Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. R., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl atleidimo nuo globėjos/rūpintojos pareigų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą, prašydama atleisti ją nuo nepilnametės E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), globėjos/rūpintojos pareigų. Pareiškėja nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 17 d. nutartimi ji buvo paskirta nuolatine nepilnametės E. R. globėja ir atsakingai, su didžiule meile vykdė globėjos pareigas, tačiau šiuo metu ji nebegalinti, t. y. nebeturinti jėgų globoti ir rūpintis E., nes mergina terorizuoja ir vargina visą šeimą, nuolat meluoja, nesilaiko šeimos vertybių ir taisyklių, neklauso, bėga iš namų, nelanko mokyklos, elgiasi agresyviai, nesivaldo ir yra nesuvaldoma, neigia blogai besielgianti, neprisiima kaltės ir atsakomybės už savo veiksmus, savo netinkamo elgesio priežasčių ieško aplinkiniuose, vengia kalbėtis ir su ja, ir su specialistais, atsisako specialistų siūlomos pagalbos, nenori spręsti susidariusių problemų. E. nuolat daro teisės pažeidimus, yra teista, gana ilgą laiką jos elgesį kontroliavo probacijos tarnyba, tačiau mergina probacijos sąlygų nesilaikė, dėl ko šiuo metu yra pasiųsta į specialią auklėjimo įstaigą – (duomenys neskelbtini). Be to, E. atžvilgiu buvo atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla jau yra perduota nagrinėti teismui. 2018 m. vasario 11 d. E. sudavė jai per veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą. E. yra ją mušusi ir anksčiau, kokius tris kartus, tačiau tuo metu ji nuoskaudas nukęsdavo ir tikėdavosi pokyčių. Deja, situacija tik blogėja, ji viena nebegalinti tinkamai atlikti jai patikėtų globėjos/rūpintojos pareigų, ji nebenorinti, kad E. gyventų jos namuose, nebenorinti nuolat turėti reikalų su policija ir būti už ją atsakinga, kai mergina visiškai abejinga jos rūpesčiui ir gyvena bei elgiasi tik pagal savo norus. Be to, pareiškėja nurodė, kad jau kurį laiką yra laikina globėja, dėl ko jos namuose vienu metu būna globojami dar du-keturi kūdikiai. Būdama namuose, E. trukdo jai rūpintis kūdikiais, pavyzdžiai, sirgdama, specialiai eina prie kūdikių ir ant jų čiaudi, stengiasi juos užkrėsti, naktimis kelią triukšmą, trankosi po namus, garsiai klausosi muzikos, rūko ir nereaguoja į prašymus nusiraminti, arba supurvina kūdikių išskalbtus rūbus – nusivalo jais makiažą. Pareiškėja nebetiki daugybę kartų duotais E. pažadais – netiki, kad E. gali pasikeisti ir elgtis kitaip.Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu atleisti ją iš globėjos pareigos, nes pareiškėja nenurodė jokių LR CK 3.246 straipsnyje nurodytų pagrindų atleisti ją nuo globėjo/ rūpintojo pareigų. Taip pat nurodė, jog netinkamas globojamo vaiko elgesys negali būti pagrindas atleisti vaiko globėją ar rūpintoją nuo jo pareigų atlikimo. Iš tiesų nepilnametė E. R. turi diagnozuotų mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų, yra linkusi prieštarauti, pasižymi impulsyvumu ir manipuliuojančiu elgesiu, tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja E. globoja nuo kūdikystės; mergaitė globėją laiko motina ir nenori, kad pareiškėja būtų atleista nuo jos globėjos/rūpintojos pareigų, nori likti šeimoje, nors šiuo metu ir yra vaikų socializacijos centre, teigia jaučianti stiprų emocinį prisirišimą; nors pareiškėjos ir E. santykiai paaštrėjo ir mergaitės elgesys kėlė problemų jau anksčiau, o taikomos pačios įvairiausios specialistų rekomenduotos priemonės nedavė norimų rezultatų, tačiau E. niekada nesutiko pakeisti jos globėjos, nors tai ne kartą jai buvo siūloma, o pareiškėja tokio klausimo iki šiol nekėlė; iki E. pilnametystės liko dešimt mėnesių, iš kurių penkis ji praleis vaikų socializacijos centre. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos atleidimas nuo nepilnametės E. R. globėjos/rūpintojos pareigų prieštarautų vaiko interesams

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjos A. P. prašymą atleisti ją nuo nepilnametės E. R. globėjos/rūpintojos pareigų atmetė.Teismas, įvertinęs pareiškėjos, suinteresuotų asmenų nepilnametės E. R., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimus ir argumentus, pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, atsižvelgęs į nepilnametės E. R. nuomonę, padarė išvadą, jog šiuo metu pareiškėjos A. P. atleidimas nuo nepilnametės E. R. globėjo/rūpintojo pareigų būtų skubotas, nesąžiningas, neprotingas ir neteisingas, pažeistų nepilnametės teises ir interesus.Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų išsakyta pozicija, kad pareiškėja nei teismui pateiktame prašyme, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių LR CK 3.246 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas atleisti pareiškėją nuo nepilnametės E. R. globėjo/rūpintojo pareigų.Nurodė, kad prašymą atleisti nuo globėjos/rūpintojos pareigų pareiškėja motyvuoja nebepakeliamu nepilnametės E. R. elgesiu, kuris pareiškėjai kelią neviltį ir veda ją iš proto, kenkia jos sveikatai, tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos pablogėjusią sveikatą. Teismo posėdžio metu, paklausta, ar šiuo metu jos sveikata jai leidžia būti laikina globėja ir tinkamai pasirūpinti šiuo metu jos globojamais kūdikiais, pareiškėja A. P. atsakė, kad taip, dėl ko teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos sveikata leidžia rūpintis ir nepilnamete E. R.. Teismo vertinimu, netinkamas globojamo vaiko elgesys nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas atleisti vaiko globėją ar rūpintoją nuo jo pareigų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai apie nepilnametės E. R. visos šeimos terorizavimą ir smurto naudojimą jos atžvilgiu yra įvertinti kompetentingos institucijos priimtais ir nepanaikintais sprendimais nepradėti ikiteisminių tyrimų nepilnametės E. R. atžvilgiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad nepilnametės E. R. asmenybė ir jos elgesys nėra lengvi, reikalaujantys ypatingo dėmesio ir atsidavimo, ką visą šį laiką suprato pareiškėja ir buvo pakanti, ėmėsi visų įmanomų priemonių pagelbėti nepilnametei E. R. užaugti visaverte asmenybe. Nepilnametei E. R. yra diagnozuotų mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų, apie ką ilgą laiką sutrikusio vystymosi kūdikių namuose dirbusi pareiškėja galėjo ir turėjo suvokti dar 2001–2002 m., kai išreiškė norą nuolat globoti sutrikusio vystymosi kūdikių namų globojamą mažametę E. R., t. y. pareiškėja galėjo ir turėjo suprasti, kad globoti tokį vaiką gali būti nelengva ar net sunku.Nepilnametė E. R. yra emociškai prisirišusi prie globėjos/rūpintojos – pareiškėjos, išsako jai šiltus jausmus, nenori jos netekti ir yra pasiryžusi keistis. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja nepilnametę E. R. globoja nuo kūdikystės, pareiškėjos ir globotinės santykiai paaštrėjo merginos paauglystės metu, t. y. jos fiziologinio ir emocinio brendimo metu, kai paauglystė apskritai yra iššūkis tiek ją išgyvenančiam, tiek ir jį supantiems aplinkiniams, ypač šeimos nariams. Iki E. R. pilnametystės liko dešimt mėnesių, iš kurių penkis ji praleis vaikų socializacijos centre. Atleidus pareiškėją nuo nepilnametės E. R. globėjos/rūpintojos pareigų, būtų spręstinas naujo globėjo/rūpintojo skyrimo klausimas, kas, teismo vertinimu, gali sukelti neigiamas pasekmes nepilnametės E. R. emocinei sveikatai ir tolimesnei jos socialinei brandai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja A. P. prašo atleisti ją nuo E. R. globėjos pareigų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantė nebeturinti jėgų globoti ir rūpintis E., nes mergina terorizuoja ir vargina visą šeimą, nesilaiko taisyklių, šeimos vertybių, meluoja. Labai dažnai pasireiškia agresyvus elgesys, kurio neįmanoma kontroliuoti. Mergina yra kelis kartus teista ir prižada pasitaisyti, bet ir toliau taip pat gyvena. Paklausus, kodėl taip elgiasi, E. neigia, neprisiima kaltės, nenori aptarinėti priežasčių, paskatinusiųjų agresyviai elgtis, kaltina visus aplinkinius. Su įvairiais specialistais buvo bandoma išklausyti, apžvelgti alternatyvaus elgesio būdus ir galimybes, kurios padėtų jai įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas, mokinti E. prisitaikyti tai sau. E. sutinka, prižada, tačiau elgiasi taip pat. E. buvo Probacijos tarnybos įskaitoje, jai buvo iškelti trys teismai dėl išvežimo į Socializacijos centrą. Visi teismai davė progą merginai pasitaisyti, bet jos elgesys ne tik negerėja, bet prastėja. Ji nesilaiko Probacijos nustatytų taisyklių, atsisako psichologo ir socialinio darbuotojo siūlomų pagalbų. Ji buvo teista dėl neįgalios mergaitės sumušimo, taip pat dėl merginos sumušimo per tikybos pamoką. E. pastoviai bėga iš namų ir negrįžta po 2-3 savaites, kol ją suranda policija. 2018 m. vasario 11 d. E. sudavė apeliantei per veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą. E. yra ją mušusi ir anksčiau, naudojo prieš apeliantę psichologinį smurtą. Šiuo metu mergina yra (duomenys neskelbtini). Su mergina turi dirbti specialistų komanda visą parą, o viena apeliantė nieko negali padaryti.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių apeliantės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Šio apeliacinio proceso ginčo objektą sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos A. P. prašymo atleisti ją nuo nepilnametės E. R. globėjos/rūpintojos pareigų.Pažymėtina, kad nepilnamečio globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų, jeigu nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams. Be to, globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 1–2 dalys, CPK 494 straipsnio 1dalis).Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad į teismą kreipėsi pareiškėja A. P., kuri Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 17 d. nutartimi buvo paskirta nuolatine nepilnametės E. R. globėja, prašydama atleisti ją nuo globėjos (rūpintojos) pareigų. Prašymą grindė tuo, jog dėl tarpusavio santykių bei globojamos mergaitės netinkamo elgesio, ji nebegalinti atlikti globėjos pareigų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos A. P. prašymą atmetė, spręsdamas, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo atleisti ją nuo šių pareigų, be to, šiuo metu pareiškėjos atleidimas nuo nepilnametės globėjos pareigų būtų skubotas, neprotingas ir neteisingas, pažeistų nepilnametės E. R. teises ir interesus. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą dėl jos atleidimo nuo globėjos (rūpintojos) pareigų, nurodydama, jog šių pareigų ji negalinti atlikti dėl nebepakeliamo nepilnametės elgesio, kuris pasireiškia tuo, kad mergina terorizuoja ir vargina visą šeimą, nesilaiko taisyklių, šeimos vertybių, meluoja, dažnai pasireiškia agresyvus jos elgesys, kurio neįmanoma kontroliuoti, mergina yra kelis kartus teista ir prižada pasitaisyti, bet ir toliau taip pat elgiasi.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo, pagrįstai sprendė, jog pareiškėja nenurodė jokių LR CK 3.246 straipsnyje nurodytų pagrindų atleisti ją nuo globėjo/rūpintojo pareigų, o netinkamas globojamo vaiko elgesys nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas atleisti vaiko globėją ar rūpintoją nuo jo pareigų atlikimo.Pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad tiek pareiškėja, tiek jos globojama nepilnametė E. R. yra ne kartą konsultuotos Bendros globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programos mokytojų. Specialistai, įvertinę rūpybos kokybę, nurodė, kad pareiškėja tinkamai tenkina rūpintinės fizinius poreikius, tačiau jai sunkiai pavyksta tenkinti mergaitės psichologinius poreikius, užmegzti su ja pozityvų ryšį. Pareiškėja nuo 2018 m. kovo 7 d. kartą per savaitę reguliariai lankė tėvystės įgūdžių mokymus Kaišiadorių bendruomeniniuose šeimos namuose. Sprendžiant su nepilnametės mergaitės elgesiu susijusias problemas, specialistams su mergina teko bendrauti daugybę kartų, buvo ieškoma įvairių pagalbos būdų tiek E. R., tiek ir jos globėjai. E. R. ne kartą buvo konsultuota VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre, ji turi diagnozuotų mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų, yra linkusi prieštarauti, pasižymi impulsyvumu ir manipuliuojančiu elgesiu, apie ką ilgą laiką sutrikusio vystymosi kūdikių namuose dirbusi pareiškėja galėjo ir turėjo suvokti dar 2001–2002 m., kai išreiškė norą nuolat globoti sutrikusio vystymosi kūdikių namų globojamą mažametę, tuo pačiu prisiimdama ir atsakomybę už vaiką bei visas su vaiko auklėjimu susijusias rizikas (CK 3.273 straipsnis).Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjos nurodomi teiginiai apie nepilnametės E. R. visos šeimos terorizavimą ir smurto naudojimą jos atžvilgiu yra įvertinti kompetentingos institucijos priimtais ir nepanaikintais sprendimais nepradėti ikiteisminių tyrimų nepilnametės E. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. sausio 17 d., kovo 26–27 d. nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, t. 1, b. l. 13-14, 16, 18-19). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo patenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nepilnametei E. R. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui, pakeistos į kitą auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą 6 mėnesiams (b. l. 91–93). Nepilnametė E. R. nuo 2018 m. gegužės 8 d. yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 119-102, 109-110). Todėl šiuo laikotarpiu nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta bus pastarojoje institucijoje ir apeliantės argumentai, kad nepilnametės E. elgesys trukdo jai rūpintis kitais jos globotiniais ar pažeidžia globotinių teises į saugią aplinką, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Vaiko, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nurodytos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 24 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji negalinti įgyvendinti šių teisių ir pareigų. Apeliantė savo atsikirtimų leistinais rašytiniais įrodymais negrindė (CPK 178 straipsnis). Be to pažymėtina, kad vaikų socializacijos centro paskirtis – formuoti ir įtvirtinti vaikų socialiai priimtiną elgesį, didinti jų psichologinį atsparumą ydingam socialinės aplinkos poveikiui ir padėti susigrąžinti mokymosi motyvaciją, užtikrinant jiems ugdymą, švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, pagrįstai atsižvelgė ir į nepilnametės E. R. teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, jos šiltus jausmus globėjai A. P., akcentuotą prieraišumą prie globėjos ir jos šeimos, namų, norą sulaukti pilnametystės globėjos šeimoje bei kategorišką nesutikimą su globėjos prašymu atleisti ją iš globėjos pareigų (CPK 503 straipsnis, CK 3.249 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai (CK 3.164 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog teisme savo nuomonę išreiškusi nepilnametė E. R. nenurodė kitų asmenų, kurie galėtų ją globoti šeimoje. Tokių asmenų, pageidaujančių rūpintis E., nepasiūlė ir pati pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl jos atleidimo iš globėjos pareigų. Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevalstybinėje vaiko globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje ar šeimynoje. Todėl, įvertinęs aplinkybę, jog šiuo metu iki E. R. pilnametystės liko šeši mėnesiai, iš kurių dalį ji praleis vaikų socializacijos centre, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atleidus pareiškėją nuo nepilnametės E. R. globėjos pareigų, naujo beveik jau pilnametės E. R. globėjo skyrimo klausimas gali sukelti neigiamas pasekmes vaiko emocinei sveikatai ir tolimesnei jos socialinei brandai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymą dėl jos atleidimo nuo globėjos (rūpintojos) pareigų atmetė. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė pagal savo pareiškimą gali būti teismo atleista nuo globėjos (rūpintojos) pareigų, jeigu ateityje jų negalėtų atlikti dėl svarbių priežasčių (CPK 494 straipsnio 1 dalis). Todėl dėl E. R. tolesnės globos (rūpybos), pasibaigus jai skirtos auklėjamojo poveikio priemonės taikymo terminui ir atsižvelgus į konkrečias su vaiku susijusias aplinkybes, galima būtų spręsti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios globos (rūpybos) formos bei globėjo (rūpintojo) (CK 3.248 straipsnis).Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.