- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- II-25-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02791-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato nutarimų administracinių nusižengimų bylose.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-120827559-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Be to, 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-120829168-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Be to, 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-120831006-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Be to, 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-120835913-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Be to, 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-120840354-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Be to, 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-120841843-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Be to, 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-120846290-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Be to, 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-122282268-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 300 eurų bauda.
Be to, 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-125340753-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 370 eurų bauda.
Be to, 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-125344597-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 370 eurų bauda.
Be to, 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimu Nr. 14ANN-125338660-17 D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 370 eurų bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti D. Š. skundai dėl visų minėtų nutarimų, kuriuose jis analogiškai nurodo, kad su minėtais nutarimais nesutinka. Pareiškėjas teigia, kad jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje, požymių, o policijos pareigūnė priėmė aiškiai neteisėtus ir nepagrįstus nutarimą. Jis kartu su kitais akcijos dalyviais nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d., su Vilniaus miesto savivaldybės administracija suderinęs laiką, vietą ir formą, vykdė neterminuotą protesto ir bado akciją. 2017 m. rugsėjo 15 d. 10 val. 18 min. gavęs vienašališką, su akcijos organizatoriais nesuderintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymą „dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros“ Nr. 30-2310, naudodamasis teisės teikiamomis galimybėmis, tą pačią gavimo dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 15 d. skundu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės A. V. 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-2310 panaikinimo" kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismas išnagrinės bylą, sustabdyti įsakymo galiojimą (Administracinė byla Nr. 1-5271-561/2017). Jau esant priduotam skundui į protesto ir bado akcijos vietą atvyko Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Justyna Bortkevič ir prevencinio pokalbio metu pareikalavo nuo 22 val. vakaro nuimti visas akcijos agitacines priemones, išardyti palapines, t. y. žodžiu pareikalavo su visu turtu pasišalinti iš akcijos vietos, įspėjo dėl Administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Kadangi vyriausioji tyrėja Justyna Bortkevič neteisėtai reikalaudama nutraukti protesto ir bado akciją rėmėsi teisme apskųstu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu „Dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros" Nr. 30-2310, tai pareiškėjas D. Š. kategoriškai atsisakė vykdyti teismui apskųsto administracinio akto nuostatas, atsisakė nuimti palapines ar plakatus. Vėliau atvykę pareigūnai jam aiškino, kad D. Š. padarė administracinį pažeidimą. Taip policijos pareigūnai sąmoningai tyčia ginčydami abejotiną teisę pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio nuostatas, todėl jis su administracinio nusižengimo formuluote nesutiko. Pareigūnai tyčia šiurkščiai pažeidė tarptautinės teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo normas neteisėtai ribojo neterminuotos protesto ir bado akcijos organizatoriaus D. Š., akcijos dalyvių teises, piktybiškai, akivaizdžiai pagal nurodymą, ciniškai terorizavo akcijos dalyvius. Tyrėja Justyna Bortkevič tyčia sąmoningai pažeisdama Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, žinomai melagingai išgalvojusi lyg tai pagal Susirinkimo įstatymą draudžiamą atlikti, akcijos organizatoriaus D. Š. veiksmus - neterminuoto piketo vykdymą po 22 val. -neteisėtai ir nepagrįstai baudė jį didelėmis baudomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo pateiktais skundais iš esmės prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimus dėl protesto ir bado akcijos organizatoriui, juridinio asmens Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vienašmenio valdymo organui, pirmininkui D. Š. skirtų baudų; 2) pripažinti, kad pareigūnai tyčia šiurkščiai pažeisdami tarptautinės teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo normas neteisėtai ribojo neterminuotos protesto ir bado akcijos organizatoriaus, juridinio asmens Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vienašmenio valdymo organo, pirmininko D. Š., akcijos dalyvių teises, piktybiškai, akivaizdžiai pagal užsakomąjį nurodymą, ciniškai terorizavo akcijos dalyvius, o vyriausioji tyrėja Justyna Bortkevič, tyčia sąmoningai pažeisdama Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, baudė ji nuobaudomis; 3) atitinkamu teisės aktu informuoti kompetentingas ikiteisminio tyrimo institucijas tyrėjos Justynos Bortkevič piktnaudžiavimą tarnyba (nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 str. (Piktnaudžiavimas), požymiai), Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą nuostatų sąmoningai tyčinį pažeidimą; 4) pripažinti, kad Patrulių rinktinės pareigūnai tyčia šiurkščiai pažeisdami tarptautinės teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo normas, piktybiškai, akivaizdžiai pagal užsakomąjį nurodymą, ciniškai terorizuodami neterminuotos protesto ir bado akcijos organizatorių, juridinio asmens Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vienasmenį valdymo organą, pirmininką D. Š., akcijos dalyvius, sąmoningai tyčia darė didžiulę materialinę ir moralinę žalą; 5) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į pareiškėjo skundus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1 – as veiklos skyriaus atstovė prašo skundžiamus nutarimus palikti nepakeistus ir D. Š. skundų netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
D. Š. skundai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatas, patikrino ir įvertino byloje esančius ir teisme ištirtus įrodymus.
D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 15 d. 6.40 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama (2017 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 14ANN-125344597-17).
Be to, D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 23.40 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama (2017 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 14ANN-120846290-17).
Be to, D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 16 d., 23.15 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama (2017 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 14ANN-120835913-17).
Be to, D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 18 d. 00.01 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama (2017 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 14ANN-120831006-17).
Be to, D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 19 d., 00.05 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama (2017 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 14ANN-120827559-17).
Be to, D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 00.05 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama (2017 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 14ANN-120829168-17).
Be to, D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 21 d. apie 00.06 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama (2017 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 14ANN-120840354-17).
Be to, D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 22 d. 2.00 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama (2017 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 14ANN-120841843-17).
Be to, D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 00.45 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje 3, pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama (2017 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 14ANN-125340753-17).
Be to, D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 23 d. 23.20 val. Vilniuje, S. Daukanto a. 3, pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama (2017 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 14ANN-125338660-17).
Be to, D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 25 d. 5.00 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama, neišmontavo ir nepašalino palapinių stendų ir kitų su akcija susijusių agitacinių priemonių (2017 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 14ANN-122282268-17).
Teisme D. Š. parodė, kad tai yra akivaizdus užsakomasis susidorojimas su piketuotojais, bandančiais apginti savo teises t. y. atkreipti dėmesį į visišką beteisiškumą vykdomą Lietuvos Respublikoje. Jis kaip organizatorius ir kaip dalyvis vykdė teisėtą ir su visais leidimais suderintą susirinkimą. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-07-28 įsakymu vykdė neterminuotą protesto ir bado akciją prie Lietuvos Respublikos prezidentūros. 2017-09-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesuderinusi, vienašališkai priėmė įsakymą, kuriuo įpareigojo piketą vykdyti tik iki 22 val. Šį aktą jis apskundė. Administracinio akto apskundimas daro aktą negaliojančiu. Tas aktas, kuriuo remiantis jį baudė, buvo apskųstas. Pareigūnų veiksmai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymui. Jie vykdė teisėtą aktą. Po 22 val. jie kaip visi normalūs žmonės ilsėjosi ir jokio piketo nevykdė. Pareigūnai atvyko naktį, juos pakėlė. Buvo vykdomas akivaizdus Konvencijos prie kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą pažeidimas. Pareigūnų veiksmai buvo nuo pat pradžių neteisėti ir pažeidžiantys visas teisės normas. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas numato, kada pareigūnai gali piketą nutraukti. Jie neatliko nė vieno veiksmo numatyto Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme (dėl ko piketas galėjo būti nutruktas). Ta pati tyrėja buvo atvykusi ir susipažinusi su 2017-09-15 skundu, jai skundas buvo įteiktas su Vilniaus apygardos administracinio teismo antspaudu, tai buvo įrodymas, kad tas administracinis aktas yra apskųstas ir negali būti vykdomas, tačiau pareigūnai jį akivaizdžiai vykdė. Tai rodo, kad buvo užsakomasis baudimas, užsakomasis bandymas paveikti juos kaip žmones, kaip konstitucines teises ginančius asmenis. Tai yra didžiausias ir teisinėje demokratinėje valstybėje neįmanomas aktas – kištis, daryti viską, kad nutraukti piketą. Tokie pareigūnų veiksmai turėtų būti vertinami kaip nusikaltimas, piktnaudžiavimas savo teisėmis. Tas turi būti įvertinta. Pareigūnai tyčia, sąmoningai pažeidinėjo Konvenciją, jis kaip organizatorius apskundė tai Generalinei prokuratūrai.
Liudytojas L. G. teisme parodė, kad vasaros pabaigoje, rudens pradžioje juos išsikvietė budėtojas ir pasakė, kad protesto akcijos organizatoriams reikia nuvežti įsakymą. Jam davė dvi įsakymo kopijas. Jis nuvyko į vietą su porininku. D. Š. buvo pavėsinėje. Jis įteikė šiam įsakymą. D. Š. pasakė, kad viską žino, kad yra pakeitimai. D. Š. sakė, kad buvo atvykusi policija. D. Š. klausė, kodėl jam atvežė nuorašo kopiją, o ne įsakymo originalą. Jis pasakė, kad atvežė tą, ką jam davė. D. Š. viską geranoriškai pasirašė ir jie išsiskyrė. Jis gavo dvi kopijas, ant vienos D. Š. pasirašė, kad gavo kopiją, o kitą kopiją jis įteikė D. Š..
Liudytojas D. M. teisme parodė, kad žinojo apie vykstančią protesto akciją, kuriai buvo duotas leidimas. Po to rugsėjo 14 d. buvo Savivaldybės administracijos sprendimas ar nutarimas, kad ta akcija nuo 22 val. turėtų pasibaigti, palapinės turėtų būti surinktos ir išvykstama. Buvo tikrinamos šios sąlygos. Per stebėjimo kameras buvo pastebėta, kad po nustatyto laiko piketas vyksta. Jie nuvyko, iškvietė pajėgas, susirado D. Š. ir šiam buvo surašytas protokolas. Jie Operatyvaus valdymo skyriuje turėjo galimybę stebėti teritoriją, nes prie tos vietos buvo autobusiukas su kamera. Jie tiesiogiai stebėjo ir matė, kad asmenys nepasišalino. Jis žinojo, kad D. Š. buvo organizatorius, nes ta akcija ten jau vyko ne vieną ir ne dvi dienas.
Liudytojas J. P. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas iš Vyriausiojo policijos komisariato, kad Daukanto aikštėje galimai yra piketuojama be leidimo. Atvykus į vietą ir patikrinus D. Š. nepateikė galiojančio leidimo ir aiškino, kad yra apskundęs Savivaldybės leidimą teismui. Kadangi D. Š. nepateikė leidimo, šiam buvo surašytas protokolas. Kažkoks asmuo juos filmavo. Jie matė negaliojantį leidimą, t. y. pirminį leidimą, kuris galioji iki tam tikro laiko, o tuo metu negaliojo.
Liudytojas R. L. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog prie Prezidentūros vyksta bado akcija, galimai be Savivaldybės leidimo. Jis atvyko su kolega J. P.. Priėję prie D. Š. paklausė, kas yra atsakingas. D. Š. pasakė, kad jis. Jie paprašė pateikti leidimą, kad jis gali rengti bado akciją. Šis pateikė. Tiksliau pateikė leidimą, kuris buvo be galiojimo datos. Atsakingas perskaitė ir pasakė, kad leidimas yra nebegaliojantis, nes panaikintas nauju sprendimu. D. Š. pasakė, kad tą sprendimą jis yra apskundęs ir kito neturi. Buvo paaiškinta, kad D. Š. rengia bado akciją be leidimo, todėl buvo surašytas protokolas. Jie dar pasakėme, kad D. Š. pažeidžia viešąją tvarką, turi išsimontuoti palapines ir pasitraukti. D. Š. nepasitraukė.
Liudytoja A. L. teisme parodė, kad gavo informaciją apie tai, jog bado akcijos dalyviai pagal galiojantį Savivaldybės administracijos įsakymą neišmontuoja palapinių ir kitų agitacinių priemonių. Dalyviai turėjo tai padaryti. Ji informacija perdavė telefonu 112. Ji žinojo, kad pagal galiojantį įsakymą po 22 val. akcijos dalyviai turėjo išmontuoti palapines. Jie buvo gavę įsakymą, kuriuo vadovavosi
Liudytojas teisme apklausta J. B. parodė, kad rugsėjo galimai 15 d. naktį trečiojo policijos komisariato pareigūnai dirbo pagal prevencinį priemonių planą. Žinodami, kad prie Prezidentūros vyksta piketo ir bado akcija, nusprendėme patikrinti, kaip yra laikomasi naujai Savivaldybės išduoto leidimo. Prieš tai ji buvo nuvykusi prie Prezidentūros ir D. Š. pravedė prevencinį pokalbį dėl administracinių nusižengimų kodekso nuostatų laikymosi. Kadangi buvo žinoma, jog dirba ir Vilniaus miesto atsakingas, o būtent apklaustas kaip liudytojas D. M., susiskambinome su juo ir sutarėme, kad nuvyks patikrinti, nes šie matė, kad palapinės nėra šalinamos. Atvykus į vietą Daukanto aikštėje pamatė du stovinčius vyrus. Priėję prisistatė. D. M. paklausė, kuris yra D. Š.. Ten buvęs vyras pasakė, kad šis yra palapinėje. Jie paprašė, kad tas žmogus nueitų ir D. Š. pakviestų. Prie jų priėjo D. Š.. D. M. paprašė asmens dokumento, paklausė, ar D. Š. žino apie Savivaldybės rugsėjo 14 d. įsakymą, kuriuo vadovaujantis jis neturi teisės piketuoti po 22 val. D. Š. pasakė, kad žino. Jam buvo paaiškinta, kad jis tą įsakymą pažeidžia, todėl jam bus surašytas protokolas. Ji su kolega nuėjome į tarnybinį automobilį, kur kolega D. Š. rašė protokolą. D. Š. visą laiką replikavo, kad jie neišmano, pažeidžiame konvencijas ir pan. D. Š. nesutiko su pažeidimu ir nurodė, kad vis tiek piketuos, kad įsakymas apskųstas. Surašius protokolą jie išvyko. Vėliau ji priėmė nutarimus skirti nuobaudas D. Š.. Šis neišreiškė prašymo sujungti visas bylas. Be to, ji negalėjo žinoti, kiek D. Š. bus dar surašyta protokolų. Buvo atskiros medžiagos ir jie nagrinėjo. Jeigu būtų sprendžiamas klausimas sujungti bylas, kiltų klausimas, kaip administracinių nusižengimų registre priimti nutarimą. Kai buvo galiojantis administracinių teisės pažeidimų kodekso, buvo numatyta galimybė ir sistema leido sujungti ir skirti vieną nuobaudą. Kai pasikeitė kodeksas, tokios funkcijos kaip sujungimas ir nagrinėjimas ten nėra. Dabar sistemoje pasirenki protokolą ir priimi nutarimą, t. y. pagal kiekvieną protokolą reikia atskiro nutarimo.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 30-1854 dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros matyti, kad suderinta S. K. ir D. Š. nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuojamos neterminuotos bado akcijos, skirtos pasiekti teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų personalinės atsakomybės įteisinimą (kuriame dalyvaus iki 100 žmonių), laikas, vieta ir forma. Organizatoriai įpareigoto užtikrinti, kad akcijos dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų bei vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus; palaikyti švarą ir tvarką visos akcijos metu, o jai pasibaigus per vieną valandą sutvarkyti teritoriją, surinkti ir išvežti šiukšles bei atlyginti tretiesiems asmenims visus galimus materialinius ir nematerialinius nuostolius (žalas), kurie gali būti padaryti akcijos metu ar dėl nelaimingų atsitikimų; akciją organizuoti netrikdant transporto eismo; užtikrinti, kad akcija, vyktų ne arčiau kaip 75 metrai nuo Lietuvos Respublikos Prezidentūros pastato; užtikrinti, kad akcijos metu nebūtų kurstoma nesantaika, tautinė, rasinė ar kitokio pobūdžio diskriminacija, nebūtų keliama grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei bei atliekami kiti teisės aktams ar viešajai tvarkai prieštaraujantys veiksmai. Šis įsakymas (leidimas) per vieną mėnesį nuo jo įteikimo ar pranešimo suinteresuotai šaliai apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) dienos gali būti skundžiamas (b. l. 16).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymo dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros Nr. 30-2310 matyti, kad suderinta S. K. ir D. Š. 2017 m. rugsėjo 14 - 21 d. 8 - 22 val. prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuojamos bado akcijos, skirtos teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų personalinės atsakomybės įteisinimui pasiekti (kuriame dalyvaus iki 100 žmonių), laikas, vieta ir forma. Organizatoriai ir dalyviai įpareigojami užtikrinti, kad akcijos dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų bei vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus; nestatyti palapinių, plakatų, stendų ir kitų su akcija susijusių agitacinių priemonių ant aikštės grindinio, šaligatvio ar gatvės; nekabinti plakatų, stendų ir kitų su akcija susijusių agitacinių priemonių ant medžių; nuo 22 iki 8 val. išmontuoti ir pašalinti palapines, stendus ir kitas su akcija susijusias agitacines priemones; palaikyti švarą ir tvarką visos akcijos metu, o jai pasibaigus per vieną valandą sutvarkyti teritoriją, surinkti ir išvežti šiukšles bei atlyginti tretiesiems asmenims visus galimus materialinius ir nematerialinius nuostolius (žalas), kurie gali būti padaryti akcijos metu ar dėl nelaimingų atsitikimų; akciją organizuoti netrikdant pėsčiųjų ir transporto eismo; užtikrinti, kad akcija vyktų ne arčiau kaip 75 metrai nuo Lietuvos Respublikos prezidentūros pastato; užtikrinti, kad akcijos metu nebūtų kurstoma nesantaika, tautinė, rasinė ar kitokio pobūdžio diskriminacija, nebūtų keliama grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei bei atliekami kiti teisės aktams ar viešajai tvarkai prieštaraujantys veiksmai. Laikoma netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m liepos 28 d. įsakymas Nr. 30-1854 (b. l. 9)
Iš D. Š. skundo matyti, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 30-2310, kuriuo prašė šį įsakymą panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant įsakymo galiojimą iki teismas išnagrinės bylą (b. l. 21-22).
Iš Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties matyti, kad buvo atmestas pareiškėjo D. Š. skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties šią paliekant nepakeistą, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas priėmė pareiškėjo D. Š. skundas, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (b. l. 32-34).
Iš elektroninio laiško kopijos matyti, kad D. Š. pranešė, jog 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą per kurjerį gavo 2017 m. rugsėjo 15 d. 10.18 val. (b. l. 43).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymo kopijos dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros Nr. 30-2310 matyti, kad įsakymas D. Š. pasirašydamas patvirtino apie 2017 m. rugsėjo 15 d. 10.18 val. įsakymo gavimą (b. l. 43A).
Dėl reikalavimų panaikinti D. Š. skirtas baudas
„Visuotinė žmogaus teisių deklaracija“, kuri priimta ir paskelbta 1948 m. gruodžio 10 d., taip pat ir „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, priimta Romoje 1950 metų lapkričio 4 dieną, bei „Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas“ pripažįsta ir gina kiekvieno asmens teisę laisvai burtis į taikius susirinkimus ir asociacijas (Deklaracijos 20 straipsnis, Pakto 21 straipsnis), laisvai rengti taikius susirinkimus, jungtis į asociacijas kartu su kitais, taip pat teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti (Konvencijos 11 straipsnis). Naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini valstybės ar visuomenės saugumo, viešosios tvarkos interesais, gyventojų sveikatai ir dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Analogiškos nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, kur Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 36 straipsnis numato, jog negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus; ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Tuo tarpu Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos. Suderinus susirinkimai gali būti organizuojami ir kitu paros metu, tačiau tik tose vietose, kuriose įrengtas stacionarus apšvietimas, ir netrikdant gyventojų poilsio.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą, kas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad D. Š. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė kartu su S. K. pasirašytą 2017 m. liepos 21 d. prašymą leidimui gauti dėl badavimo akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros. Prašymo pagrindu buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. 30-1854, kuriuo suteiktas leidimas nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. organizuojamai neterminuotai bado akcijai prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros. Vėliau Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas S. K. ir D. Š. pasirašytas 2017 m. rugsėjo 12 d. informacinis pranešimas apie tai, kad protesto ir bado akcija bus tęsiama ir vykdoma iki bus išpildyti visi akcijos organizatorių ir dalyvių reikalavimai (b. l. 12). 2017 m. rugsėjo 13 d. įvyko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas D. Š. (nurodyta atsiliepime į skundą dėl 2017-09-14 įsakymo Nr. 30-2310 panaikinimo b. l. 23). Dėl to buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 30-2310 dėl organizuojamos bado akcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, kuriuo buvo pakeistas akcijos laikas ir forma įpareigojant organizatorius nuo 22 iki 8 val. išmontuoti ir pašalinti palapines, stendus ir kitas su akcija susijusias agitacines priemones. Šioje vietoje teismas pastebi, kad pareiškėjas D. Š. neteisus ir yra klaidingai įsitikinęs, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 30-2310 buvo priimtas vienašališkai ir nederinant su akcijos organizatoriais. D. Š. pripažino, ką patvirtina ir teisme apklausto liudytojo L. G. parodymai bei rašytiniai duomenys, jog 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 30-2310 jam buvo žinomas ir įteiktas 2017 m. rugsėjo 15 d. 10.18 val. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad D. Š. buvo žinoma apie ankstesnio, t. y. 2017 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 30-1854 nebegaliojimą, kas buvo aiškiai nurodyta naujai priimtame minėtame 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakyme (3 punktas). Be to, liudytoja J. B. teisme parodė, ką patvirtina jos rašytinis tarnybinis pranešimas (b. l. 77) ir pažyma (b. l. 318), jog 2017 m. rugsėjo 15 d. su D. Š. įvyko prevencinis pokalbis, kurio metu šiam buvo išaiškinta, kad organizuojama akcija gali būti vykdoma iki 22.00 val., po ko reikalinga susirinkti palapines ir nevykdyti piketo. Nepaisant to, D. Š. atsisakė paklusti tiek savivaldybės galiojančiame įsakyme nurodytai, tiek prevenciniu pokalbiu jam išaiškintai vykdomos akcijos tvarkai ir tęsė bado akciją S. Daukanto aikštėje, Vilniuje, po 22 valandos nepertraukiamai iki 2017 m. rugsėjo 25 d. Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad žinodamas apie priimtą 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 30-2310 ir neturėdamas galiojančio leidimo, kuriame būtų numatyta galimybė vykdyti akciją po 22 valandos, D. Š. elgėsi neteisėtai, todėl pagrįstai kaip akcijos organizatorius yra patrauktas atsakomybėn. D. Š. nurodyta aplinkybė, kad jis 2017 m. rugsėjo 15 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-2310 ir prašė jį panaikinti, jokiais būdais nesuteikė jam kaip organizatoriui vykdyti akciją po 22 valandos. Be to, būtent pats pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė taikyti jo reikalavimo panaikinti minėtą įsakymą užtikrinimo priemones ir iki teismas išnagrinės bylą sustabdyti 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymo galiojimą. Tokio turinio prašymas teismui akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėjas D. Š. žinojo ir suprato savo neteisėto elgesio turinį, nes teisę tęsti vykdomą akciją po 22 valandos būtų įgijęs tik teismui patenkinus jo prašymą dėl taikytinų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Tuo tarpu tokio teismo sprendimo D. Š. neturėjo, todėl elgdamasis teisėtai ir rūpestingai privalėjo vykdyti 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-2310 nurodytas sąlygas, t. y. nuo 22 iki 8 val. išmontuoti ir pašalinti palapines, stendus ir kitas su akcija susijusias agitacines priemones (įsakymo 2.4. p.). Aktualu dėl pareikšto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir tai (kas nėra absoliučiai reikšminga vertinant D. Š. taikytą administracinę atsakomybę), kad pareiškėjo D. Š. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismas netenkino 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, ir tokį šio teismo sprendimą vertinęs pagal D. Š. skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą paliko nepakeistą 2017 m. spalio 25 d. nutartimi.
Įvertinus pareiškėjo ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2310 sąlygas teismas nustatė, kad jos atitiko Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nuostatas, kuriomis bendrai reglamentuota, jog susirinkimai ar akcijos gali būti vykdomos viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos. Jokių duomenų, kad šis įsakymas būtų priimtas pažeidžiant nustatytą procedūra ar kitokiu neteisėtu būdu – šiai dienai nėra. Įsakymo turinys, priešingai nei teigia pareiškėjas, neprieštaravo nei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatoms. Tokiu būdu, teismas priverstas konstatuoti, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 30-2310, kurio turinys ir priėmimo faktas panaikinant ankstesnį 2017 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 30-1854 pareiškėjui buvo žinomi, todėl įsakyme nurodytos sąlygos turėjo būti vykdomos. Sąmoningai ir tyčia to nedarydamas akcijos organizatorius, juridinio asmens Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vienasmenio valdymo organo atstovas D. Š. pažeidė ne tik jam suteikto leidimo sąlygas, bet ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl organizuojamų akcijų vykdymo dienomis nuo 8 iki 22 valandos. Būtent už šio įstatymo pažeidimą yra numatyta atsakomybė administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnyje.
Tokiu būdu teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumą, vienus duomenis logiškai jungdamas su kitais, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad D. Š. atliko neteisėtus veiksmus ir padarė nusižengimą, dėl kurio jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį.
Kita vertus, teismas atsižvelgia ir pagal suformuotą teismų praktiką įvertina tai, kad tęstine neteisėta veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu - vieninga tyčia. Šiuo atveju reikšminga tai, kad D. Š. vykdė organizuojamą vieną ir tą pačią bado akciją prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, tai darė vienoje ir toje pačioje vietoje Simono Daukanto aikštėje, savo neteisėtą veiką suformavo ir grindė vienu ir tuo pačiu nebegaliojančiu teisės aktu, t. y. 2017 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1854, tokiu būdu neteisėtai elgėsi vieninga ir tapačia tyčia kaip kaltės turiniu. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo pripažinti, kad 2017 m. spalio 2 d., spalio 10 d. ir spalio 26 d. priimti atskiri Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus nutarimai, kurių pagrindu D. Š. buvo pripažintas kaltu padarius 11 administracinį nusižengimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje. yra teisėti. Teismas pripažįsta, kad D. Š. padarė vieną tęstinį nusižengimą, kuris nutrūkdavo dienos metu nuo 8 val. iki 22 val. ir vėl buvo tęsiamas nakties metu nuo 22 val. iki 8 val. ryto laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. 10.18 val. (kaip D. Š. tapo žinoma apie priimtą 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą) iki 2017 m. rugsėjo 25 d. 5.00 val. (kai po D. Š. sulaikymo ir pristatymo į komisariatą įvykio vietoje buvę daiktai surinkti ir nugabenti saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Eksploatacijos ir materialinio techninio aprūpinimo poskyrį). Dėl šios priežasties nekylant abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo fakto, esant pakankamai šio nusižengimo įrodymų visumai, nustačius netinkamą įstatymo pritaikymą teismas panaikina visus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus pareigūnės priimtus nutarimus ir priima naują nutarimą dėl D. Š. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalį.
Skiriant nuobaudą pažeidėjui teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę. D. Š. būdamas vykdomos akcijos organizatorius ir dėl to didesnę atsakomybę dėl neteisėto elgesio turintis asmuo padarė nusižengimą, susijusį su viešąja tvarka. Pažeidėjas dirbantis, išsituokęs, baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 327-328). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta pažeidėjo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl D. Š. skirtina administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.
Dėl reikalavimų pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais
Išnagrinėjęs pareiškėjo skundus teismas nenustatė, kad vykdydami savo pareigas policijos pareigūnai, tame tarpe ir nutarimus priėmusi vyriausioji tyrėja Justyna Bortkevič, būtų pažeidę tarptautinės teisės aktus, Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymų normas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, iš teisme apklaustų liudytojų parodymų ir tarnybinių pranešimų byloje teismas nustatė, kad pareigūnai tinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas ir tarnybines pareigas, teisės normomis suteiktų jiems įgaliojimų viršijimo faktų nenustatyta. Pažymėtina, kad šio proceso metu teismas nagrinėjo pareiškėjo skundus ir tikrino D. Š. atžvilgiu priimtų nutarimų administracinio nusižengimo bylose teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu pareigūnų veiksmų analizė ir vertinimas nebuvo tiesioginis šio proceso dalykas, todėl juos teismas įvertino tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo nagrinėjamais skundais dėl jam taikytos administracinės atsakomybės.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas D. Š. dėl pareigūnų veiksmų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, dėl ko tiriant D. Š. reiškiamas pretenzijas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrius 2017 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. Tokio sprendimo teisinis įvertinimas galimas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, dėl ko pretenzijos dėl pareigūnų veiksmų administraciniame procese negali būti nagrinėjamos iš esmės.
Remiantis išdėstytu teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo D. Š. skunduose dėl jo atžvilgių priimtų nutarimų administracinio nusižengimo bylose išreikštų reikalavimų pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais, todėl šiuos reikalavimus palieka iš esmės nenagrinėtais.
Savo skunduose D. Š. prašė teismo pripažinti, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio pareigūnai tyčia, šiukščiai pažeisdami tarptautines teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo normas, piktybiškai, akivaizdžiai pagal užsakomąjį nurodymą, naktį, ciniškai terorizuodami neterminuotos protesto ir bado akcijos organizatorių, juridinio asmens Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vienasmenio valdymo organo, pirmininką D. Š., akcijos dalyvius, sąmoningai tyčia darė didžiulę materialinę ir moralinę žalą.
Spręsdamas dėl tokio reikalavimo teismas pakartotinai konstatuoja, jog išnagrinėjus pareiškėjo skundus nustatyta, kad pareigūnai tinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas ir tarnybines pareigas, teisės normomis suteiktų jiems įgaliojimų viršijimo faktų nenustatyta. Iš teisme apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad atvykę į įvykio vietą pareigūnai elgėsi santūriai, dalykiškai ir tinkamai bendravo su pareiškėju D. Š., prievartos veiksmų jo atžvilgiu nenaudojo, pats pareiškėjas paklusdavo pareigūnų reikalavimams dėl surašomų administracinio teisės pažeidimo protokolų. Tokią teismo išvadą patvirtina ir vienoje iš bylų pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 66), kuriame ciniškų ar terorizuojančių pareiškėją, kitus akcijos dalyvius pareigūnų veiksmų nenustatyta. Tokiu būdu toks pareiškėjo reikalavimas yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetamas.
Pateiktais skundais teismui D. Š. prašė atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas. Teisme pareiškėjas nurodė, kad jas sudaro kelionės išlaidos. Jokių patvirtinančių šias išlaidas ir jų dydį dokumentų ar kitokių duomenų pareiškėjas nenurodė.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normos, kurių pagrindu buvo nagrinėjami D. Š. skundai, nenumato galimybės kaltininkui atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokio reikalavimo patenkinimas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju nurodytų išlaidų atlyginimas neįmanomas net ir mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, kur proceso išlaidų atlyginimas pripažintam kaltu asmeniui taip pat nėra numatytas. Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ir šio pareiškėjo reikalavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas
nutarė:
Panaikinti 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-120827559-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Panaikinti 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-120829168-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Panaikinti 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-120831006-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Panaikinti 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-120835913-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Panaikinti 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-120840354-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Panaikinti 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-120841843-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Panaikinti 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-120846290-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 200 eurų bauda.
Panaikinti 2017 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-122282268-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 300 eurų bauda.
Panaikinti 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-125340753-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 370 eurų bauda.
Panaikinti 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-125344597-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 370 eurų bauda.
Panaikinti 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimą Nr.14ANN-125338660-17, kuriuo D. Š. už administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 370 eurų bauda.
D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 370 (trijų šimtų septyniasdešimties) eurų dydžio baudą.
Paimtus ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Eksploatacijos ir materialinio techninio aprūpinimo poskyryje (A. V. g. 43, Vilnius) saugomus daiktus grąžinti savininkams ar teisėtiems valdytojams, o šiems atsisakius juos paimti – sunaikinti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.