankos delną uždėjo jai ant krūtinės ir ją pastūmė. Po jo pastūmimo ji pati parklupo, nes neišlaikė pusiausvyros. Tada, jai klūpint ant dviejų kojų, V. G. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė jai į dešinį žandą. Tada ji atsistojo ir nuėjo į kambarį savo dokumentų ir piniginės, nes norėjo išeiti iš namų. Ji išėjo iš namų nelengvai, nes V. G. nenorėjo išleisti, t. y. jai tik išėjus į laiptinę, V. G. priėjęs suėmė abejomis rankomis jai už šonų juosmens srityje ir ją tempė į buto vidų, bet jam nepavyko, nes ji rankomis buvo įsitvėrusi į atidarytas duris, o kojomis buvo įsispyrusi į durų slenkstį. Viso įvykio metu A. Ž. sėdėjo virtuvėje. Šiaip jis turėjo matyti, kaip V. G. jai sudavė kumščiu. Konflikto su V. G. metu jai buvo apdraskytas kaklas, bet kuriuo momentu tai nutiko, ji nežino, negali pasakyti. Po šių nukentėjusiosios parodymų A. Ž. parodė, kad jis sėdėjo virtuvėje ir matė, kaip V. G. ją pastūmė. Po to pastūmimo ji suklupo. Kaip ji suklupo ant dviejų kojų ar vienos kojos, negali pasakyti, nes nebežiūrėjo. Jis tikrai nematė, kaip V. G. sudavė jai kumščiu į veidą, nes stengėsi į juos nežiūrėti, į jų konfliktą nesikišti, sėdėdamas prie stalo žiūrėjo pro langą. Paskui matė, kad I. K. norint išbėgti iš buto, V. G. bandė ją sulaikyti rankomis. Jis jai buvo suėmęs už kažkurios vietos, bet už kur jis ją laikė, nežino, nes nematė. Jam toks matymo kampas gavosi, kad matė tik V. G. buto koridoriuje. Po šių liudytojo parodymų nukentėjusioji parodė, kad gal jis ir galėjo kažko nematyti. Dėl to, kad jis nematė, kad nutiko virtuvėje, ji truputį abejoja, bet sutinka, kad to, kas nutiko koridoriuje – laiptinėje, jis galėjo nematyti (t. 1, b. l. 88-91).
4.6. Akistatos tarp I. K. ir V. G. protokolu, iš kurio matyti, kad I. K. parodė, kad ji grįžo iš lauko. V. G. sėdėjo virtuvėje prie stalo ir maigė vieną iš jos turimų telefonų. Jis parodė „Messenger“ programos susirašinėjimus ir paklausė, kas čia. Tada jis atėjo į koridorių ir metė tą prieš tai maigytą telefoną į sieną. Tada jis atėjo į kambarį ir jai pasakė, kad ji duotų kitą telefoną. Ji nesutiko duoti telefono. Tada jis ją kaire ranka pastūmė ir ji nugriuvo ant lovos. Jo kairė ranka stumiant ją lietėsi su šita vieta kažkur (rodo į savo kūną tarp krūtinės ir kaklo). Ant lovos ji pargriuvo ant nugaros. Tada, jai vis dar gulinti ant nugaros, jis iš jos dešinės rankos išplėšė joje laikomą telefoną. Jis pasiėmė tą telefoną, jį kažkur padėjo, ir jai gulinčiai ant lovos šešis kartus smūgiavo į jos veidą. Jis jai smūgius sudavė kairės rankos kumščiu, pataikė į dešinę veido pusę. Tada kažkuria ranka jis suėmė jai už palaidų jos laukų. Ji išgirdo, kad į butą atėjo kaimynas A. Ž.. Tada V. G. nuėjęs uždarė kambario duris, pasakė, kad ji tylėtų ir kažkiek laiko pabuvęs su ja kambaryje išėjo iš kambario virtuvę. Tada ji atėjo pasiimti telefonų. Jos telefonai jau buvo virtuvėje ant stalo. Ji tiesė rankos jį paimti nuo stalo, bet V. G. savo ranka juos uždengė ir jai nepavyko jų pasiimti. Tada V. G. pasakė A. Ž. „pažiūrėk“ ir prie jos priėjo dar arčiau bei pradėjo muštis, t. y. jis kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į jos veido dešinę pusę. Tada jis ją pastūmė. Jis ją stūmė kaire ranka. Jo kairės rankos delnas tuo metu, kai jis ją stūmė, sukontaktavo su jos šita kūno vieta (rodo į savo kūną tarp krūtinės ir kaklo). Tada ji pargriuvo ant grindų ant sėdmenų, bandė atsistoti, bet nepilnai atsistojo, t. y. ji atsiklaupė ir tada, jai klūpint, V. G. kairės rankos kumščiu du kartus sudavė jai į dešinį žandą. Tada ji atsistojo ir nuėjusi į kambarį pasiėmė piniginę bei dokumentus. Pasiėmusi tuos daiktus, ji norėjo išeiti iš buto, o V. G. bandė ją sulaikyti žodžiais, bet ji vis tiek atsidarė buto duris ir išeidinėjo. Tada jis bandė ją sulaikyti suėmęs rankomis jai už šonų, bet jam jos į butą įsitempti ir sulaikyti nepavyko, nes ji kojomis buvo įsirėmusi į durų staktą, o rankomis laikėsi už atidarytų durų. Po šių nukentėjusiosios parodymų V. G. parodė, kad jis kambaryje jos nestūmė. Jis, jai stovint kambaryje, gal kaire ranka suėmė už jos palaidų plaukų ir patampė. Tada, kai jis ją patempė už plaukų, ji atsisėdo ant lovos. Tada jis jai pasakė, kad ji atiduotų jo telefoną. Jai pasakius, kad neduos, jis paėmė ir ištraukė iš jos rankos telefoną. Tada jis parėkavo. Smūgių jokių nesudavė. Kai jis rėkavo, atėjo A. Ž.. Jis nuėjo į virtuvę ir padėjo telefonus ant stalo. Ji atbėgo iš paskos, pradėjo šūkauti ir tiesė savo ranką link telefonų. Jis uždėjo savo ranką ant telefonų, kad ji nepaimtų. Tada ji apsisuko. Jai apsisukus, jis sugriebė už jos palaidų plaukų ir pastūmė, pasakė, kad rengtųsi. Jis nematė, kad ji būtų suklupusi virtuvėje. Smūgių jis jai nesudavė. Tada ji bėgo link durų. Jis atbėgo jai iš paskos ir, norėdamas ją sulaikyti, kad ji nerėkautų laiptinėje, abejomis rankomis suėmė jai už šonų, bet galiausiai paleido (t. 1, b. l. 96-100).
4.7. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas BPC skambučio įrašas. Skambučio laikas – 2024 m. gegužės 6 d., 10 val. 32 min. I. K. pranešė, kad nori išsikviesti policiją ir parašyti pareiškimą, nes šiandien, 7 val., ją sumušė sugyventinis V. G. (t. 1, b. l. 111-113).
4.8. VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojo išrašu, iš kurio matyti, kad I. K. į gydymo įstaigą atvyko 2024 m. gegužės 6 d., 11 val. 13 min., teigė, kad jai buvo smūgiuota kumščiu į dešinį skruostą, bandyta smaugti, tempta už plaukų; skundėsi dešinio skruosto skausmu. Jai diagnozuoti dešinio skruosto sumušimas, kaklo paviršinis nubrozdinimas (t. 1, b. l. 19).
4.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad I. K. nustatytas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje, padarytas kaklo dešinę pusę paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2024 m. gegužės 6 d., 11 val. 13 min. Nustatyta dešinio skruosto sumušimo diagnozė kaip sužalojimas nėra vertinama, nes nėra pagrįsta objektyviu sužalojimams būdingų makromorfologinių požymių aprašymu. Nustatytas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nurodytas kūno sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nurodytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (t. 1, b. l. 67-69).
4.10. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20-27).
Įrodymų vertinimas
5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
6. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. G., kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, kilus žodiniam konfliktui, mušdamas sukėlė savo sugyventinei I. K. fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo.
7. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo bei parodė, kad įvykio metu smurtavo prieš sugyventinę I. K., su kuria kartu gyvena 3 metus, apimtas pavydo dėl tariamo jos susirašinėjimo su kitais vyrais. Kaltinamasis pripažino visas esmines jam pareikšto kaltinimo aplinkybes, nurodydamas, kad stūmė sugyventinę, išplėšė jai iš rankų telefoną, 6 kartus sudavė jai kairės rankos delnu, po ko I. K. pabėgo, o jis virtuvėje sudavė jai kairės rankos delnu į dešinį žandą. Kaltinamasis neneigė, jog nukentėjusioji buvo sukniubusi, o jis jai sudavė į dešinį žandą, o po to, jai bandant pabėgti iš buto, jis bandė įsitempti nukentėjusiąją į buto vidų bei tuo metu galėjo padaryti jai odos nubrozdinimą kakle. Kaltinamasis patvirtino, kad jo veiksmai galėjo sukelti I. K. fizinį skausmą, tačiau nuosekliai aiškino, kad smūgiavo nukentėjusiajai ne kumščiu, o delnu, kartu papildydamas, kad jei būtų mušęs ją kumščiu, pasekmės būtų rimtesnės.
8. Be jo paties prisipažinimo, V. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina nukentėjusiosios I. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausose ir akistatose nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad sugyventinis V. G., apimtas nepagrįsto pavydo, miegamajame ją stūmė, po ko ji nugriuvo ant lovos, o kaltinamasis išplėšė iš jos rankų telefoną bei ne mažiau kaip 6 kartus kumščiu sudavė jai į veidą, po to nuėjo į virtuvę. Nukentėjusioji nurodė, kad ji iš paskos atėjo į virtuvę, kur kaltinamasis tęsė savo smurtinius veiksmus prieš ją – sudavė jai kumščiu į veidą, pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant sėdmenų, o jis tuo metu kumščiu sudavė jai 2 kartus sudavė į žandą, o jai atsistojus ir pasiėmus asmeninius daiktus bei bandant pabėgti iš buto, jis bandė ją sulaikyti, suėmė rankomis už šonų, tempė į buto vidų. Nukentėjusioji patvirtino, kad dėl šių V. G. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas odos nubrozdinimo dešinėje kaklo pusėje. Aplinkybę, kad prieš ją buvo smurtauta, nukentėjusioji nurodė ir skambučio BPC metu, kas taip pat leidžia vertinti jos parodymus kaip patikimus. Pažymėtina, kad analizuojant nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad apklausų metu ji nurodė, jog V. G. jai smūgiavo į kairįjį skruostą, tačiau vėliau akistatų metu patvirtino, jog jai buvo smūgiuota į dešinę veido pusę, kas atitinka kaltinamojo parodymus bei VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojo išraše nurodytas aplinkybes.
9. Aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo A. Ž. apklausos ir akistatos metu duoti parodymai, kad jis matė dalį kaltinamojo prieš nukentėjusiąją atliktų smurtinių veiksmų, t. y. kaip jis virtuvėje stūmė nukentėjusiąją iš buto, o ji buvo suklupusi, vėliau atsistojo ir bandė pabėgti, o V. G. ją sugriebė, laikė ją; taip pat liudytojos A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad dukra iškart po nagrinėjamo įvykio jai paskambino ir pasakė, kad V. G. prieš ją smurtavo, po to, atėjusi į jos (liudytojos) darbovietę, I. K. buvo labai susijaudinusi, sakė, kad kaltinamasis ją mušė ir jis vos ištrūko iš buto.
10. Tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtauta, patvirtina ir VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojo išraše nurodytos aplinkybės, kad I. K. į gydymo įstaigą atvyko 2024 m. gegužės 6 d., 11 val. 13 min., teigė, kad jai buvo smūgiuota kumščiu į dešinį skruostą, bandyta smaugti, tempta už plaukų, ji skundėsi dešinio skruosto skausmu; jai diagnozuoti dešinio skruosto sumušimas, kaklo paviršinis nubrozdinimas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad I. K. nustatytas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje, padarytas kaklo dešinę pusę paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2024 m. gegužės 6 d., 11 val. 13 min., kas visiškai atitinka nukentėjusiosios ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, nustatytas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
11. Kaltinime V. G. inkriminuota aplinkybė, jog jis prieš I. K. smurtavo suduodamas jai smūgius kumščiu, ką nukentėjusioji patvirtino apklausų bei akistatų metu, tačiau, kaip jau minėta, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patikslino, jog smūgiavo jai delnu. Iš medicininių dokumentų matyti, jog I. K. po įvykio diagnozuotas dešinio skruosto sumušimas. Kaltinamasi ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jei V. G. būtų smūgiavęs nukentėjusiajai kumščiu, sužalojimai būtų rimtesni, su kuo sutinka ir bylą nagrinėjantis teismas. Atsižvelgiant į tai, esant byloje neaiškumų dėl minėtos aplinkybės, šie neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai, konstatuojant, kad įvykio metu jis I. K. sudavė smūgius ne kumščiu, o delnu. Ši aplinkybė kaltinime tikslinama, kadangi ji nekeičia veikos kvalifikavimo bei nesunkina V. G. padėties.
12. Visa tai, kas aptarta, reiškia, kad dėl pirmiau aptartų kaltinamojo veiksmų kilo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
13. Atsižvelgiant į kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį ir aplinkybes, akivaizdu, kad V. G., tokiu būdu smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas bei fizinio skausmo jai sukėlimas, ir jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
14. Kadangi aptartus veiksmus kaltinamasis atliko prieš savo sugyventinę, jo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą jokių abejonių nekelia.
15. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.
16. V. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
17. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje kaltinamasis teistas, nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytą smurtinio pobūdžio nusikaltimą, taip pat 2019 m. spalio 8 d. prokuroro nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, jis BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Teisiamojo posėdžio metu V. G. nurodė padaręs išvadas dėl savo poelgio, žada ateityje kilsiančius konfliktus spręsti nesmurtiniu būdu, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė – tai I. K. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Skirdamas bausmę, teismas taip pat vertina ir V. G. pavartoto smurto pobūdį, trukmę, intensyvumą, padarinius – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikalstamos veikos motyvą – nepagrįstą pavydą dėl tariamo nukentėjusiosios bendravimo su kitais vyrais.
18. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą.
19. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat teismas vertina pavartoto smurto pobūdį, kilusius padarinius, kitas pirmiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, pačios nukentėjusiosios požiūrį – teisiamojo posėdžio metu ji nurodė susitaikiusi su V. G., ką patvirtina ir teismui pateiktas šių asmenų susitaikymo protokolas.
20. Įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam intensyvi priežiūra neskiriama. Vietoje jos asmeniui skiriami įpareigojimai bei draudimai, kurie, teismo vertinimu, kaltinamajam efektyviausiai užkirs kelią vykdyti naujas nusikalstamas veikas bei prisidės prie teigiamos jo elgesio korekcijos.
21. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
22. Nors teismui buvo pateiktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo sudarytas susitaikymo protokolas, kuriuo prašoma nutraukti baudžiamąją bylą, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų BK 38 straipsnio nuostatų taikymui.
23. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
24. Šiuo atveju nustatyta, kad V. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, pripažino ją padaręs, savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiąja.
25. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad V. G. praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytą smurtinio pobūdžio nusikaltimą (bausmę atliko 2024 m. balandžio 9 d.), taip pat 2019 m. spalio 8 d. prokuroro nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, jis BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog V. G. yra linkęs konfliktus spręsti smurtiniu būdu, kas užkerta kelią pagrįstai manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų smurtinio pobūdžio veikų. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė padaręs atitinkamas išvadas dėl savo elgesio bei pažada ateityje nebenusikalsti, tačiau, teismo vertinimu, tai, kad pakeitė savo vertybines nuostatas, V. G. galės įrodyti atlikęs jam paskirtą bausmę, o šiuo metu sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems tikslams. Taigi, nesant pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, pateiktas prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo netenkinamas.
26. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 67,90 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 124-126).
27. Byloje nustatyta, kad V. G. 2024 m. rugsėjo 30 d. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 67,90 Eur žalą, todėl pateiktas civilinis ieškinys atmetamas.
28. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
29. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307-308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. G. dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. G. dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti
Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2 (du) vokus su 2 (dviem) kompaktiniais diskais palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Išaiškinti V. G., kad nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Lietuvos probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.
Išaiškinti V. G., kad už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą) asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.