Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Apeliantė skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Nagrinėjimu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d., atlikus V. V. priklausančio nuotekų valymo įrenginio, po valymo nuotekų valymo įrenginyje į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinę kontrolę nustatyta, jog į gamtinę aplinką išleidžiamuose nuotekuose Bendras azotas ir Bendras fosforas viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją (nustatytas Bendras azotas 34,0 mg/1 (leistina norma 25 mg/1), Bendras fosforas 13,7+/-0,4 mg/1 (leistina norma 5 mg/1)). Nuotekų valymo įrenginio savininkas – V. V.. Jis neužtikrino, kad iš jam priklausančio nuotekų valymo įrenginio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išleidžiamų nuotekų po valymo užterštumo normos atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Todėl nesutinka su teismo motyvais ir išvada, kad V. V. nėra atsakingas už nuotekų valymo įrenginio darbą, nėra atsakingas, kad neužtikrino, jog buitinės nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, neviršytų Reglamento 29 punkto 2 lentelėje nustatytų į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normų ir jo veikoje nėra ANK 246 straipsnio 3 dalies sudėties požymių.

4.2. V. V. veika nebuvo sąmoningas aplinkos teršimas nuotekomis, tačiau jis pažeidė norminius teisės aktus reglamentuojančius nuotekų tvarkymą. Todėl jis už tai turi atsakyti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. Dl-412 patvirtinto Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento 28 punkte nurodyta, kad už tinkamą nuotekų valymo įrenginių naudojimą atsako įrenginių valdytojas. Naudojant nuotekų valymo įrenginius, turi būti užtikrinama įrenginio ir jį sudarančių statinių techninė priežiūra pagal STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ bei vykdoma reikalavimus atitinkanti technologinė eksploatacija. Už tinkamą nuotekų valymo įrenginių naudojimą atsako įrenginių valdytojas, kuris turi turėti įrenginių tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, ir eksploatacijos tvarkos aprašą (taisykles ar pan.) arba sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu. Be to, už tinkamą ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkantį nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių: rezervuarų, biologinio nuotekų valymo įrenginių ir septikų eksploatavimą atsakingi jų savininkai ir (arba) naudotojai. Nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal gamintojo pateiktą įrenginių eksploatacijos tvarkos aprašą. Teismo posėdžio metu V. V. parodė, jog firmos atstovai supažindino jį kaip reikia eksploatuoti įrenginį, tačiau pažymos neišdavė. Nuotekų valymo įrenginių eksploatacijos tvarkos aprašo (taisyklių ar pan.) neturi. Sutarties su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu taipogi neturi. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu žodžiu sutarė, jog prižiūrės įrenginį iki bus suteiktas garantinis aptarnavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, liudytojas A. G. parodė, jog nuotekų valymo įrenginys yra sertifikuotas, su klientu pasirašė įrenginio paleidimo aktą, jį patikrino ir pridavė eksploatacijai klientui. Klientams pageidaujant atlieka įrenginių priežiūrą pagal vienkartinius iškvietimus arba sudarant metinę sutartį. Tačiau A. G. nepatvirtino V. V. parodymų, kad pastarasis buvo supažindintas su įrenginio eksploatacija. Įrenginio eksploatacijos tvarkos aprašo V. V. neturi, įrenginio tiekėjo arba projektuotojo pažymos apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, taipogi neturi, neturi ir sutarties su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu. Todėl kyla pagrįstos abejonės ar V. V. turimos žinios dėl nuotekų tvarkymo įrenginio eksploatavimo yra pakankamos ar jų pakanka atsakingai eksploatuoti įrenginį.

4.3. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vienkartinius kliento iškvietimus atlieka įrenginio priežiūrą, bet ne įrenginio eksploataciją. Įrenginio eksploatacija yra įrenginio naudotojo atsakomybė. Iš į bylą pateikto nuotekų valymo įrenginio priežiūros darbų atlikimo ir perteklinio dumblo transportavimo akto matyti, kad 2021 m. vasario 23 d. buvo atlikta įrenginio priežiūra, tačiau nebuvo imtas mėginys biologijos kiekio nustatymui ar papildyta įrenginio biologija, tik parašyta, jog po atliktų darbų įrenginys dirba gerai. Tačiau ar nuotekos po valymo atitinka nuotekų užterštumo normas, nustatytas Reglamente, nebuvo tikrinta, nebuvo imami mėginiai ir atlikti tyrimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai apsiribojo tik įrenginio patikra, nors kartu su V. V. turėjo aiškintis priežastis (gal nepakankamas nuotekų kiekis, gal per didelis nuotekų kiekis, ar pakankama įrenginio biologija ir pan.) dėl teršalų neišvalymo iš nuotekų. Nuotekų valymo įrenginį ekploatuojantis V. V. nesutiko akredituotoje laboratorijoje savo lėšomis atlikti nuotekų laboratorinės kontrolės ir patvirtinti, kad jam priklausantys nuotekų valymo įrenginys naudojamas tinkamai bei išvalo buitines nuotekas iki nustatytų normų. Aplinkybė, kad nuotekose po valymo buvo rastas Bendras azoto normatyvo viršijimas, patvirtina V. V. į bylą pateiktą 2021 m. kovo 9 d. UAB „Palangos vandenys“ tyrimų protokolą Nr. 100. Vadinasi, iki 2021 m. kovo 8 d. tarša Bendru azotu nebuvo nutraukta. V. V. kėlė klausimą dėl nuotekų valymo įrenginio kokybės, o ar įrenginys kokybiškai dirba, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nusipirko sertifikuotą įrenginį, įtarė, jog galimai kaimynas, su kuriuo nuolat konfliktuoja, įpylė kokių tai chemikalų, kad nuotekų mėginys paimtas netinkamai ir panašiai. Tačiau jis nei karto neužsiminė, kad galimai pats netinkamai eksploatuoja įrenginį, dėl ko žūva įrenginio biologija ir nuotekos lieka neišvalomos ar jos nespėja išvalyti nuotekų, dėl vandens kiekio svyravimų ar kitokių veiksnių, ar turimų žinių pakanka atsakingai eksploatuoti įrenginį.

4.4. Nuotekos po valymo nėra išvalomos iki nustatytų normų galimai ir dėl to, kad į nuotekų valymo įrenginį patenka per mažas ar per didelis nuotekų kiekis, ar iš viso keletą dienų nėra leidžiamos nuotekos, nes nuotekų valymo įrenginį eksplotuojantis valdytojas (savininkas) taupo vandenį, dėl ko žūva bakterijos, nuotekos tinkamai nebeišvalomos. Teismo posėdžio metu V. V. parodė, kad gyvena tik dviese su žmona, mažai skalbia. Ne visais atvejais dėl nuotekų neišvalymo yra „kaltas“ nuotekų valymo įrenginys (ar kokybiškas, ar veikia gerai) ar naudojama buitinė chemija. 2021 m. kovo 9 d. UAB „Palangos vandenys“ tyrimų protokole Nr. 100 yra nustatytas Bendras fosforas 5,88 mg/1, o tai, priešingai nei konstatavo teismas, viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją į gamtinę aplinką išleidžiamuose nuotekose po valymo (leistina norma 5 mg/1). Šis tyrimų protokolas įrodo tai, kad V. V. ir toliau nuotekomis teršė aplinką, nors turėjo prievolę nutraukti taršą nuo 2020 m. lapkričio 13 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įrengus stebėjimo kameras V. V. sodyboje, nuotekų valymo įrenginių tyrimai pasidarė geri, kas pagrįstai kelia abejonių dėl atsakomybės už aplinkos teršimą. Toks teismo motyvas apeliantei nesuprantamas. Kokias abejones dėl atsakomybės gali kelti neaišku kada įrengtos stebėjimo kameros ir kokie nuotekų valymo įrenginių tyrimai pasidarė geri ir kada? Šios aplinkybės visiškai nesusijusios su nagrinėjamu nusižengimu, todėl nevertintinos. Teismas išimtinai vadovavosi V. V. ir jo atstovo bei suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo subjektyvaus pobūdžio paaiškinimais ir visiškai neatsižvelgė į apeliantės atstovų paaiškinimus dėl nuotekų išleidimo į aplinką. Nevalytos buitinės nuotekos negali būti išleidžiamos į gamtinę aplinką, o išvalytos iki Reglamente nustatytų reikalavimų nuotekos gali būti išleidžiamos į gamtinę aplinką.