- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-01
- Bylos Nr.
- N-444-77-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarties H. J. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 3 d. surašė H. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 20.15 val., vairuodamas automobilį viršijo leistiną iki 90 km/h greitį (važiavo 126 km/h greičiu), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172 punkto reikalavimus.
Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 14 d. nutarimu H. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė 500 litų baudą (pažeidimą įvertinant 6 baudos balais), o pagal ATPK 130² straipsnį skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
II.
H. J. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti, t. y. taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti jam paskirtą baudą, o teisės vairuoti atėmimo visai neskirti. Nurodė, jog pažeidimo neginčija, dėl jo nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad jam gali būti skirta švelnesnė nuobauda, nes pažeidimas nesukėlė pavojingų ar žalingų pasekmių. Pažymėjo, jog yra sukūręs šeimą, kurioje auga kūdikis, todėl paskirta bauda pablogins tiek jo, tiek šeimos materialinę padėtį, o netekęs teisės vairuoti negalės dirbti savo įmonėje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 8 d. nutartimi H. J. skundo netenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog H. J. kaltė, padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, paskirtos nuobaudos nėra per griežtos, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl prašymo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas teismas pasisakė, jog šis straipsnis taikytinas esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymėjo, jog H. J. sistemingai pažeidinėja KET (2006 m. lapkričio 6 d. baustas pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį; 2006 m. spalio 17 d. - pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį; 2006 m. kovo 28 d. - pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį; 2005 m. rugsėjo 9 d. - pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį; 2005 m. balandžio 15 d. - pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį; 2004 m. spalio 7 d. - pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį; 2004 m. kovo 30 d. - pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį; 2004 m. vasario 4 d. - pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį; 2006 m. lapkričio 10 d. - pagal ATPK 124¹ str. 6 d., 2003 m. spalio 10 d. - pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį; 2003 m. gegužės 28 d. - pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį), už pažeidimus skirtos nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, todėl asmuo turi patirti tam tikrus suvaržymus, kad padarytų atitinkamas išvadas. Taip pat nurodė, jog asmuo jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes, liečiančias darbo pobūdį, šeimos turtinę ir socialinę padėtį, nepateikė.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartimi, H. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti jam paskirtą baudą, o papildomos nuobaudos - teisės vairuoti atėmimo - visai neskirti. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai pažymi, jog yra įmonės direktorius, kartu ir vienintelis darbuotojas, įmonė užsiima medienos produktų prekyba, todėl jis nuolat turi važinėti pas klientus visos Lietuvos teritorijoje.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog apeliantas sistemingai pažeidinėja KET, todėl jam būtina taikyti griežčiausias administracinio poveikio priemones, nes tik taip būtų galima pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus, t. y. auklėti asmenį laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Institucija surinko pakankamus H. J. kaltės, padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus, įrodymus, tinkamai (pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą) kvalifikavo jo veiką. Tokių išvadų neginčija ir pats apeliantas, tačiau mano, jog teismas nepagrįstai atsisakė jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nuobaudas švelninti.
Pirmiausia pasakytina, jog ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Taigi, ATPK 8 straipsnyje įtvirtinta principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtis, kuri taikoma, kai: 1) įsigalioja aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus; 2) iki tokių aktų išleidimo už padarytus administracinius teisės pažeidimus nuobaudos dar nėra paskirtos arba paskirtos, bet dar neįvykdytos.
Kaip matyti iš cituotos normos, grįžtamoji įstatymo galia gali pasireikšti nuobaudos švelninimu arba veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, nepripažinimu. Šiuo atveju po ATPK pakeitimų, įvestų 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365, nebeliko tokios veikos, kuri buvo numatyta ATPK 130² straipsnyje ir įtvirtino, kad administracinę atsakomybę užtraukia pakartotinis KET pažeidimas, tai yra padarymas per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų šio kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124(1) straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusiuose ATPK pakeitimuose minėtos pažeidimo sudėties nebėra (baudos balų sistemos atsisakyta) taip preziumuojant, jog buvusi ATPK 130² straipsnyje aprašyta veika nebėra pavojinga.
ATPK 250 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl H. J. inkriminuotos ATPK 130² straipsnyje numatytos veikos padarymo nutrauktina, Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis atitinkamai keistina, o dėl apeliacinio skundo argumentų, liečiančių nuobaudos, skirtos pagal ATPK 130² straipsnį, panaikinimą, nepasisakoma.
Apeliantas taip prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirtos baudos atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Taigi, ATPK 30¹ straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aptariamo instituto (ATPK 30¹ str.) taikymo galimybes ir pakankamai detaliai motyvavo, kodėl skunde nurodytos aplinkybės išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos, o paskirta bauda ir sankcijos ribose nemažintina. Teisėjų kolegija sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo vertinimu, jog apeliantas yra sistemingas pažeidėjas, nesimokantis iš savo klaidų. KET pažeidimų suvestinės duomenys patvirtina, jog greičio viršijimas yra H. J. dažniausiai daromas KET pažeidimas, nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną turėjo galiojančių nuobaudų (kas eliminuoja ATPK 30¹ str. taikymą), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pabrėžtina, jog pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. tokia aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškindamas dėl pažeidimo neįrašė, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, bylą nagrinėjant Institucijoje taip pat nesigailėjo, todėl teismams nurodoma tokia aplinkybė pripažintina deklaratyvia. Apelianto pateiktas vaiko gimimo liudijimas ir paties surašyta pažyma apie gaunamą darbo užmokestį nepatvirtina sunkios materialinės padėties, nes iš esmės neatskleidžia gaunamų pajamų dydžio ar (ne)turimo turto, be to, pirmosios instancijos teisme reikalavimo sumažinti baudą apeliantas nebepalaikė, tokiam reikalavimui pagrįsti įrodymų neteikė, o tik akcentavo teisės vairuoti turėjimo svarbą.
Pabrėžtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis dalyje dėl H. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
H. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartį pakeisti: Kretingos rajono policijos komisariato 2007 m. gegužės 14 d. nutarimo dalį dėl H. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti; nutarimo dalį dėl H. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.