Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodė, jog remiantis pareiškėjos argumentais, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą nėra. Pažymėjo, kad įstatymai nesuteikia teisės antstoliui tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl, kol antstolio žinioje esantis vykdomasis dokumentas yra nepanaikintas, jis yra galiojantis, o jo reikalavimai yra privalomi jame nurodytiems asmenis ir antstolis jį vykdys įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl teisenos pakeitimo atmestinas. Skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Dėl teisenos pakeitimo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ypatingosios teisenos tvarka. Tuo tarpu ieškinys dėl vykdomojo įrašo panaikinimo nenagrinėtinas teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) XXXI skyriaus tvarka (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies l punktas).

Įstatymas nenumato galimybės bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka perduoti ją nagrinėti ginčo teisenos tvarka, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas, o į šią bylą pateiktas ieškinys perduotinas civilinių bylų raštinei registruoti bendra tvarka.

Dėl skundo

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10200 pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 2 518,48 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. S. išieškotojo R. B. naudai. 2019 m. spalio 4 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2019 m. spalio 7 d. surašytas antstolio raginimas skolininkei įvykdyti sprendimą geruoju, kuriuo taip pat išaiškintos skolininkės teisės ir pareigos. Visi procesiniai vykdomosios bylos Nr. 0010/19/10200 dokumentai skolininkei įteikti pasirašytinai.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo

Skundu pareiškėja prašo nutraukti vykdomąją bylą, nes, jos teigimu, patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą yra neteisėtas.

Vykdomojo byla yra nutraukiama jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas vykdomųjų dokumentų yra notaro išduoti vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo) (CPK 587 straipsnio 8 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą ir vykdymo veiksmų atlikimo. Pareiškėja ginčija patį 2019 m. rugsėjo 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-11234 ir nurodo, kad išieškotojas reikalavimą išieškoti skolą pagal vekselius turėtų reikšti ne pareiškėjai, o UAB „LTS Servisas“, kadangi vekseliai pasirašyti būtent su nurodyta bendrove. Pareiškėjos nuomone, vykdomasis įrašas yra išduotas nepagrįstai, todėl antstolis negalėjo jo priimti vykdyti. Antstolis nurodė, kad vykdomasis įrašas atitinka įstatymų reikalavimus ir akivaizdžių kliūčių jam priimti nebuvo. Be to, jis negali vertinti notaro išduoto vykdomojo įrašo teisėtumo/neteisėtumo.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2007). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Taigi antstolis negali kvestionuoti notaro atlikto vykdomojo įrašo, turinčio vykdomojo dokumento galią.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstoliui pateikus vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla buvo užvesta, prieš tai antstoliui patikrinus ir patvirtinus, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, kaip tai numatyta CPK 651 straipsnyje.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad notaro 2019 m. rugsėjo 30 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo būtent iš skolininkės G. S. paprastojo vekselio (neprotestuotino) turėtojo R. B. naudai. Teismas nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, o pareiškėja skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu antstolis turėjo pareigą atsisakyti priimti vykdyti 2019 m. rugsėjo 30 d. vykdomąjį įrašą. Pažymėtina, kad įstatymai nesuteikia teisės antstoliui tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai yra išskirtinė teismo prerogatyva, tai yra vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Šiuo atveju, pareiškėja turėtų ne teikti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų (CPK 510 straipsnis), o vadovautis Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsniu, ginčyti ieškininės teisenos tvarka. Panaikinus dokumentą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis įrašas, tik tokiu atveju antstolis turėtų spręsti dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad paprastasis vekselis yra negaliojantis, nuginčytas, todėl yra galiojantis ir privalo būti vykdomas.

Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis vykdymo veiksmus atliko nepagrįstai. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Konstatavus, jog vykdomasis dokumentas nėra panaikintas, vykdomasis įrašas yra galiojantis ir turi būti vykdomas, vykdomasis dokumentas priimtas laikantis įstatymo reikalavimų, nėra pagrindo naikinti 2019 m. spalio 4 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tenkinti pareiškėjos prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10200, todėl šis prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 631 ir 632 straipsniai). Antstolis nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, todėl pagrįstai priėmė vykdyti 2019 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 512, straipsniais, teismas

nutaria:

prašymo dėl teisenos pakeitimo netenkinti.

Perduoti ieškovės G. S. ieškinį registruoti teisme bendra tvarka.

Pareiškėjos G. S. skundo dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10200 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutarties dalis, kuria išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų, per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.