Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-02 · Administracinė byla Nr. I-1986-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
I-1986-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07368-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
V. Š., J. Š., T. K., I. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Advokatai
Aistė Bartkevičienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1986-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07368-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjo V. Š. atstovei advokatei Aistei Bartkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Š., T. K., I. S. ir V. Š. skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja J. Š. su 2013 m. lapkričio 29 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl neproporcingai sumažintų koeficientų ir priedų dydį, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt (b. l. 1-3). Pareiškėjas T. K. su 2013 m. gruodžio 4 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių nuo 2009 m. gegužės 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt; (b. l. 25-29). Pareiškėjas V. Š. su 2014 m. sausio 24 d. skundu (b. l. 60-62), kurį patikslino (b. l. 75-77), kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas priteisti: nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėja I. S. su 2014 m. vasario 24 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (imtinai) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt ( b. l. 110-114). Pareiškėjai skundus teismui iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė), atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose į pareiškėjų skundus, be kita ko, nurodo, jog Valstybės kontrolė, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjams darbo užmokestį, vykdė galiojusius teisės aktus, todėl neturėjo (ir neturi) teisinio pagrindo išmokėti ne pagal galiojusius įstatymus apskaičiuoto darbo užmokesčio sumų, jog darbo užmokestis pareiškėjams mokėtas iš tam skirtų biudžeto lėšų, prašo pareiškėjų reikalavimus priteisti darbo užmokesčio nepriemoką iš Valstybės kontrolės atmesti (b. l. 14-16, 44-47, 80-82, 118-120).

II

Teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėjo V. Š. atstovė advokatė Aistė Bartkevičienė (atstovavimo sutartis, b. l. 96) prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Š., T. K., I. S. ir V. Š. skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtas tarnybinio atlyginimo dalis (apskaičiavimo lentelės, b. l. 4-5, 32-33, 70-71, 121-122). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.

Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo V. Š. reikalavimo dėl metinių palūkanų priteisimo.

Nors pareiškėjas V. Š. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 97, 98), tačiau skundą atmestus kaip nepagrįstą, nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. Š., T. K., I. S. ir V. Š. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis