- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-582-555/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Birutė Bobrel, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- L. M., R. J. M., G. L., G. G. L.
- Atsakovas
- B. M. M., I. M., B. M.
- Advokatai
- Romaldas Petras Damušis, Aida Martinaitienė
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovams L. M., R. J. M., G. L., ieškovo L. M. atstovei R. M., ieškovų atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, atsakovams B. M. M., I. M., atsakovų atstovui advokatui Romaldui Petrui Damušiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. M. M., I. M. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. M., G. G. L. ir R. J. M. ieškinį atsakovams B. M. M., I. M. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis servituto teise ir įpareigojimo pašalinti kliūtis ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus panaikinti jiems priklausančiame žemės sklype Nr. 121-3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , ir ant šio žemės sklypo ribų esančias kliūtis servitutiniame kelyje, ieškovų pateiktame plane pažymėtu „S“, įpareigoti atsakovus panaikinti miško sklype Nr. 121-1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , ant vietinės reikšmės kelių esančias kliūtis, įpareigoti atsakovus ateityje netrukdyti ieškovams naudotis pravažiavimu servitutiniu keliu, ieškovų pateiktame plane pažymėtu „S“, einančiu per jų namų valdos žemės sklypą Nr. 121-3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , bei miško sklype Nr. 121-1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančiais vietinės reikšmės keliais, priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Šakių rajono apylinkės teismo 2004-01-12 sprendimu buvo nustatyta servituto teisė naudotis pravažiavimu B. M. M. ir I. M. priklausančiame namų valdos žemės sklype ir miško sklype, Kauno apygardos teismas 2006-04-19 nutartimi nustatė R. J. M., L. M. ir G. G. L. servituto teise naudotis jų projekte numatytu pravažiavimu „S“ per ieškovams priklausantį namų valdos sklypą. Teismo sprendimu nustačius servitutą, buvo išspręstas susisiekimo su ieškovams ir atsakovams bendrąja daline nuosavybe priklausančiu miško sklypu bei Nemuno upe klausimas, tačiau atsakovai B. M. M. ir I. M. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo visą laiką įvairiais būdais trukdo ieškovams įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai yra pravažiuoti servitutiniu keliu „S“ į mišką. Iš pradžių atsakovai ant servitutinio kelio pastatė vartus su spynomis ir nedavė ieškovams raktų. Ieškovai kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tik su antstolio pagalba gavo iš atsakovų raktus nuo spynų. Vėliau atsakovai nusprendė, kad keliu gali naudotis tik teismo sprendime konkrečiai nurodyti asmenys, tai yra ieškovai, o ieškovų sutuoktiniai, vaikai, anūkai ar svečiai, atsakovų nuomone, negali nei eiti, nei važiuoti servitutiniu keliu. 2007 m. birželio mėnesį atsakovai servitutinį kelią šalia pirmųjų vartų užrideno akmeniu ir užtvėrė betoniniais stulpais, o antruosius vartus užvertė mediniais rąstais ir didžiuliu kelmu. Ieškovai kreipėsi į antstolį, kad jis įpareigotų atsakovus pašalinti ant kelio esančias kliūtis, tačiau antstolis tokio įpareigojimo atsakovams siųsti negali be teismo sprendimo, kuriuo atsakovai būtų įpareigoti netrukdyti naudotis servitutiniu keliu ir įpareigoti pašalinti sudarytas kliūtis. 2007-07-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis konstatavo, jog ieškovai negali pilnai naudotis servituto teise projekte numatytu pravažiavimu „S“, kuris eina per žemės sklypą Nr. 121-3, nes kelio „S“ plote guli 6 betoniniai stulpai, lentos, stovi medžio kelmas, antra vartų pusė neatsidaro, nes viduryje kelio naujai įkastas betoninis stulpas, prie kurio metalinėmis grandinėmis pritvirtinta antra vartų pusė. Dėl to pravažiavimas automobiliu servitutiniu keliu tapo nebeįmanomas. Atsakovai savo neleistinais veiksmais, užkraudami įvairius daiktus ant servitutinio kelio, įkasdami betoninį stulpą ir kitaip kliudydami pravažiuoti servitutiniu keliu „S“, teismo sprendimą daro neįvykdomą, tuo pažeidžia ieškovų teises. Vykstant pasirengimui nagrinėti bylą teisme, atsakovai ėmėsi naujų veiksmų kliudančių ieškovams naudotis servituto teise. Miško sklype Nr. 121-1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančius vietinės reikšmės kelius atsakovai užvertė šakomis ir kelmais taip, kad pravažiuoti keliu tapo nebeįmanoma. Tuo pažeistos ieškovų kaip bendrasavininkų teisės, jie negali vykdyti savo kaip miško savininkų pareigų tvarkyti mišką ir juo naudotis.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovus B. M. M. ir I. M. panaikinti jiems priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ant jo ribų servitutiniame kelyje „S“ esančias kliūtis, panaikinti miško sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ant vietinės reikšmės kelių esančias kliūtis, ateityje netrukdyti ieškovams L. M., G. G. L., R. J. M. naudotis pravažiavimu servitutiniu keliu „S“, einančiu per namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei miško sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiais vietinės reikšmės keliais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pripažino, kad atsakovai trukdo ieškovams naudotis pravažiavimu „S“, kadangi šiaurinis pravažiavimas vietoje teismo sprendimu patvirtinto 4,00 metrų pločio dėl atsakovų veiksmų faktiškai yra 1,75 m pločio, taip pat naudotis pravažiavimu trukdo pravažiavimo ribose atsakovų sukrauti medžio kelmas, lentos, betoniniai stulpeliai. Todėl sprendė, jog atsakovai įpareigotini panaikinti šias kliūtis bei ateityje netrukdyti ieškovams naudotis servitutu suteikta teise. Teismas nurodė, kad atsakovų atsikirtimai susiję su paties servituto, jų supratimu, ydingumu, tačiau šioje byloje nesprendžiamas teismo sprendimu nustatyto servituto pagrįstumas, todėl tokie atsikirtimai negali būti pagrindu atmesti ieškinį. Taip pat nurodė, jog ginčo miško sklype Nr. 121-1, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovams ir atsakovams, yra pravažiavimai, o šalims neginčijant fakto, kad šakas ant pravažiavimų sukrovė atsakovai, sprendė, kad atsakovų sukrautos šakos be abejonės trukdo naudotis pravažiavimais, o tuo pačiu trukdo naudotis ir miško sklypu. Kadangi tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi miško sklypu tvarka, kiekvienas iš bendraturčių turi lygias teises naudotis šiuo turtu ir nei vienas iš sklypo savininkų tokios teisės riboti negali, todėl teismas ieškovų reikalavimą panaikinti miško sklype ant vietinės reikšmės kelių esančias kliūtis, tenkino visiškai.
Šalies argumentai
A. B. M. M. ir I. M. apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino nustatyto servituto turinį, nes nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, o privažiavimas prie Nemuno niekuo nesusijęs su ieškovams priklausančių žemės sklypų naudojimu, todėl ieškovai negali reikalauti to, kas jiems nepriteista, t.y. platesnių, negu minimaliai tai būtina pravažiavimų, nuimti prie namo padėtų jo remontui reikalingų betoninių gaminių. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, nes neatsižvelgė į atsakovų 2008-01-07 pareiškime dėl pateiktų įrodymų vertinimo išdėstytus argumentus ir ieškovų pateiktus įrodymus vertino vienareikšmiškai ieškovų naudai, todėl nepagrįstai įpareigojo atsakovus pašalinti daiktus, nelaikytinus kliūtimis. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė naudojimosi bendrąja nuosavybe klausimą, nes nesant teismo nustatytai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkai, važinėjimo miško keliu klausimas negalėjo būti sprendžiamas, todėl mano, kad teismas be pagrindo įpareigojo atsakovus panaikinti miško sklype esančias kliūtis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnis nustato bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas materialinių teisės normų, reglamentuojančių servituto turinį ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimu.
Servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Servitutu suteiktos teisės į svetimą daiktą konkreti apimtis (servituto turinys) paprastai nustatoma nustatant servitutą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Būtent tai sudaro servituto turinį. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutarties (b.l.15-17), kitame žemės sklype (atsakovams priklausančiame žemės sklype) buvo nustatytas servitutas – teisė šios bylos ieškovams naudotis numatytu pravažiavimu, plane pažymėtu raide “S”. Projekte, kurio pagrindu buvo nustatytas pravažiavimas, pateikti duomenys, jog žemės sklype, priklausančiame atsakovui B. M. M., sklypo unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) , servitutinio kelio plotis šio sklypo šiaurinėje dalyje yra 4,00 m, tuo tarpu pietinėje dalyje, besiribojančioje su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kelio plotis yra 3,10 m. Tokioje situacijoje spręstina, kad teismo sprendimais ieškovams yra suteikiama teisė, atsižvelgiant į ieškovų poreikius, nekliudomai pravažiuoti servitutiniu keliu, kurio ribos nustatytos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, kurių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tinkamam įrodinėjimo taisyklės taikymui aktualus yra ir įrodymų pakankamumo klausimas. Dėl įrodymų vertinimo taisyklės konkrečiose bylose yra pasisakęs kasacinis teismas, nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. v. O. I. , bylos Nr. 3K-3-862/2000, 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. V. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1544/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Korporacija Lietverslas“ v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2007-07-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančius duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovai trukdo ieškovams naudotis teismo sprendimais nustatyto pločio servitutiniu pravažiavimu, esančiu atsakovams priklausančiame žemės sklype. Antstolis kelio pločio matavimus atliko kelio atkarpoje, kurioje nustatytas servitutas. Nurodyti duomenys atitinka projekte, kurio pagrindu nustatytas servitutas, atliktiems matavimams. Faktinių aplinkybių protokolu (b.l. 11-12) konstatuota, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype Nr.121-3 esančio kelio atkarpoje sudėtos statybinės medžiagos, vartuose įkastas betoninis stulpas. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ant servitutinio kelio esančios statybinės medžiagos, sodybos papuošimai – medžio kelmas (b.l. 8) netrukdo naudotis pravažiavimu, pagrindo nėra, kadangi tiek šis rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis) , tiek jį papildančios byloje esančios fotonuotraukos (CPK 220 straipsnis), taip pat ir šalių paaiškinimai (CPK 186 straipsnis) akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovai dėl atsakovų sudarytų kliūčių negali pilnai atverti vartų, kurie skiria šalių žemės sklypus, pro juos bei keliu pravažiuoti. Kadangi byloje pateiktame rašytiniame įrodyme užfiksuotos aplinkybės jokiais bylos duomenimis nėra paneigtos, todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šiuo įrodymu vadovautis.
Kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas be pagrindo įpareigojo atsakovus pašalinti kliūtis miško sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra išspręsta naudojimosi miško sklypu tvarka. Šie teiginiai nėra pagrįsti, kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, yra nuspręsta nustatyti naudojimosi 1,32 ha ploto miško sklypu tvarką. Nustatytas naudojimosi būdas, šalims paskiriant naudotis sklypo dalis, besiribojančias su šalia šio sklypo esančiais ir atitinkamai jiems priklausančiais sklypais. Apeliaciniame skunde nurodomas ir argumentas, jog miško plote nėra inžinierinio statinio - kelio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinis įrodymus (b.l. 88,90) pagrįstai sprendė, kad ginčo miško sklype yra vietinės reikšmės keliai. Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius. Vidaus keliai – tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjero, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės vidaus keliai priklauso valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Atkūrus šalims nuosavybės teises į konkrečius žemėtvarkos projekte suformuotus žemės sklypus, paženklinus vietovėje sklypų ribas ir kiekvienam savo daiktines teises įregistravus nekilnojamojo turto registro įstaigoje, jie tapo šių sklypų savininkais. Rengiant šalims nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo miško sklypą dokumentus, miške esantis vidaus kelias buvo pažymėtas, todėl atsakovams pripažinus (CPK 187 straipsnis), kad ant kelių, esančių miško sklype, kuris šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, jie – atsakovai sudarė kliūtis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovų, kaip ginčo miško sklypo bendrasavininkių, teisių pažeidimo. Apeliantų nurodomas argumentas, jog inventorizacijos metu ginčo miško sklype keliai nėra pažymėti, kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl trečios kategorijos kelių ginčo miško sklype egzistavimo.
Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. CPK 185 straipsnio nuostatose nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagal teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų įvertintu visetu, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų pareikštus ieškinio reikalavimus. Teismo sprendime dėl kiekvieno reikalavimo pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių įvertinimo, sprendžia, kad teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinio įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstas ir teisėtas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)..
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, iš apeliantų priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Kolegija ,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326-329 straipsniais
nutarė:
Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo B. M. M. po 450 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams L. M., G. G. L. ir R. J. M..
Priteisti iš atsakovės I. M. po 450 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams L. M., G. G. L. ir R. J. M..