Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Baudž. byla Nr. 1A-427-579/10

2010 m. rugsėjo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam V. S., jo ir M. A. gynėjams advokatams Algirdui Sakalauskui, Renui Bradūnui, uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir M. A. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. nuteistas pagal BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-18 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; V. S. nuteistas pagal BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Civilinės ieškovės J. S. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir jos naudai priteista solidariai iš M. A. ir V. S. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pripažinta proceso išlaidomis 240 Lt ir solidariai priteista iš M. A. ir V. S. 240 Lt advokato atstovavimo išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. ir V. S. pagal BK 149 str. 3 d. nuteisti už tai, kad 2008-09-19, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), pievoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės, netoli J. S. ir R. M. gyvenamosios sodybos, veikdami bendrininkų grupėje, pagal bendrą išankstinį susitarimą, turėdami tikslą su nepilnamete D. S. gim. 1993-02-07, atlikti lytinius santykius, M. A. tyčia pasinaudodamas bejėgiška dėl apsvaigimo nuo alkoholio D. S. būkle – dėl ko ji neturėjo galimybės pilnai suprasti su ja daromų veiksmų esmės ir priešintis, bei nukentėjusiosios atžvilgiu panaudodami fizinį smurtą, M. A. ir V. S. prieš nukentėjusios valią ją nešant bei tempiant žeme, perkėlė ją į tolimesnę nuo namų valdų vietą ir paguldę ant žemės, M. A. ir V. S. prieš nukentėjusios valią nurengus – nuavus vilkėtus šortus, pėdkelnes bei apatines kelnaites, pirmiausiai M. A., po jo V. S. apžergus kojomis ir laikant prispaudus savo kūnu nukentėjusiąją prie žemės, rankomis laikant prispaustas kojas bei V. S. uždengiant jos burną delnu, neleidžiant šauktis pagalbos bei priešintis, pakaitomis stebėdami ir saugodami aplinką, tokiu būdu bendrais veiksmais palaužus D. S. pasipriešinimą bei M. A. pasinaudojant dėl girtumo bejėgiška D. S. būkle, prieš D. S. valią – jai nedavus sutikimo atliko lytinius santykius, įvesdamas savo lytinius organus į jos lytinius organus, lytinius santykius atliko M. A., o po to V. S..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. S., jo gynėjas, M. A. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. S. ir M. A. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl V. S. apeliacinio skundo

Nors V. S. viso bylos tyrimo metu neigė bendrai su M. A. išžaginęs D. S., jo kaltė padarius šį nusikaltimą pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Tai, jog ji buvo išžaginta V. S., patvirtino pati nukentėjusioji, kuri nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė iš esmės nuoseklius ir nekintančius parodymus, jog su ja lytinius santykius turėjo V. S., o dėl suvartoto alkoholio kiekio ir tai įtakojusios apsvaigimo būsenos ji negalėjo stipriau pasipriešinti ir galbūt išvengti išžaginimo. Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusioji taip pat parodė, kad 2008-09-19 vakare, kai dėl apsvaigimo nuo alkoholio neįleista į šokių salę, buvo palydėta iki namų vaikinų, kurių tarpe buvo ir V. S.. Kadangi dėl girtumo į namus nėjo ir liko lauke, po kurio laiko prie jos sugrįžo V. S. su draugu M. A., kurių vienas ją paėmė už kojų, o kitas už rankų ir nutempė atokiau ant žolės, kur M. A. stovint maždaug už 3-4 metrų, V. S. ją nurenginėjo, suplėšė pėdkelnes, o po to ir išžagino. Visą tą laiką ji bandė priešintis bandydama nustumti jo rankas, muistydamasi, šaukdama, daužydama rankomis, tačiau kai ji pradėdavo ką nors sakyti, jis jai vis uždengdavo ranka burną. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino ir 2009-02-19 parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama vietą, kur ją paliko atvedę draugai, palydėję iki namų, ir parodydama vietą, kur ji buvo išžaginta. Abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad V. S., palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, atliko su ja lytinį aktą, pagrindo nėra, nes jos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusiosios girtumą patvirtino liudytojai R. M., M. T., E. V., S. S., M. P.. Pastarasis liudytojas nurodė, kad D. S. buvo visiškai girta, ji negalėjo atsistoti, ją reikėjo laikyti, kad negriūtų, nukentėjusioji svyravo į visas puses, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Be to, liudytojai E. V., G. P., E. L. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur jie su kitais draugais atvedė ir paliko nukentėjusiąją ir ši vieta sutampa su nukentėjusiosios parodyta vieta, tačiau nesutampa su išžaginimo vieta. Tai patvirtina, jog V. S. ir M. A. pernešė nukentėjusiąją į kitą atokesnę vietą. Tai, kad nukentėjusioji parodė tik tas aplinkybes, kurias prisiminė, t.y. kad su ja lytiškai santykiavo tik vienas V. S., o M. A. su ja lytinių santykių neturėjo, nors ant nukentėjusiosios palaidinės ir rasta M. A. sperma, įvertinus kitus byloje esančius įrodymus neduoda pagrindo abejoti pastarosios parodymais. V. S. apeliaciniame skunde pateiktos aplinkybės, jog tarp lytinių aktų turėjo praeiti mažas laiko tarpas – apie 10 min., todėl nukentėjusioji, prisiminusi, kad ją žagino V. S., negalėjo neprisiminti, jog ją žagino ir M. A. bei tai, kad dėl savo girtumo nukentėjusioji galėjo supainioti nepažįstamą M. A. su V. S., yra taip pat paneigta byloje esančiais įrodymais.

D. S. parodymus patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados. Iš 2008-11-10 Vaiko raidos centro specialisto išvados matyti, kad D. S. Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje tyrimo ir gydymo nuo 2008-10-20 iki 2008-10-27 metu nepastebėtas merginos polinkis meluoti, fantazuoti ar padidėjęs jos įtaigumo lygis. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad šiuo metu jai būdingi ryškūs potrauminio streso simptomai – padidėjęs jautrumas, nerimas, liūdesys, autizacija (santykių su aplinkiniais susilpnėjimas), atsiradusi baimė dėl ateities, bejėgiškumas, savęs kaltinimas, nuvertinimas. Merginos emocinis fonas pažemintas, jausmai užslopinti, jai būdingas užsidarymas savo patyrimo, emocijų ir išgyvenimų rate. Ateityje galimos įvairios ilgalaikės pasekmės, dažniausios jų – tai ilgai trunkanti depresija ar pasikartojantys depresijos epizodai, lytinio gyvenimo sunkumai, įvairūs psichosomatiniai susirgimai, todėl būtina tęstinė psichologo pagalba.

Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai. Iš specialisto išvados Nr. S 658/08 (01) R138/08 matyti, kad ant V. S. striukės rastos seilės. Gautas mišrus DNR profilis, kurio pagrindiniai DNR fragmentai sutampa su D. S. DNR fragmentais su 99,9999999999 % tikimybe. Iš specialisto išvados Nr.962/08 (09) matyti, kad D. S. kūne sužalojimų nėra, jos mergystės plėvėje konstatuoti plyšimai padaryti kietu buku daiktu, daugiau kaip prieš 2-3 savaites iki teismo medicininės apžiūros. Su D. S. galima atlikti lytinius santykius papildomai nepažeidžiant mergystės plėvės. Tačiau dėstomojoje dalyje specialistas nurodė, kad dešinio žasto srityje yra senos mėlynės žalsvai gelsvos spalvos. Specialisto išvadoje Nr.11-2848 (08), 11-3218 (08) nustatyta, kad ant tirti pateiktų M. A. bliuzono, sportinių kelnių, A. S. bliuzono rasta raudonos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su D. S. palaidinės trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų M. A. sportinių kelnių, V. S. bliuzono rasta žalsvai juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų (bendro grupinio priklausomumo) su D. S. šortų trikotažo pluoštais. Ant D. S. šortų ir ant V. S. trumpikių rasta vienodų pašalinių detalių – tos pačios šeimos naminių paukščių – ančių, baltos spalvos plunksnų, pūkų. Ant D. S. palaidinės, pėdkelnių ir ant V. S. bliuzono rasta vienodų pašalinių dalelių – tokio paties gyvūno – šuns, šviesiai rudos spalvos akuotinių plaukų. Ta aplinkybė, jog ant D. S. šortų ir ant V. S. trumpikių rasta vienodų pašalinių detalių patvirtina, kad V. S. buvo nusimovęs kelnes, kuomet jis kontaktavo su ant nukentėjusiosios kūno buvusiais šortais. Rastos vienodos pašalinės detalės ant D. S. šortų ir ant V. S. trumpikių negalėjo atsirasti nukentėjusiąją vedant namo ir dėl jos pusiausvyros nelaikymo kontaktuojant su ja, nes tokiu atveju turėjo būti nukentėjusiosios dėvėtų šortų kontaktas su viršutiniais V. S. rūbais (pvz. kelnėmis), o ne po jomis esančiomis trumpikėmis. Juolab, kad kaip matyti iš liudytojo E. V. parodymų, D. S. vedė už parankių ir tuo pačiu kontaktavo su ja tik jis pats (E. V.) ir E. L..

Iš 2009-03-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas D. S. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 3310. Tarp telefone esančių trumpųjų žinučių yra ir gautų iš adresato „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2008-09-21 gautų žinučių (SMS) – „Kiek nori už wisa tylėjima lt“, „Nea rimtai jai parasai pareiskima mane sodys jau“, „wiens yra sakyk ko nor kad ant manes nerasytai“ turinio galima spręsti, kad jas rašantis asmuo – V. S., yra išsigandęs, siūlo piniginį atlygį už tai, kad nebūtų rašomas pareiškimas policijai. Be to, ir tarp apelianto V. S. gautų trumpųjų žinučių yra ne viena žinutė, gauta iš nukentėjusiosios, kuriose ji prašo neįkyrėti, nerašyti jai žinučių, aiškina, kad reikėjo galvoti prieš darant. Toks elgesys, kai asmuo (apeliantas V. S.) aktyviai ir ne vieną dieną (kaip matyti iš V. S. telefono apžiūros – 2008-09-20 ir 2008-09-21) rašo nukentėjusiajai trumpąsias žinutes, kuriose prašo nerašyti pareiškimo (policijai), siūlo už tai piniginį atlygį, nebūdingas asmeniui, kuris, kaip tvirtina savo skunde apeliantas, yra nekaltas ir lytinių santykių, o juo labiau prievartinių, su nukentėjusiąja neturėjo. Tokiu atveju apskritai neaišku kodėl jis rašė nukentėjusiajai tokio turinio žinutes, už ką V. S. siūlė nukentėjusiajai pinigus, dėl ko prašė nerašyti pareiškimo policijai, neaišku už ką jį „sodys“ (kas reiškia pasiuntimą atlikti laisvės atėmimo bausmę). Atvirkščiai, toks apelianto elgesys sekančias dvi dienas po 2008-09-19 įvykių kaip tik patvirtina kitus, aukščiau paminėtus įrodymus (tame tarpe ir nukentėjusiosios D. S. parodymus) ir rodo, kad apeliantas jaučiasi padaręs kažką neteisėto ir dabar siekia už tai išvengti atsakomybės. Aukščiau paminėti įrodymai kaip tik ir patvirtina, kad tie neteisėti veiksmai buvo nukentėjusiosios išžaginimas.

V. S. bendrininko M. A. parodymai vertinami kritiškai, nes jie keitėsi viso bylos tyrimo metu. Šis nuteistasis skirtingų apklausų metu keitė parodymus, neigė anksčiau duotuosius, motyvuodamas tariamu ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimu jo atžvilgiu. Paties V. S. parodymai, kuriais jis neigia savo kaltę yra vertinami kaip bandymas išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus, kadangi jie yra paneigti aukščiau aptartais įrodymais, taip pat kitais apylinkės teismo nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. Todėl V. S. skundo motyvai, kad jo kaltė grįsta tik nukentėjusiosios parodymais, o kitų jo kaltę patvirtinančių duomenų nėra ir skundžiamas nuosprendis grįstas spėlionėmis, atmetami.

Iš šių išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko lytinius santykius su nepilnamete D. S. prieš jos valią, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą (nukentėjusioji buvo nunešta bei nutempta į atokesnę vietą, jai buvo rankomis uždengta burta neleidžiant šauktis pagalbos, taip pat ji buvo kūnu prispausta prie žemės, rankomis buvo laikomos jos kojos), t.y. D. S. išžagino. Taigi V. S. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 149 str. 3 d. pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai. Be to, V. S. savo apeliaciniu skundu atskirai neskundė nei jam pagal BK 149 str. 3 d. paskirtos bausmės, nei jam solidariai priteistų civilinių ieškinių ir proceso išlaidų, todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose. Tenkinti V. S. apeliacinį skundą ir jo atžvilgiu skundžiamą nuosprendį panaikinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.

Dėl M. A. apeliacinio skundo

M. A. skunde nurodyta aplinkybė, jog skundžiamame nuosprendyje esantys jo parodymai neatitinka tikrųjų M. A. teisme duotų parodymų yra paneigti bylos medžiaga. Iš 2010-01-18 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad į teisėjos klausimą M. A. atsakė, jog tai ta pati mergina, kurią pravedė, ji dar ėjo. Todėl skundžiamame nuosprendyje surašyti jo parodymai šioje dalyje atitinka esančius minėtame teisiamojo posėdžio protokole. Beje, ir pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nei M. A., nei jo gynėjas nepareiškė. Iš to galima daryti išvadą, kad M. A. atpažino neseniai pro jį pravestą apsvaigusią nuo alkoholio merginą ir suprato, kad tai ta pati, o ne tariamai kita, kaip nurodo apeliantas, laisvo elgesio, mergina.

Nors nukentėjusioji D. S. negalėjo paaiškinti, kaip ant jos palaidinės atsirado M. A. sperma ir nurodė, jog su ja lytinius santykius turėjo tik V. S., tačiau nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir papasakojo tik tai, ką prisiminė. Specialisto išvada Nr. S 658/08 (01) R138/08 patvirtina, kad ant D. S. palaidinės rasta sperma sutampa su M. A. DNR profiliu 99,9999999999% tikimybe. Kad apeliantas su nukentėjusiąja turėjo lytinius santykius (BK 149 str. prasme) patvirtino ir kitas nuteistasis V. S., taip pat pats M. A.. Tačiau jis tvirtina, kad tie lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu, nes tai rodė D. S. elgesys – pati nusimovė šortukus, pėdkelnes, kitus rūbus. Kaip matyti iš nukentėjusiosios D. S. parodymų, ji apskritai neprisimena, jog būtų turėjusi lytinius santykius su apeliantu M. A.. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai – pačios D. S., liudytojų R. M., S. S., M. P., J. S., E. V. ir kitų asmenų parodymai apie tai, jog nukentėjusioji dėl pavartoto alkoholio kiekio miegojo jau prie mokyklos, dėl girtumo net negalėjo pastovėti, ją reikėjo vesti už parankių, kad dėl girtumo jai buvo pasiūlyta net neiti namo, o pabūti prie namo, kol prasiblaivys, kur ji iš karto užmigo, kad ir grįžusi po išžaginimo namo ji užmigo tualete, kad grįžo namo be šortukų, leidžia daryti išvadą, jog neprisimena nukentėjusioji dėl to, kad buvo stipriai padauginusi alkoholio (tai savo skunde nurodo ir apeliantas V. S.). Beje ir pats M. A. apeliaciniame skunde patvirtino, kad nuo merginos sklido alkoholio kvapas. Tai yra, iš ištirtų įrodymų pirmosios instancijos teismo padaryta teisinga išvada, kad nukentėjusioji buvo tokios būsenos, kai pavartotas alkoholis D. S. atėmė galimybę suprasti su ja daromų veiksmų esmę bei atėmė galimybę priešintis. Teismų praktikoje lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle (šiuo atveju dėl bejėgiškumo). Todėl nekyla abejonių, kad M. A. su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle prieš jos valią.

Apelianto nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusiosios sutikimą lytiškai santykiauti jis suprato ir iš to, kad ji atsigulusi pati nusirengė kai kuriuos rūbus, kolegija vertina kritiškai, kaip bandymą pateikti aplinkybes sau palankia linkme. Juolab, kad jeigu D. S. būtų pati nusirengusi, tai jos pėdkelnės nebūtų visiškai suplėšytos (ką patvirtina daiktų pateikimo protokolas (b.l. 28 T. 1), taip pat pačios nukentėjusiosios, R. M., J. S. parodymai). Be to, M. A. savo parodymus keitė viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kas verčia abejoti jų tikrumu. Todėl apelianto parodymais remiamasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitoms bylos medžiaga nustatytoms ir teisme patvirtintoms aplinkybėms. Iš viso kas paminėta kolegija daro išvadą, kad M. A. skundo motyvas, jog jis su nukentėjusiąja atliko lytinius santykius jos pačios sutikimu, kad D. S. nebuvo bejėgiškos būklės, yra nepagrįstas.

Taip pat niekuo nepagrįstas, deklaratyvaus pobūdžio yra M. A. tvirtinimas, jog nukentėjusioji nenurodo turėjusi lytinius santykius su apeliantu savo noru dėl jai daromo psichologinio spaudimo, kadangi tokių duomenų iš viso nėra – apie daromą ar darytą spaudimą nemini nei vienas iš apklaustų liudytojų, to nenurodo ir pati nukentėjusioji.

M. A. teigia, jog V. S. su mergina jokio lytinio akto neatliko, kartu su juo merginos į kitą vietą nenešė, o jis pats (apeliantas M. A.) su D. S. lytinius santykius atliko ten, kur ją rado sėdinčią. Tvirtina, kad jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo bei to, jam matant, nedarė ir V. S., tai yra, kad prievartinių lytinių santykių bendrininkų grupėje su V. S. nebuvo. Tačiau tai paneigta jau aptartomis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis (tame tarpe atsakant ir į V. S. apeliacinio skundo motyvus). M. A. skunde nurodė, kad jam V. S. pasiūlė pasimylėti su laisvo elgesio mergina, su kuria lytinių santykių jis jau teigė turėjęs, todėl M. A. kelia prielaidą, kad turėdamas lytinius santykius su nukentėjusiąja, V. S. galėjo pernešti nukentėjusiąją į kitą vietą padedant kažkokiam kitam asmeniui, taip pat tada galėjo būti vartojamas ir smurtas merginos atžvilgiu. Tačiau ši prielaida paneigta ne tik jau minėtomis aplinkybėmis, bet ir paties M. A. teisme duotais parodymais, kur jis nurodė, kad V. S. pasakymą, jog pastarasis su ja jau mylėjosi anksčiau, suprato kaip įvykusį kažkada anksčiau, o ne tą patį vakarą. Atmetamas ir tas M. A. apeliacinio skundo motyvas, kad merginos nešimo iš vienos vietos į kitą fakto nepatvirtina jokie įrodymai, nes ant vietų, už kurių ji turėjo būti nešama (kojų, rankų), turėjo likti kokie nors sužalojimai, tačiau to nebuvo nustatyta. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad jos svoris tuo metu buvo apie 54 kg, taip pat iš ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji iš vietos, kur buvo palydėta ir palikta iki vietos, kur ji buvo išžaginta, M. A. ir V. S. buvo nešama už kojų ir rankų. Pažymima, kad dviem asmenims nešant tokią kūno masę turintį asmenį už kojų ir rankų, neatliekant grubių šių galūnių sukimo, trinties, tempimo veiksmų, sužalojimų tose vietose, už kur nukentėjusioji buvo paimta ir nešama, galėjo ir nelikti.

Apeliantas M. A. savo skunde taip pat nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog M. A. neturėjo kilti abejonių, jog jis lytiškai santykiauja su nepilnamete, nors jis pats teigia, kad nematė ką tamsiu paros metu begeriant alų pro juos pravedė, todėl rastos sėdinčios merginos neatpažino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apibendrindamas teismų praktiką išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose nurodė, kad jeigu asmuo nesuvokė, jog nukentėjusysis yra nepilnametis, tačiau pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiojo fizinius duomenis ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai suvokti (neatsargi kaltė), kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ar 150 straipsnio 3 dalį. Kolegijos nuomone apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad M. A. pagal nukentėjusiosios merginos fizinius duomenis neturėjo kilti jokių abejonių, kad jis lytiškai santykiauja su nepilnamete. Nukentėjusioji D. S. gimusi 1993-02-07, tai yra nusikaltimo padarymo metu jai buvo penkiolika metų. Pagal jos fizinius duomenis – nedidelį ūgį, smulkų sudėjimą, veido bruožus, M. A. turėjo ir galėjo suvokti, jog nukentėjusioji nepilnametė. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad nukentėjusioji nėra lytiškai subrendusi, yra smulkaus kūno sudėjimo (b.l. 21-22 T. 1). Juolab, kad pirmą kartą tą vakarą M. A. pamatė nukentėjusiąją D. S. prie mokyklos, kurioje tuo metu vyko moksleivių vakaronė, kai ją neblaivią vedė kiti mokiniai (taip nurodė M. A., atsakydamas į pirmos instancijos teisėjos klausimą). Įvertinus visa tai, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu veika pagal BK 149 str. 3 d., kaip nepilnamečio asmens išžaginimas, M. A. atžvilgiu kvalifikuota teisingai.

M. A. skunde teigia, kad bylos tyrimo metu davė prieštaringus parodymus, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo metu atliktoje 2008-10-30 apklausoje, todėl, kad buvo verčiamas prokuroro, siūlant pakeisti M. A. paskirtą suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Jis skunde taip pat nurodo, kad dėl minėtų aplinkybių tokie jo parodymai teismo neturėjo būti laikomi įrodymais. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų M. A. apklausų matyti, kad visose jose, tame tarpe ir 2008-10-30 jo apklausoje dalyvavo M. A. interesus atstovaujantis gynėjas. Be to, M. A. ar jo gynėjas galėjo apskųsti tariamai neteisėtus prokuroro veiksmus (BPK 21 str. 4 d., 48 str. 1 d. 9 p.), tačiau tokia teise nei M. A. nei jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu nepasinaudojo, jokių pastabų dėl to taip pat nereiškė, o apelianto parodymais tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek šioje nutartyje remiamasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitoms nustatytoms ir teisme patvirtintoms aplinkybėms.

M. A. nepagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodė, jog jis negali būti teisiamas ir dėl to, kad nėra jo atžvilgiu nukentėjusiojo asmens skundo (nukentėjusioji pretenzijų M. A. nereiškė) ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo, kas yra būtina pagal BK 149 str. 5 d. Minėta įstatymo norma reglamentuoja, kad už BK 149 str. 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. M. A. skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d., todėl BK 149 str. 5 d. nurodytas reikalavimas šiuo atveju netaikomas. Be to, net jei M. A. būtų nuteistas pagal BK 149 str. 1 d., tai minėtas jo skundo motyvas dėl nukentėjusiojo asmens skundo būtinumo jo atžvilgiu taip pat nebūtų pagrįstas, nes policijoje yra gautas nukentėjusiosios teisėtos atstovės skundas dėl jos dukters išžaginimo, t.y. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėms ištirti, o visi kalti asmenys gali būti nustatyti (kaip ir šiuo atveju) ir atliekamo ikiteisminio tyrimo eigoje. Tai, kad nukentėjusioji, kaip teigia M. A., neturėjo pretenzijų jam, nešalina jo atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuri yra nustatyta ir aptarta tiek Vilkaviškio raj. apylinkės teismo nuosprendyje, tiek ir šioje nutartyje.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo M. A. bendrai su V. S. padarytus veiksmus pagal BK 149 str. 3 d. ir priėmė M. A. atžvilgiu teisingą apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, M. A. savo apeliaciniu skundu taip pat atskirai neskundė nei jam pagal BK 149 str. 3 d. paskirtos bausmės, nei jam solidariai priteistų civilinių ieškinių ir proceso išlaidų, todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose. Naikinti skundžiamą nuosprendį M. A. atžvilgiu ir jį pagal BK 149 str. 3 d. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų V. S. ir M. A. apeliacinius skundus atmesti.