Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. J. prašymą perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir sušvelninti bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 1995-06-01 nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 15 metų, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 papunkčius išimtine mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir nustatyta galutinė bausmė – mirties bausmė sušaudant.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 1995-07-26 nutartimi nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmetė.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995-10-05 nutartimi buvo tenkintas nuteistojo G. J. kasacinis skundas ir Klaipėdos apygardos teismo 1995-06-01 nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 1995-07-26 nutartis pakeisti, išimtinę mirties bausmę, paskirtą pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 papunkčius, vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, pakeičiant į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, kitos nuosprendžio ir nutarties dalys nepakeistos.

4. 2003-08-18 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas nuteistojo G. J. prašymas, atsižvelgiant į naujai įsigaliojusius baudžiamuosius įstatymus, peržiūrėti ir sušvelninti 1995-06-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

5. Klaipėdos apygardos teismo 2003-09-26 nutartimi nuteistojo G. J. prašymas atmestas, 1995-06-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ir 1995-10-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuteisto G. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 118 straipsnio 4 dalies į 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, paliekant paskirtą bausmę nepakeistą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 papunkčius, apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

6. Klaipėdos apygardos teisme 2021-04-12 gautas nuteistojo G. J. prašymas, kuriuo jis prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio į BK 129 straipsnį ir pritaikyti baudžiamąjį įstatymą švelninantį bausmę.

6.1. Nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusi 1961 m. BK 105 straipsnio redakcija numatė griežčiausią bausmės rūšį – mirties bausmę, kuri ir buvo paskirta, tačiau 2000 metais įsigaliojus naujajam BK už analogišką nusikalstamą veiką numatoma griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Terminuoto laisvės atėmimo ribos šiuose įstatymuose numatytos skirtingos. Lyginant su 1961 m. BK 105 straipsniu (1991-12-03 įstatymo redakcija), BK 129 straipsnio sankcijoje sumažinta minimali ir padidinta maksimali bausmės riba. Svarstant, kuris iš šių įstatymų turėjo būti taikomas, teismas turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normos, reglamentuojančios baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 15 straipsnio išaiškinimais.

6.2. Nuteistasis prašyme atkreipia dėmesį, kad jis nuteistas už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, už tai jam buvo skirta mirties bausmė, kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1995-10-05 pakeitė laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Nuosprendžio priėmimo metu išimtinės bausmės taikymui moratoriumas paskelbtas nebuvo. Vertinant naujojo BK sankcijoje numatytus pasikeitimus (minimalios ribos sumažinimą ir maksimalios padidinimą), galima daryti išvadą, jog terminuotos laisvės atėmimo bausmės jo, G. J., nuosprendžio paskyrimo atveju, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į naująjį BK pasunkintų teisinę padėtį. Tačiau jam nuosprendžiu paskirta ne terminuota laisvės atėmimo bausmė, bet išimtinė bausmė – mirties bausmė sušaudant. Todėl tiesmukiškas BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas šiuo atveju nėra teisingas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

7. Nuteistasis G. J. Klaipėdos apygardos teismui po to, kai jo prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pateikė prašymą, jog teismo posėdyje dalyvautų jo gynėjas, kurį prašoma skirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsniu, 51 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kadangi pats per trumpą laiką neturi galimybės gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato, pasisamdyti gynėjo negali. Toks nuteistojo prašymas netenkinamas, kadangi jo prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, teismo posėdis tokiu atveju nerengiamas ir proceso dalyviai nekviečiami.

8. Nuteistasis G. J. prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš 1961 m. BK 105 straipsnio į BK 129 straipsnį ir pritaikyti baudžiamąjį įstatymą švelninantį bausmę, atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimus. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nuteistasis 2003 metais jau buvo kreipęsis į teismą, prašydamas atsižvelgiant į naujai įsigaliojusius BK, BPK, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą peržiūrėti ir sušvelninti 1995-06-01 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Šis jo prašymas buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2003-09-26 nutartimi, kuria prašymas buvo atmestas, o G. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 118 straipsnio 4 dalies į 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį paliekant paskirtą bausmę nepakeistą, bei nustatant galutinę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Iš šios 2003-09-26 nutarties turinio matyti, jog teismas, atsižvelgdamas į 1961 m. BK 105 straipsnio ir BK 129 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendė dėl veikos perkvalifikavimo ir bausmės švelninimo G. J. galimybės, perkvalifikavo vieną iš veikų, dėl kurių G. J. nuteistas, t. y. perkvalifikavo nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 118 straipsnio 4 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį bei motyvuotai nutarė bausmės nuteistajam nešvelninti ir palikti nepakeistą. Ši 2003-09-26 nutartis yra įsiteisėjusi ir nepanaikinta. Po jos priėmimo BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 buvo griežtinama padidinant minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo 5 iki 8 metų, taigi terminuotos laisvės atėmimo bausmės ribos BK griežtesnės nei buvo veikos padarymo metu galiojusioje 1961 m. BK redakcijoje. Be to, BK 129 straipsnio 2 dalis be terminuotos laisvės atėmimo bausmės numato ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kokia nuteistajam ir buvo paskirta kasacine nutartimi, pasinaudojus 1961 m. BK 24 straipsnio galimybe mirties bausmę pakeisti bausme iki gyvos galvos bei pakeitus 1995-06-01 nuosprendį.

9. Kitų nuteistojo teisinės padėties lengvinimui galinčių turėti įtakos baudžiamojo įstatymo pasikeitimų nebuvo priimta, todėl dar kartą spręsti G. J. padaryto nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 7 papunkčiuose, perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo klausimo nėra pagrindo. Nors nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam nuosprendžiu buvo skirta ne terminuota laisvės atėmimo bausmė, bet mirties bausmė, tačiau tokie argumentai nepagrįsti, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1995-10-05 nutartimi, atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sušvelnino G. J. paskirtą bausmę, mirties bausmę pakeisdamas į laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, vadovaudamasis jau minėtomis 1961 m. BK 24 straipsnio nuostatomis.

10. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnis; BPK 360¹ straipsnis).

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nuteistojo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. J. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.