- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- A-248-655-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- S. R.
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti jo naudai 46400 Lt tiesioginius nuostolius; priteisti jo naudai 999000 Lt nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl savo verslo reputacijos pablogėjimo; įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją oficialiai spaudoje atsiprašyti jo už padarytas prielaidas apie paskolų negrąžinimą ir pareikšti, jog visi šie teiginiai yra neteisingi. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti teismo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. sausio 19 d. sprendime Nr.(27.183)-256)-25 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, priimtame dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“, įžeidė pareiškėjo garbę ir orumą, nes sprendime nurodė, jog pareiškėjas paskolas iš UAB „Energetikos tiekimo bazė“ gavo, jau turėdamas tikslą jų negrąžinti ir žinodamas, jog šios paskolos niekada nebus grąžintos. Tokie teiginiai reiškia tvirtinimą, kad pareiškėjas yra sukčius. Pareiškėjas nurodė, kad negalima sutikti su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teiginiais, jog jam suteiktų paskolų grąžinimo terminas yra labai ilgas. Teisės aktai neriboja paskolų išdavimo laikotarpio, nereikalauja, kad paskolos būtų užtikrintos, taip pat neriboja paskolų dydžio. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teiginiai padarė didelę žalą jo verslo reputacijai, nes dabar verslo partneriai vengia turėti ryšių su juo. Siekdamas atstatyti reputaciją, jis buvo priverstas visiškai grąžinti UAB „Energetikos tiekimo bazė“ suteiktas jam paskolas anksčiau nei buvo numatyta sutartyse. Dėl minėtų paskolų gavimo jis turėjo padaryti 46600 Lt papildomų mokėjimų. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus minėtus neteisėtus veiksmus, ši mokėjimų suma laikytina pareiškėjo patirta turtine žala. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius neteisėtai perdavė spaudai duomenis iš pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktų deklaracijų.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tikrinamu laikotarpiu įmonė fiziniams asmenims suteikė 38467951,46 Lt neprocentinių paskolų, iš jų 23846188,27 Lt paskolų buvo suteikta pareiškėjui. Paskolų sutartyse nurodyti paskolų grąžinimo terminai – 2011 - 2035 metai. Paskolų sutartyse nenumatyta pateikti garantijos ar laidavimo dokumentą, įkeisti turtą, įregistruoti hipoteką, nėra nurodyta, kokiam tikslui suteikiamos neprocentinės paskolos. Šių paskolų suteikimo aplinkybės nepaaiškinamos verslo logika, pelno siekimu, todėl patikrinimo akte dėl šių paskolų suteikimo gautos pinigų sumos priskirtos kitoms fizinių asmenų pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iki 2000 m. kovo 3 d. buvo minėtos įmonės generalinis direktorius, nuo 1997 m. liepos 21 d. iki 2000 m. balandžio 15 d. - akcininkas, nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki 2004 m. liepos 30 d. - darbuotojas (konsultantas), nuo 2004 m. lapkričio 23 d. - darbuotojas (projektų vadovas). Su minėta įmone yra susiję ir jo šeimos nariai, šeima valdė kontrolinį akcijų paketą, todėl galėjo daryti įtaką įmonės sprendimams. Atsakovas nurodė, kad jis įrodė, jog pagrindinis sandorių tikslas buvo mokestinės naudos gavimas. Nėra pagrindo teigti, jog atsakovo veiksmai buvo neteisėti. Atsakovas nurodė, kad tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus nėra susiklostę jokie viešosios teisės normomis reglamentuojami teisiniai santykiai. Mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį nurodė pareiškėjas, priimtas ne dėl pareiškėjo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą skundu, kuris iš esmės grindžiamas dvejopo pobūdžio argumentais: pirmiausia, pareiškėjas gina neturtines asmens vertybes, tokias kaip jo garbė ir orumas; antra, pareiškėjo nurodomi argumentai yra susiję ne su jo, o su UAB „Energetikos tiekimo bazė“ teisėmis. Tuo tarpu UAB „Energetikos tiekimo bazė“ savo teises gina pati, jos skundas dėl mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo yra nagrinėjamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas gina ne savo, o UAB „Energetikos tiekimo bazė“ teises, nors tokių įgalinimų jis neturi. Pareiškėjo keliamas ginčas, susijęs su asmens garbės ir orumo gynimu, patenka į civilinės teisės reguliuojamų santykių sferą (Civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, jis neanalizuoja pareiškėjo argumentų, susijusių su garbės ir orumo gynimu, bei argumentų, susijusių su UAB „Energetikos tiekimo bazė“ atliktu mokestiniu patikrinimu. Savo garbę ir orumą pareiškėjas gali ginti bendrosios kompetencijos teisme, o UAB „Energetikos tiekimo bazė“ savo interesus gina savarankiškai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu buvo kreipęsis į mokesčių administratorių, prašydamas atlikti tyrimą dėl konfidencialios informacijos iš mokesčių deklaracijų patekimo į spaudą. Pareiškėjas teigė, kad mokesčių administratorius jokio tyrimo neatliko, o apsiribojo formaliu raštu. Tačiau iš šio susirašinėjimo matyti, kad mokesčių administratorius paneigė, jog paskleidė duomenis iš pareiškėjo deklaracijų. Jokių įrodymų, kad buvo priešingai, pareiškėjas nepateikė. Taip pat pareiškėjas neskundė teismui mokesčių administratoriaus 2007 m. sausio 19 d. atsakymo į jo prašymą. Šis atsakymas yra galiojantis, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atsakymu mokesčių administratorius padarė žalą pareiškėjui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, kad jis dėl mokesčių administratoriaus veiksmų buvo priverstas visiškai grąžinti UAB „Energetikos tiekimo bazė“ jam suteiktas paskolas anksčiau nei numatyta sutartyse. Tačiau pastebėtina, kad, visų pirma, šio teiginio pareiškėjas neįrodė jokiais finansiniais dokumentais, antra, tai vertintina tik kaip asmeninis pareiškėjo apsisprendimas. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius jokių neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje neatliko, todėl šiuo atveju netirtina aplinkybė, ar yra žalos padarymo faktas, nors pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala viešojo administravimo srityje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti mokesčių administratorių oficialiai spaudoje jo atsiprašyti ir paneigti paskleistas žinias yra susijęs tik su jo, kaip fizinio asmens, garbės ir orumo gynimu, todėl šis reikalavimas administracinėje byloje negali būti tenkinamas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Mokesčių administratorius savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarė pareiškėjui turtinę bei neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius, atlikdamas UAB „Energetikos tiekimo bazė“ mokestinį patikrinimą, priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuris susijęs ne tik su UAB „Energetikos tiekimo bazė“, bet ir šios bendrovės verslo partneriu, t. y. pareiškėju. Pareiškėjas ir UAB „Energetikos tiekimo bazė“ daug metų sėkmingai ir sąžiningai bendradarbiavo, vykdė bendrus verslo projektus. Tačiau šį bendradarbiavimą sužlugdė neteisėti mokesčių administratoriaus pareigūnų veiksmai bei neveikimas. Mokesčių administratoriaus pareigūnai sprendime dėl UAB „Energetikos tiekimo grupė“ patikrinimo akto tvirtinimo nepagrįstai apkaltino pareiškėją ketinimu nuslėpti savo pajamas, išvengti mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimo, taip pat pritaikė sankcijas pareiškėjo verslo partneriui UAB „Energetikos tiekimo bazė“. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratoriaus pareigūnai, atlikdami mokestinį patikrinimą, nei karto nepakvietė pareiškėjo atvykti pas juos paaiškinti aplinkybes bei tikslus, susijusius su paskolų gavimu, verslo planų paruošimu bei įgyvendinimu, ekonominės naudos gavimu. Neišklausius pareiškėjo, t. y. šalies, susijusios su paskolų suteikimu bei gavimu, paaiškinimų apie paskolų gavimą, apie verslo planų paruošimą bei įgyvendinimą, negalima tvirtinti, kad mokesčių administratoriaus pareigūnai objektyviai išsiaiškino ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėju. Tai yra akivaizdus mokesčių administratoriaus pareigūnų neveikimas, kurio pasekmė buvo šališkas, neobjektyvus aplinkybių įvertinimas ir šališkų, neobjektyvių išvadų nurodymas 2007 m. sausio 19 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(27.183)-256-25. Dėl mokesčių administratoriaus pareigūnų neveikimo ir tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymo 2007 m. sausio 19 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(27.183)-256-25 buvo padaryta žala pareiškėjo reputacijai. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius šiuo atveju pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 32 straipsnio 2 punkto, 33 straipsnio 1, 3 ir 13 punktų, 40 straipsnio 8 punkto bei 41 straipsnio nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą, šališkai atliko aplinkybių, susijusių su UAB „Energetikos tiekimo bazė“ paskolų suteikimu, tyrimą bei nesuteikė galimybės pareiškėjui apginti savo pozicijos. Dėl šio mokesčių administratoriaus neveikimo 2007 m. sausio 19 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(27.183)-256-25 atsirado iškreipti, tikrovės neatitinkantys duomenys apie pareiškėją. Pareiškėjas nurodo, kad jis šiuo atveju gina savo, o ne UAB „Energetikos tiekimo bazė“ teises. Mokesčių administratoriaus 2007 m. sausio 19 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(27.183)-256-25 yra paminėtas pareiškėjas, kaip asmuo kartu su UAB „Energetikos tiekimo bazė“ siekęs nuslėpti mokesčius. Šie teiginiai pažeidžia pareiškėjo teises, kenkia jo verslo reputacijai, todėl jis turi teisę kreiptis teisminės gynybos. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas mokesčių administratoriaus 2007 m. sausio 19 d. atsakymas į pareiškėjo prašymą yra ydingas dokumentas, todėl pareiškėjas negalėjo ir neprivalėjo jo atskirai skųsti teismui. Iš šio dokumento neaišku, kokia jo rūšis (sprendimas, pranešimas ar kt.), ir neaiški jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad konfidencialią informaciją, susijusią su pareiškėjo finansine padėtimi, turėjo tik mokesčių administratorius, todėl tik jis ją galėjo perduoti spaudai. Be to, spaudoje paskelbtame straipsnyje tiesiogiai yra nurodyta, kad informacijos apie pareiškėją šaltinis yra mokesčių administratorius. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina mokesčių administratoriaus atsakomybę dėl informacijos apie pareiškėją paskleidimo spaudoje. Pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju pakanka remtis vien tik mokesčių administratoriaus tvirtinimu, kad jis informacijos nepaskleidė, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tikrinamu laikotarpiu įmonė fiziniams asmenims suteikė 38467951,46 Lt neprocentinių paskolų, iš jų 23846188,27 Lt paskolų buvo suteikta pareiškėjui. Paskolų sutartyse nurodyti paskolų grąžinimo terminai – 2011 - 2035 metai. Paskolų sutartyse nenumatyta pateikti garantijos ar laidavimo dokumentą, įkeisti turtą, įregistruoti hipoteką, nėra nurodyta, kokiam tikslui suteikiamos neprocentinės paskolos. Šių paskolų suteikimo aplinkybės nepaaiškinamos verslo logika, pelno siekimu, todėl patikrinimo akte dėl šių paskolų suteikimo gautos pinigų sumos priskirtos kitoms fizinių asmenų pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas iki 2000 m. kovo 3 d. buvo minėtos įmonės generalinis direktorius, nuo 1997 m. liepos 21 d. iki 2000 m. balandžio 15 d. - akcininkas, nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki 2004 m. liepos 30 d. - darbuotojas (konsultantas), nuo 2004 m. lapkričio 23 d. - darbuotojas (projektų vadovas). Su minėta įmone yra susiję ir jo šeimos nariai, šeima valdė kontrolinį akcijų paketą, todėl galėjo daryti įtaką įmonės sprendimams. Atsakovas nurodo, kad jis įrodė, jog pagrindinis sandorių tikslas buvo mokestinės naudos gavimas. Nėra pagrindo teigti, jog atsakovo veiksmai buvo neteisėti. Atsakovas nurodo, kad tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus nėra susiklostę jokie viešosios teisės normomis reglamentuojami teisiniai santykiai. Mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį nurodo pareiškėjas, priimtas ne dėl pareiškėjo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas žalą grindžia prielaidomis ir nepateikia konkrečių įrodymų, kad dėl mokesčių administratoriaus veiksmų jis negavo tam tikrų pajamų. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių įrodymų, galinčių patvirtinti apeliaciniame skunde nurodytą konfidencialios informacijos apie pareiškėjo finansinę padėtį paviešinimą. Niekuo nepagrįstas teiginys, jog minėta informacija buvo atskleista mokesčių administratoriaus pareigūnų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjo skundo dalykas- turtinės žalos atlyginimas. Deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltė. Pareiškėjas skunde nenurodo savo reikalavimo atlyginti žalą teisinio pagrindo. Skunde nurodomas Civilinio kodekso 6.251 straipsnis nustato tik nuostolių atlyginimo apimtį. Iš pareiškėjo skundo turinio galima spręsti, kad teisinis pareiškėjo reikalavimo pagrindas- Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šis straipsnis nustato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Aptariamo straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų ir žalos ryšiui.
Pareiškėjas atsiradusią žalą kildina iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 19 d. sprendimo Nr.(27.183)-256-25. Kaip ir paminėta pirmosios instancijos teismo sprendime, šiuo administravimo aktu nenustatyti jokie įpareigojimai ar sankcijos pareiškėjui, jis priimtas mokesčių mokėtojo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ atžvilgiu. Pareiškėjas mano, kad jam turi būti atlyginta 46400 Lt tiesioginių nuostolių ir 999000 Lt negautų pajamų. Pareiškėjas nurodo, kad 999000 Lt turi būti priteista, nes dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų (2007 m. sausio 19 d. sprendimo) jis nesudarė verslo sutarčių, iš kurių būtų gavęs šią sumą. Pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjas nepateikė ne tik jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad verslo partneriai atsisakė sudaryti su juo sutartis, bet ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš viso vysto kokį nors verslą (turi verslo liudijimą, yra įsteigęs individualią įmonę ir pan.), todėl kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis būtų gavęs 999000 Lt pelno. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis anksčiau termino UAB „Energetikos tiekimo bazė“ grąžino paskolą, ir dėl to patyrė 46400 Lt tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro gaunant paskolas mokėtas paskolų suteikimo mokestis. Pareiškėjas paskolą grąžino savo iniciatyva, nesant tokio Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuos nuostolius pareiškėjas patyrė dėl valdžios institucijų veiksmų.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog prieš tai minėti nuotoliai jam padaryti ir tuo, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija konfidencialius duomenis iš pareiškėjo turto ir pajamų deklaracijų atskleidė spaudoje. Skunde nenurodoma, nei kokie konkretūs duomenys, nei kokiam spaudos leidiniui atskleisti, nepridėti tai patvirtinantys įrodymai. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė turtinę žalą, todėl nesant šios būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad asmeninės neturtinės teisės (garbė, orumas) gali būti ginamos civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme, o UAB „Energetikos tiekimo bazė“, kuriai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 19 d. sprendimu Nr.(27.183)-256-25 nurodyta sumokėti tam tikrus mokesčius, savo teises gali ginti inicijuodama mokestinį ginčą, ir pagrįstai dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su šiais ginčais, nepasisakė.
Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.