Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-05-28 · Byla Nr. N2-787-563/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
N2-787-563/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16112-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-787-563/2012(Proceso Nr. 2-06-3-16112-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 125.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovei D. R., atsakovui A. R., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui A. R., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, bei pagal atsakovo A. R. priešieškinį dėl kompensacijos priteisimo ieškovei D. R., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1988-09-24 Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 384, nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ir atsakovui santuokines pavardes; nustatyti šalių nepilnametės dukros E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 800,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė prašo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį 1986/100000 negyvenamosios patalpos – parkingo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 29810,00 Lt vertės (dalies vertė 14905,00 Lt), ir po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 174000,00 Lt vertės (dalies vertė 87000,00 Lt). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad iš pradžių su atsakovu sutarė gerai, tačiau laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo. Atsakovas bėgant metams tapo vis labiau priekabus, agresyvus, namie kelia konfliktus, yra neištikimas, naudoja prieš ieškovę psichologinį ir fizinį smurtą, ieškovė ne kartą bandė taikytis su atsakovu, tačiau santykiai šeimoje negerėjo. Nuo 2010 m. atsakovas nedirba, neprisideda prie dukros išlaikymo, ieškovė viena moka mokesčius už butą, perka maistą. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iki 400,00 Lt. Nurodė, kad dėl kilnojamųjų daiktų pasidalinimo ginčo nėra. Su atsakovo priešieškiniu nesutinka, nes mano, kad jis nepagrįstas.

Atsakovas su ieškiniu sutinka tik iš dalies, patikslintu priešieškiniu prašo priteisti jam iš ieškovės 42000,00 Lt kompensaciją. Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, priešingai, mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, kadangi ji buvo jam neištikima, neigia naudojęs smurtą prieš sutuoktinę. Nurodė, kad visada rūpinosi šeimos ir dukters gerove, nors šiuo metu nedirba, tačiau gyvena iš santaupų, prisideda prie buto išlaikymo. Sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir sutinka dukros išlaikymui mokėti po 400,00 Lt. Atsakovas taip pat sutinka, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas būtų tarp šalių padalintas lygiomis dalimis po ½, patvirtino, kad ginčo dėl daiktų pasidalinimo nėra. Kadangi buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigijimui jis panaudojo 42000,00 Lt savo asmeninių lėšų, prašo šią sumą priteisti iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas/iš dalies. Priešieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 1988-09-24 Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 384. Santuokoje šalims gimė dvi dukros : J. R. ( šiuo metu yra pilnametė) , (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra E. R..

Iš šalių paaiškinimų ir nurodytų priežasčių dėl santuokos iširimo, matyti, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, kadangi nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kitam rodė nepagarbą, nerėmė vienas kito moraliai, nesiekė sukurti šeimoje darnių santykių, todėl per eilę metų santykiai šeimoje visiškai pašlijo. Abu sutuoktiniai pripažino, kad gyvena atskirai ir kad santuokiniai ryšiai tarp jų yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Atsižvelgiant į santuokos iširimo priežastis ir sutuoktinių konfliktišką elgesį šeimoje laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl tuo pagrindu nutrauktina (CK 3.61 str. 2 d.).

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str. ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, kadangi atsakovas šeimoje elgėsi netinkamai, namie keldavo konfliktus, būdavo agresyvus , naudojo prieš ją psichologinį smurtą, buvo jai neištikimas, jai vienai teko visi buities ir vaikų auginimo rūpesčiai, sutuoktiniai nutolo vienas nuo kito. Atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji buvo jam neištikima, dėl ko kildavo konfliktai, kuriuos ieškovė savo netinkamu elgesiu išprovokuodavo. Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų apie vienas kito neištikimybę, o dėl naudojamo smurto šeimoje iš pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai šeimoje elgėsi netinkamai. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, matyti, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, kadangi nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kitam rodė nepagarbą, nerėmė vienas kito moraliai, nesiekė sukurti šeimoje darnių santykių, todėl per eilę metų santykiai šeimoje visiškai pašlijo. Abu sutuoktiniai pripažino, kad gyvena atskirai ir kad santuokiniai ryšiai tarp jų yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Atsižvelgiant į santuokos iširimo priežastis ir sutuoktinių konfliktišką elgesį šeimoje laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl tuo pagrindu nutrauktina (CK 3.61 str. 2 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliekama santuokos metu turėta pavardė – R.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus (CK 3.3 str.). Nenustatyta, kad šalių nepilnametės dukros E. gyvenimas su mama prieštarautų vaiko interesams. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl nepilnametės E. R. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina D. R..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas sutinka su prašoma priteisti suma, nurodo, jog galėtų mokėti 400,00 Lt dydžio išlaikymą.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į augančio vaiko poreikius, į šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88 str., 3.116 str.). Nustatyta, jog šalys santuokoje įgijo nekilnojamojo turto

Nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo dalytino turto bendrai už 202810,00 Lt sumą.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, t.y. negyvenamąsias patalpas – parkingo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 29810,00 Lt vertės ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 174000,00 Lt vertės. Šalys sutinka pasidalinti turtą lygiomis dalimi, kiekvienam priteisiant po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, todėl turtas padalintinas šalių pageidaujamu būdu ir tvarka.

Atsakovas nurodė, kad santuokos metu įgytam turtui – buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda panaudojo 42000,00 Lt turėtų asmeninių lėšų. Ieškovė nenuginčijo atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų ir fakto, kad atsakovo asmeninės lėšos buvo panaudotos santuokos metu įgytam buto pirkimui . Paveldėjimo teisės liudijimas, pirkimo-pardavimo sutartis, banko sąskaitų išrašai patvirtina (b.l. 86,85,76-84), kad atsakovas pardavęs paveldėtą nekilnojamąjį turtą gautas lėšas 42000,00 Lt panaudojo butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ,Klaipėdos m., įgyti, todėl priešieškinys tenkintinas ,iš ieškovės atsakovui priteistina 42000,00 Lt piniginių lėšų kompensacija.

Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).

Šalių ieškinio, priešieškinio reikalavimai iš esmės patekinti pilnai. Ieškovė ir atsakovas paduodant ieškinį, priešieškinį buvo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl patenkinus ieškinį, priešieškinį, žyminio mokesčio dalis nuo kurios šalys buvo atleistos, priteistinos iš kiekvienos šalies į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str.). Įvertinus sumokėtas šalių žyminio mokesčio dalis (ieškovė sumokėjo 138 Lt, atsakovas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį, priešieškinį), vienai iš kitos nepriteistinos, padarant užskaitą.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimos išlaidos dėl ieškinio reikalavimų,- vaiko išlaikymo priteisimo, į valstybės biudžetą (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies. santuoką, sudarytą tarp D. R. (V.) a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) 1988-09-24 Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 384, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei D. R. santuokos metu turėtą pavardę- R.

Nustatyti šalių nepilnametės dukros E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. R.

Priteisti iš atsakovo A. R. nepilnametės dukros E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos,- 2011-12-12, iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis:

priteisti ieškovei D. R. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį 1986/100000 negyvenamosios patalpos – parkingo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 29810,00 Lt vertės (dalies vertė 14905,00 Lt), ir po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 174000,00 Lt vertės (dalies vertė 87000,00 Lt). priteisti atsakovui A. R. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį 1986/100000 negyvenamosios patalpos – parkingo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 29810,00 Lt vertės (dalies vertė 14905,00 Lt), ir po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 174000,00 Lt vertės (dalies vertė 87000,00 Lt).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti. Priteisti iš ieškovės D. R. 42000,00 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius litų) piniginę kompensaciją atsakovui A. R..

Priteisti iš ieškovės D. R. 1160,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. R. 3134,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Olcvikienė