Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-26 · Administracinė byla Nr. I-8879-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-26Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
I-8879-463/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01264-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. Č.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8879-463/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01264-2015-4)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–25), prašydama: atnaujinti terminą skundui paduoti; panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) Ekonomikos ir finansų departamento direktorės, atliekančios ministerijos kanclerio funkcijas, 2015-01-15 sprendimą Nr. 1D-493(11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo“; įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, jei pastaroji norma buvo taikoma perskaičiuojant paskirtą pensiją, už 2010 m. sausio–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi priimta pareiškėjos skundo dalis, kurioje ji prašo: panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-15 sprendimą Nr. 1D-493(11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies perskaičiavimo bei neišmokėjimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti pareiškėjai iš Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4, 5 ir 15 straipsnių taikymo (b. l. 56–57).

Pareiškėjos nuomone, pensijų mažinimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pratęsimas 2012 ir 2013 metams yra neteisėtas. Dėl to pareiškėjai susidarė pensijos nepriemoka, kurią ji prašo priteisti. Be to, pareiškėjai pensija ribota taikant ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Toks ribojimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas. Skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 54).

Atsiliepimas

Vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68). Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas, kadangi minėta norma atitiko Konstituciją. Be to, pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jau yra įvykdytas. Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą p pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. taikymo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., išmokėjimo pareiškėjai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2/17-2120 (b. l. 61) paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nuostatas (b. l. 66). Pareiškėja 2015 m. sausio 8 d. su prašymu išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (b. l. 62–63), kuri jos prašymą dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo paliko nenagrinėtu, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Konstatavo, neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 64–65).

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos teiginiai dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimo nepagrįstumo 2012–2013 m. vertintini kritiškai. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavus, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad jai 2012–2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo mažinama pagrįstai.

Be to, pareiškėja prašo priteisti neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str.

Pareiškėjai pensija ginčo laikotarpiu buvo mažinta ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 d., t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai (b. l. 67) ir pareiškėjai susidarė 503,38 Eur dydžio nepriemoka.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2012-06-30 priėmė Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Žin., 2012, Nr. 82-4274). Taigi, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis nuo 2012-09-01 neteko galios.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) nuostatas, konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Taigi, pareiškėjai pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį mažinta nepagrįstai.

Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. gegužės 20 d. pažymoje pateiktais duomenimis (b. l. 67), nustatyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 503,38 Eur dydžio nepriemoka dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas neišmokėtą 503,38 Eur pensijos dalį yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kurio tikslas nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Taigi, pareiškėjai Kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais bus kompensuojama likusi neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. gruodžio įskaitytinai. Kadangi pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2015 m. vasario 23 d., kai dar nebuvo priimtas Kompensavimo įstatymas, ir ji savo teises siekė apginti teisme, teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principus, konstatuoja, kad pareiškėjos teisės turi būti ginamos jos pasirinktu būdu.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1D-493(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b. l. 26). Minėtu sprendimu Vidaus reikalų ministerija atsisakė pareiškėjai išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, pateikė informaciją apie pareiškėjai mokėtą pensijos dydį. Nenagrinėjo pareiškėjos prašymo dalies dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumo dienos. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį ir tai, kad pareiškėjai pensija buvo mažinama pagrįstai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, jog ši sprendimo dalis yra teisėta ir nėra pagrindo jos naikinti. Taip pat ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti ir pareiškėjos prašymo dalį dėl pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nurodžius, kad pareiškėja kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Teismo vertinimu, Vidaus reikalų ministerija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., išmokėjimo (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-296-552/2015). Pagal analogiją teisiniams santykiams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas. Skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatyti skundo padavimo terminai. Sprendimas grindžiamas Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi. Kadangi sprendime atsakovė netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, susijusius su pareiškėjos prašymu dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, naikinama ginčijamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pensijos, perskaičiuotos pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, išmokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos V. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 503,38 Eur (penkis šimtus tris eurus ir trisdešimt aštuonis euro centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai) dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 1D-493(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pensijos mažinimo pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska