Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-21-723/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
2-21-723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02703-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-21-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02703-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 34.1; 113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.9.3.2; 116.4; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant pareiškėjui V. G., jo atstovui adv. J. Zavadski,vertėjai G. Tijūnėlienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra priėmęs savo tėvo V. G. (V. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti (b.l. 3-5).

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. G. tėvas V. G.. Pareiškėjo tėvas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje sūnaus naudai (pareiškėjui) parašė testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų palieka pareiškėjui V. G.. Palikėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini), kitų įpėdinių palikėjas neturėjo. Mirus palikėjui pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą nepareiškė. Pareiškėjas iki palikėjo mirties ir po to gyveno palikėjui priklausančiame name. Mirus tėvui pareiškėjas turėdamas testamentą, dėl teisinių žinių trūkumo buvo tikras, kad turtas perėjo jam. Palaidojęs tėvą pareiškėjas pradėjo aktyviai valdyti jo turtą bei juo naudotis kaip savo. Po tėvo mirties pareiškėjas priėmė namą, žemės sklypą, visus daiktus, t.y. radijo imtuvą, televizorių, spintą, sofą, daržo inventorių ir kt., jais naudojosi buityje ir ūkyje. Rūpindamasis gyvenamuoju namu trijų mėnesių bėgyje po tėvo mirties padarė nedidelį namo remontą, t.y. nudažė langų rėmus, paklijavo tapetus, nudažė grindis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog pareiškėjo, kitų į procesą įtrauktų asmenų nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai laikytini svarbiais ir pakankamais nustatant palikimo priėmimo faktą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui (b.l. 21-22). Suinteresuoto asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant(CPK 247 str.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą po tėvo mirties dėl palikimo. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), name, kuriame ir gyveno pareiškėjo tėvas iki mirties. Žmona išvažiavus į užsienį, oficialiai nėra išsiskyrę. Po tėvo mirties padarė remontą – dažė, tapetavo. Tėvo daiktus jis priėmė. Name gyveno visą laiką, ir iki tėvo mirties, ir dabar. Už elektrą jis mokėjo. Įsiskolinimas VMI susidarė, nes jis nedirbo, kiek galėjo, tiek mokėjo dalimis.

Liudytoja T. V. paliudijo, kad pažįsta pareiškėją, tai jos kaimynas, pažinojo ir tėvą. Pareiškėjas gyveno iki tėvo mirties ir dabar gyvena, gyveno su dukra iki ji baigė mokyklą. Po tėvo mirties pareiškėjas mėnesio bėgyje langus pakeitė, padažė, tapetavo, šiltnamį tvarkė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra V. G. (V. G., gim. (duomenys neskelbtini)) mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.) (b.l. 6). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos.

Minėta, kad pareiškėjo V. G. (V. G.) tėvas yra V. G. (V. G.), miręs (duomenys neskelbtini). Palikėjo sutuoktinė V. G. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra vienintelis jų vaikas. Palikėjas savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). (duomenys neskelbtini) palikėjas V. G. sudarė testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, kuriuo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuris priklausys palikėjui mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko sūnui (pareiškėjui) V. G. (b.l. 7). Po tėvo mirties pareiškėjas į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, todėl po V. G. mirties paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta (b.l. 9-10, 12, 25). Pateikti duomenys į bylą, kad pareiškėjas deklaruotas nuo (duomenys neskelbtini) ir faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjo V. G. vardu įrašyta, jog jam priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai minėtu adresu (b.l. 14).

Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, AB Lesto informacija apie vykdytus mokėjimus už elektros energija po palikėjo mirties, liudytojos parodymus, yra pagrindas išvadai, kad V. G. per tris mėnesius po tėvo V. G. mirties (duomenys neskelbtini) pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, t.y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Kadangi nėra galimybės kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą po tėvo mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str.), t.y. konstatuotina, kad V. G. priėmė V. G. palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 - 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. G. (V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius