- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- A15.-68-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05166-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. K. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 1.12 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. – J. Jasinskio g., pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 126 punktų reikalavimus, nes būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,17 promilės girtumas, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir kelio vingyje į dešinę nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkęs į kelio ženklą Nr. 407 (kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės) apgadino jį bei automobilį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Be to, A. B. K. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,17 promilės girtumas, pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. B. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes jis pažeidė KET 127 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. K. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad tai buvo pirma savaitė Lietuvoje. Apie 23.00-24.00 val. su kitu muzikantu nuėję į viešbutį „Green Hotel“ pavalgė, išgėrė 2 alaus ir nuėjo prie mašinos. Kadangi buvo tamsu, važiuodamas namo pasiklydo. Žiūrėjo kur važiuoti, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklą, dėl ko teko keisti suplyšusią padangą. Tai užtruko apie 45 min., šalia nebuvo nieko, policija neatvažiavo, nežinojo ką daryti, buvo išsigandęs. Važiuodamas toliau į miestą ir pamatęs iš paskos važiuojantį policijos automobilį sustojo. Pareigūnai pasiūlė papūsti į alkotesterį ir pasakė, kad rodo 1,17 promiles. Tada nuvežę į policijos komisariatą surašė viską, kas atsitiko. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, automobilis yra sužadėtinės, kurį pasiėmė, kol ji maudėsi. Nesakė jai, kad ims automobilį. Nemano, kad Lietuvos Respublikoje galima važiuoti išgėrus. Policijos numerio nežinojo, todėl nekvietė ir sužadėtinei nepaskambino paklausti, nes nesuprato ką daryti, buvo susinervinęs. Dėl to kas įvyko nori atsiprašyti, daugiau taip niekada nedarys, turi gerbti taisykles.
Suinteresuotas asmuo S. D. apklausiama teisme parodė, kad automobilis priklauso jai. Tą dieną maudėsi vonioje, kadangi A. B. K. nenorėjo trukdyti, tai pasiėmęs raktus iš rankinuko apie 23.30-24.00 val. išvažiavo. Prieš tai, dieną namuose alkoholio nevartojo. Tai nėra uždrausta, bet nežinojo, kad jis vartos alkoholį. Pas juos yra griežtas susitarimas nevairuoti išgėrus.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2019 m. lapkričio 23 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-1057189-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, A. B. K. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys bei jo paties paaiškinimas, kad pripažįsta pažeidimus (b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio I. A. (I. A.) 2019 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 23 d. 1.12 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. K. iš vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Geležinio Vilko g. ir J. Jasinskio g. sankryžoje automobilis „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stulpą ir šalinasi iš eismo įvykio vietos. Apie 1.37 val. Jogailos g., Vilniuje ieškant iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio, buvo pastebėtas ir sustabdytas minėtas automobilis, kurį vairavo Ganos pilietis A. B. K., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo paaiškino, kad važiuodamas Geležinio Vilko g., sukdamas į J. Jasinskio g. vingyje į dešinę nuvažiavo tiesiai ir kliudė kelio ženklą, kadangi nežinojo policijos telefono numerio, nepranešė apie eismo įvykį ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklas. Nuo automobilio vairuotojo A. B. K. sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus asmens, kada paskutinį kartą vartojo alkoholio, šis atsakė, kad prieš dvi valandas, t. y. 2019 m. lapkričio 22 d., apie 23.41 val. 1.41 val. jis buvo patikrintas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747 patikros sertifikato Nr. 1141486 ir jam nustatytas 1,17 promilės girtumo laipsnis. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, eismo įvykis įregistruotas, pažyma dėl eismo įvykio įteikta, teisės ir pareigos išaiškintos. A. B. K. surašytas protokolas, asmuo labai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Kartu dalyvavo vertėjas (b. l. 3-4).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 1.15 val. buvo gautas pravažiuojančio, neprisistačiusio pranešėjo pranešimas apie tai, kad Geležinio Vilko g., įsukus į J. Jasinskio g. stovi automobilis „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai įvažiavęs į stulpą, kadangi asmenys stovi ir keičiasi ratą, prašo paskubėti, nes gali pasišalinti (b. l. 5-6).
Iš 2019 m. birželio 21 d. eismo įvykio vietos plano matyti, kad jame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Geležinio Vilko g. – J. Jasinskio g., taip pat eismo įvykio situacija (b. l. 7).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Subaru Legacy“(Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis S. D.. Nustatyti apgadinimai: priekinis bamperis ir galimi papildomi sugadinimai (b. l. 8).
Iš 2019 m. lapkričio 23 d. A. B. K. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 22 d. apie 22 val. buvo „Green Hotel“ viešbutyje, kuriame praleido pusvalandį ir išgėrė porą alaus (mažus buteliukus). Išėjęs iš viešbučio norėjo važiuoti namo, bet pasiklydo. Vairavo „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso žmonai. Važiuojant gatve bandė atlikti posūkį į gatvę, kurios nežinojo. Užvažiavo ant šaligatvio, kuris yra viduryje tarp dviejų juostų. Dėl šios priežasties nugriovė kelio ženklą ir išsileido automobilio padanga. Buvo tamsu, negalėjo gauti pagalbos, kadangi nebuvo pro šalį važiuojančių mašinų, be to nežinojo, koks yra policijos numeris, kuriuo reikėtų skambinti. Pasikeisti padangą užtruko 30-40 minučių. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad nematė šaligatvio iškilimo, kadangi buvo visiškai tamsu. Neatsitrenkė į sieną, tik netyčia atsitrenkė į kelio ženklą po to, kai prarado transporto priemonės kontrolę. Kadangi nežinojo, kad turi informuoti policiją ar kitą instituciją, toliau važiavo bandydamas rasti kelią namo. Pabaigoje atsidūrė mieste vietose, kurių nepažįsta ir kažkuriuo metu už savęs pamatė policijos automobilį. Sustojo turėdamas tikslą kreiptis į juos pagalbos po to, kai pamatė, kad įjungti švyturėliai. Sustojo šalikelėje ir atliko viską, kas buvo prašoma. Papūtė į alkotesterį, kuris parodė, kad alkoholio lygis kraujyje yra 1,17 promilės, kas yra virš teisėto lygio leistino vairuotojams, tai pasakė policijos pareigūnai. Jis nesusižeidė, taip pat nesužeidė kitų asmenų eismo įvykio metu ar po jo. Pareigūnai elgėsi pagarbiai,
pirmiau pateiktas paaiškinimas buvo išverstas, parodymai užrašyti teisingai (b. l. 10).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 23 d., 1.41 val. A. B. K. nustatytas 1,17 promilės girtumas (b. l. 11).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra S. D., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių fotonuotraukų kopijų matyti užfiksuotas nagrinėjamas eismo įvykis, jose matyti ant žemės gulintis kelio ženklas, taip pat automobilio apgadinimai (b. l. 16-24).
Dėl A. B. K. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Pagal KET 5 punktą, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Šios taisyklių nuostatos perteklinės, kadangi yra bendro pobūdžio, todėl šalintinos iš protokolo. Pagal KET 126 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. K., kaip automobilio „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo, kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pirmiausia pažymėtina, kad šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. ir pripažinęs pažeidimus parodė, kad tą dieną, apie 23.00-24.00 val. su kitu muzikantu nuėję į viešbutį pavalgė, išgėrė 2 alaus ir išvažiavo. Buvo tamsu, važiuodamas namo pasiklydo. Žiūrėdamas kur važiuoti nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą, dėl ko teko keisti suplyšusią padangą. Tai užtruko apie 45 min., šalia nebuvo nieko, policija neatvažiavo, nežinojo ką daryti, buvo išsigandęs. Važiuodamas toliau į miestą ir pamatęs iš paskos važiuojantį policijos automobilį sustojo. Pareigūnai patikrinę alkotesteriu pasakė, kad rodo 1,17 promiles. Nemano, kad Lietuvos Respublikoje galima važiuoti išgėrus. Policijos numerio nežinojo, todėl nepaskambino, sužadėtinei irgi nepaskambino paklausti, nes nesuprato ką daryti. Iš esmės analogiškas aplinkybes A. B. K. nurodė ir nuo pat proceso pradžios, byloje esančiame rašytiniame paaiškinime detalizuodamas, kad tą dieną, 22.00 val. viešbutyje išgėrė porą mažų buteliukų alaus. Išėjęs iš viešbučio norėjo važiuoti namo, bet pasiklydo. Vairavo „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį žmonai. Važiuojant gatve bandė atlikti posūkį į gatvę ir užvažiavo ant šaligatvio. Nugriovė kelio ženklą, išsileido automobilio padanga. Buvo tamsu, negalėjo gauti pagalbos, kadangi nebuvo pro šalį važiuojančių mašinų, be to, nežinojo policijos numerio. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad nematė šaligatvio iškilimo. Netyčia atsitrenkė į kelio ženklą po to, kai prarado transporto priemonės kontrolę. Kadangi nežinojo, kad turi informuoti policiją ar kitą instituciją, toliau važiavo bandydamas rasti kelią namo. Pabaigoje atsidūrė miesto vietose, kurių nepažįsta ir kažkuriuo metu už savęs pamatęs policijos automobilį sustojo (b. l. 10). Tokie A. B. K. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, tą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai policijos pareigūno I. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad apie 1.37 val. Jogailos g., Vilniuje ieškant iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio, buvo pastebėtas ir sustabdytas minėtas automobilis, kurį vairavo Ganos pilietis A. B. K.. Asmuo paaiškino, kad važiuodamas Geležinio Vilko g., sukdamas į J. Jasinskio g. vingyje į dešinę nuvažiavo tiesiai ir kliudė kelio ženklą, kadangi nežinojo policijos telefono numerio, nepranešė apie eismo įvykį ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklas (b. l. 3-4). Tuo tarpu iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 1.15 val. buvo gautas pravažiuojančio, neprisistačiusio pranešėjo pranešimas apie tai, kad Geležinio Vilko g., įsukus į J. Jasinskio g. stovi automobilis „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai įvažiavęs į stulpą, kadangi asmenys keičiasi ratą. Pranešėjas prašo paskubėti, nes gali pasišalinti (b. l. 5-6). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę kartu patvirtina ir byloje esantys eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Geležinio Vilko g. – J. Jasinskio g., taip pat eismo įvykio situacija (b. l. 7) bei byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti ant žemės gulintis kelio ženklas, automobilio apgadinimai (b. l. 16-24). Tuo tarpu aplinkybę, jog būtent A. B. K. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, ANK 569 straipsnio 4 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą stiprina, o kartu ir jo kaltę patvirtina byloje esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuos sugretinus su byloje esančiomis fotonuotraukomis, matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Subaru Legacy“(Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti priekinio bamperio apgadinimai ir galimi papildomi sugadinimai (b. l. 8), atitinkantys šį eismo įvykį. Tai, jog nagrinėjamo įvykio metu A. B. K. buvo neblaivus, patvirtina jo paties duoti parodymai teisme, rašytinis paaiškinimas (b. l. 10) bei alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2019 m. lapkričio 23 d., 1.41 val. jam nustatytas 1,17 promilės girtumas (b. l. 11).
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad A. B. K. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 1.12 val., Vilniuje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,17 promilės girtumas, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir kelio vingyje į dešinę nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 407 (kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės) ir apgadino jį bei automobilį, taip pažeidė KET 126 punktų reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką ANK 426 straipsnio bylose ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Įvertinus apgadinto kelio ženklo faktą, automobiliui „Subaru Legacy“ padarytus apgadinimus, tai, kad A. B. K. buvo neblaivus, darytina išvada, kad jis aiškiai suvokdamas, jog pateko į eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į kelio ženklą, iš įvykio vietos pasišalino norėdamas išvengti gręsiančios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam ir pareigos atlyginti padarytą žalą. Todėl A. B. K. išsakyti teiginiai, jog jis nežinojo policijos numerio, nepaskambino ir sužadėtinei paklausti numerio, nes buvo išsigandęs, neatitinka atsakingo ir bent vidutinius protinius gebėjimus turinčio žmogaus elgesio standarto bei vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės ir esminės reikšmės kvalifikavimui neturi. Kartu teismas pažymi, kad pagal ANK 2 straipsnio 2 dalį, įstatymų ir kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog A. B. K., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,17 promilės girtumas, pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punktų reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Dėl A. B. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje
Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atsako tas, kas padarė kitus ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Administracinio nusižengimo protokole tiesiogiai nėra įvardinta, kuris A. B. K. padarytas KET pažeidimas kvalifikuotas pagal šį ANK straipsnį, tačiau iš bylos medžiagos turinio galimą spręsti, kad tokia veikos kvalifikacija protokole įvardinta toje dalyje, kurioje nustatyta, jog jis, 2019 m. lapkričio 23 d., apie 1.12 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. – J. Jasinskio g., vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,17 promilės girtumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir kelio vingyje į dešinę nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkęs į kelio ženklą Nr. 407 (kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės pusės) apgadino jį ir automobilį. Vis tik teismas pažymi, kad šis KET 127 punkto reikalavimo pažeidimas iš esmės vienas iš tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių KET pažeidimų, kurie lėmė protokole nurodyto eismo įvykio kilimą ir šiuo atveju yra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyvusis požymis. Dėl šios priežasties už KET 127 punkto pažeidimą taikant A. B. K. administracinę atsakomybę ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, būtų pažeistas non bis in idem (draudimo du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo byla pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį A. B. K. nutrauktina.
Dėl A. B. K. skirtinų nuobaudų
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą A. B. K., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (A. B. K. padarė vienus šiurkščiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir apgadino kelio ženklą, pasišalino iš eismo įvykio), į administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. K. asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, laisvai samdomas darbuotojas (muzikantas), informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteistas, Lietuvos Respublikoje nebaustas administracine tvarka (b. l. 2). A. B. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. K. skirtinos ANK 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini mažesni, nei šių straipsnių sankcijose numatyti baudos vidurkiai. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti A. B. K. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju A. B. K. savo kaltę pripažino ir nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis jį ar jo padarytas veikas kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad A. B. K. apibūdinanti informacija įvertintina tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudos minimalų dydį, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad toks nuobaudos dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti A. B. K. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.
Dėl A. B. K. skirtinų administracinio poveikio priemonių
ANK 423 straipsnio 4 dalies pagrindu už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Administracinį nusižengimą A. B. K. padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Tai sudaro pagrindą A. B. K. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui – trejiems metams. Teisė vairuoti yra sustabdyta nuo 2019 m. lapkričio 23 d., asmuo yra informuotas tinkamai (b. l. 1). Taigi, nuo šios dienos jam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, todėl jam skirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. lapkričio 23 d. Išaiškintina, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.
Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju ne A. B. K. priklausantis automobilis „Subaru Legacy“ atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sampratą ir laikytinas konfiskuotinu turtu (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad transporto priemonė „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso S. D. (b. l. 12). S. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. B. K. pasiėmė automobilį be jos žinios. Nežinojo, kad jis vartos alkoholį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. K.. Teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo įvertina tai, kad A. B. K. tokį administracinį nusižengimą Lietuvos Respublikoje padarė pirmą kartą, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, kaip nurodė teismo posėdžio metu, jis yra laisvai samdomas darbuotojas, išreiškė akivaizdų gailėjimąsi dėl nusižengimo, kritiškai vertino savo elgesį, jam šiuo nutarimu skiriama griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas gana ilgam laikotarpiui, taip pat administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtinas transporto priemonės konfiskavimas, todėl automobilis „Subaru Legacy“ nekonfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
A. B. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų (1 250 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, A. B. K. suteiktą specialiąją teisę vairuoti transporto priemones atimti trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 23 d.
A. B. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam septynių šimtų penkiasdešimties eurų (750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. B. K. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų (1 250 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 23 d.
Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį A. B. K. (A. B. K.) nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19108296344 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.