Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2146-908/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-18
Bylos Nr.
1-2146-908/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66897-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
R. U., G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2146-908/2019Proceso Nr. 1-01-1-66897-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,kaltinamajam R. U.,kaltinamajam G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi gydymo įstaigose, ir per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis BK 722 straipsnio nuostatomis, įpareigoti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė į 90 (devyniasdešimt) parų areštą (bausmė atlikta 2018 m. gegužės 14 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

G. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. U. ir G. S. 2017 m. gruodžio 23 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio (abiem nustatyta po 2,17 prom. girtumo), veikdami bendrai kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, atidarę teritoriją juosiančią tvorą, pateko į saugomą statybvietės teritoriją, ten R. U. ir G. S. nugriovus medinį stulpą ant žemės, apgadinant vieną tvoros segmentą, R. U. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, su savimi turėtais atsuktuvais nuo minėto medinio stulpo atsukdami varžtus, bei R. U. su savimi turėtu peiliu nupjaunant laidus, nuėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi kupolines 2,8 mm objektyvo vaizdo kameras, kurių bendra vertė – 252,22 Eur, 16,56 Eur vertės lauko apšvietimo prožektorių, 98,73 Eur vertės maitinimo šaltinį Ip67, R. U. juos susidėjo į su savimi turėtą maišelį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių (buvo sulaikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo), taip bendrais veiksmais, įsibrovę į saugomą teritoriją, pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 367,51 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais R. U. ir G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jie, R. U. ir G. S., 2017 m. gruodžio 23 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą metu nugriovę medinį stulpą ant žemės, sugadino 60,50 Eur vertės barjerą, apgadino vieną tvoros segmentą bei pažeidė 35 metrus 7.33 Eur vertės ryšio kabelio, po to R. U. su savimi turėtu peiliu nupjaudamas laidus, sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi kupolines 2,8 mm objektyvo vaizdo kameras, kurių bendra vertė – 252,22 Eur (1 vnt. kaina – 126,11 Eur), 16,56 Eur vertės lauko apšvietimo prožektorių bei 98,73 Eur vertės maitinimo šaltinį Ip67, taip sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 435,34 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais R. U. ir G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. U. pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus prie statybos objekto su G. S. ir N. V.. Būdamas neblaivus, nusprendė pagrobti kameras, pasakė tai kitiems. Jis nesiūlė kartu pagrobti, jie patys nusprendė jam pagelbėti. Nurodė, kad stulpą nuvertė ir kitus veiksmus atliko pats. Turėjo savo įrankius, paimtus iš namų, su jais nusuko kameras, maitinimo bloką ir lempą. Tuo metu G. S. su N. V. šalia gėrė alų. Nurodė, kad apsauginį barjerą taip pat sulaužė jis. Po pagrobimo dalintis pinigais su draugai neketino. Su padaryta žala sutinka (T. 2, b. l. 103-104).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad tą dieną išgėrinėjo prie statybų. Nurodė, kad į teritoriją pateko, patraukęs surūdijusį segmentą. Ten patekęs, padėjo R. U. nugriauti stulpą, kad būtų greičiau, nes reikėjo nuimti kameras ir po to su N. V. gėrė alų. Buvo neblaivus, todėl tiksliai negalėjo pasakyti, ar sulaužė tvorą. Jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis, todėl nurodė, kad galėjo būti, jog stulpas užvirto ant tvoros segmento. Sutiko, kad padarė žalą, tačiau jos atlyginti nebandė (T. 2, b. l. 104-106).

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamųjų prisipažinimo jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, jų kaltė grindžiama šiais įrodymais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 24 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 22 d. buvo įvykdyta vagystė. Atlikus objekto įrangos inventorizaciją ir įvertinus nuostolius, nustatyta, kad pavogtos dvi kupolinės vaizdo kameros 2,8 mm objektyvu, nuostolis – 252,21 Eur; pavogtas lauko apšvietimo prožektorius, nuostolis – 16,56 Eur; pavogtas maitinimo šaltinis Ip67, nuostolis – 98,73 Eur; nuvertus medinį stulpą, sugadintas barjeras, nuostolis – 60,50 Eur; vagystės metu buvo pažeisti 35 metrai ryšių kabelio, nuostolis – 7,33 Eur; sistemos atstatymo darbai truko dvi valandas, kaina – 60 Eur. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 495,33 Eur nuostolį (T. 1, b. l. 53-57, 58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. parodė, kad dirba ST „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)) fizinės saugos vadovu. ST „(duomenys neskelbtini)“. Jie pagal sutartį saugo statybvietę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Teritorija stebima vaizdo kameromis, yra įrengti barjerai, judesio davikliai. Fizinės apsaugos nėra. Įrengtos techninės apsaugos priemonės priklauso ST „(duomenys neskelbtini)“. Kam priklauso tvora, kuria yra aptverta statybvietės teritorija, pasakyti negali. 2017 m. gruodžio 22 d., apie 22.05 val., suveikė elektroniniai barjerai, įrengti nurodytoje statybvietėje. Suveikus barjerams, ST „(duomenys neskelbtini)“ operatorė L. B. nusiuntė į statybvietę saugos tarnybos ekipažą, tam, kad patikrintų, dėl kokių veiksnių suveikė signalizacija. Patikrinti signalizacijos priežastį nuvažiavo A. L., kuris nuvykęs į objektą, sulaikė vietoje tris vyrus, bandžiusius pavogti ST „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias vaizdo kameras, paskirstymo dėžę ir žibintą. Apie sulaikytus vyrus A. L. pranešė ST „(duomenys neskelbtini)“ operatorei, o operatorė pranešė jam. Objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatė, kad apgadinta tvora, nuverstas stulpas, nuo stulpo nuimtas žibintas, paskirstymo dėžė ir dvi vaizdo kameros. Jis negali pasakyti, kokia žala padaryta ST „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai praneš vėliau (T. 1, b. l. 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Jis dirba su tarnybiniu automobiliu, reaguoja į operatorės nurodytus įvykius, vyksta į objektus patikrinti, dėl kokių priežasčių suveikė signalizacija. 2017 m. gruodžio 23 d. dirbo nuo 7 val. iki 2017 m. gruodžio 24 d., 7 val. Pamaina trunka 24 valandas. Vakare, apie 22.10 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorės radijo ryšiu gavo pranešimą, kad operatorė per stebėjimo kameras mato, kaip į objekto teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) (statybvietę), įėjo keli asmenys. Nedelsdamas nuvyko minėtu adresu patikrinti objekto. Operatorė nurodė, kad po to, kai į teritoriją užėjo minėti asmenys, nutrūko vaizdo kamerų transliacija ir ji nemato, kas vyksta objekte, kitaip tariant, buvo pažeista teritorijos apsauga, suveikė teritorijos davikliai. Prie minėto objekto jis atvyko iš (duomenys neskelbtini) pusės. Atvykęs nieko nepastebėjo, nes dalį teritorijos užstoja namas. Apėjęs teritoriją iš kitos pusės, pamatė, kad teritorijos viduje yra trys vyrai. Vienas iš jų (jauniausias), ant galvos turėjo prožektorių ir atsuktuvu atsukinėjo vaizdo kameras, kurios buvo ant medinio stulpo. Minėtas stulpas buvo nuverstas. Kiti du asmenys sėdėjo šalia ir gėrė alų, nieko neatsukinėjo. Priėjęs prie minėtų asmenų paklausė, ką vyrai daro, jie kažką sumurmėjo, tačiau daug ko nesuprato. Nurodė asmenims sėdėti vietoje ir apie tai, kad teritorijoje sulaikė vagis, pranešė operatorei, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Vyrai niekur pasišalinti nebandė, sėdėjo ir laukė policijos. Kalbantis su asmenimis, jie nurodė, kad neva stulpą rado jau nuverstą ant žemės, tačiau kalbėjo labai neaiškiai, nerišliai ir nelogiškai. Asmenys turėjo prie savęs kažkokių daiktų, galimai kuprinę ir maišą, tačiau jų turinio jis neapžiūrinėjo, laukė policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, buvo apžiūrėtos vyrų turėtos kuprinės ir maišas, kuriame buvo rastos iš minėtos teritorijos dvi vaizdo kameros, paskirstymo dėžutė, galimai judesio daviklis, tačiau dėl jo nėra visiškai tikras. Maiše buvo rasta ir kitų daiktų, nesusijusių su minėta statybviete, galimai paimtų iš kitų vietų. Ar kas nors buvo rasta kuprinėje, negali pasakyti, nes visų daiktų apžiūrą atliko pareigūnai. Po apžiūros visus daiktus pasiėmė pareigūnai, jam nieko negrąžino. Jis apėjo saugomo objekto teritoriją ir apžiūrėjo, ar nedingo daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangos, nes teritorijoje buvo sumontuotos 8 vaizdo kameros, po dvi kameras ant vieno stulpo, teritorijos kampuose. Visos kitos 6 kameros buvo vietoje. Sulaikytus asmenis perdavė policijos pareigūnams, vėliau į objektą atvyko apsaugos vadovas M. Š. ir aiškinosi situaciją, o jis surašė tarnybinį pranešimą ir išvyko. Kokia žala yra padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam nėra žinoma, tokią informaciją galės pateikti minėtas M. Š. (T. 1, b. l. 84-86).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. M. parodė, kad žino, jog 2017 m. gruodžio 23 d., apie 22.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta vagystė. Tikslesnes įvykio aplinkybes yra nurodę kolegos apklausų metu. Tyrėjos jam parodytos dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios kupolinės vaizdo kameros naudojimui nėra tinkamos, nes nukirpti maitinimo ir duomenų perdavimo laidai, kuriuos atstatyti sudėtinga ir neapsimoka. Laide yra plonos gyslos ir jų atstatymas, jeigu pavyktų atstatyti, pakenktų kamerų pagrindinei funkcijai, kokybiškam duomenų fiksavimui bei perdavimui. Apžiūrėjus maitinimo šaltinį pastebėjo, kad nukirptas laidas, kuris yra aprūkęs, apdegęs ir darytina išvada, kad kerpant laidą įvyko trumpas jungimas, todėl gali būti perdegusi maitinimo šaltinio elektrinė dalis. Be to, trūksta akumuliatoriaus. Įrangą taisyti nėra tikslinga dėl didelių kaštų. Apžiūrėjęs lauko šviestuvą nustatė, kad korpusas yra pažeistas – sulaužytas. Šviestuvas netinkamas naudojimui, nes per atsiradusią ertmę gali patekti drėgmė ir pan. Visa įranga yra netinkama naudojimui. Įvykio metu buvo sugadintas barjeras, kuris po įvykio liko objekte, tačiau teko jį keisti, nes buvo netinkamas naudojimui. Taip pat nuvertus stulpą buvo pažeisti ryšio kabeliai ir juos reikėjo pakeisti, nes buvo netinkami naudojimui. Pakeista 35 metrai kabelio. Sistemos atstatymo darbai truko 2 valandas ir kainavo 60 eurų (T. 1, b. l. 88-90).

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausio patrulio Emil Stupenko 2017 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 23 d., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu A. Guga, apie 22.30 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), apsauga sulaikė 3 asmenis, bandžiusius pavogti kameras. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad gavo pranešimą, jog 3 asmenys atsukinėja apsaugos kameras, bando jas pavogti. Jam atvykus, vienas iš asmenų su raudonos spalvos kepure su snapeliu, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. U., atsukinėjo vieną iš kamerų, o kiti 2, kaip vėliau paaiškėjo, G. S. ir N. V., stebėjo. Jam priėjus, kameros buvo įdėtos į maišelį kartu su šviestuvu. Įvykio vietoje buvo išlaužyta geležinė apytvara, nuverstas medinis stulpas, ant kurio buvo prikabintos minėtos vaizdo stebėjimo kameros ir minėtas šviestuvas. Su V-1712 pagalba 3 asmenys buvo pristatyti į Vilniaus m. 1 PK. Vedant minėtus asmenis į tarnybinį automobilį, vienas iš jų – N. V. – išmetė atsuktuvą (T. 1, b. l. 107).

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausio patrulio Livijaus Saukevičiaus 2017 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 23 d., patruliuodami kartu su vyriausiu patruliu L. Samuoliu, apie 22.30 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad ST „(duomenys neskelbtini)“ operatorė informavo, jog statybvietėje sulaikyti 3 asmenys, kurie nuėmė vaizdo kameras ir bandė jas pavogti. Atvykus į pagalbą patruliui V1718, buvo perduoti 3 asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, tai N. V., R. U. ir G. S.. Vedant asmenis į tarnybinį automobilį, N. V. iš kišenės ištraukė geltonai juodą atsuktuvą ir jį išmetė ant žemės. Visi asmenys pristatyti į Vilniaus m. 1 PK aiškinimuisi. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas atsuktuvas (T. 1, b. l. 109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis N. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d., apie 22 val., jis kartu su R. U. ėjo per „trasą“. Prie statybvietės (duomenys neskelbtini) sutiko pažįstamą, pravarde „Pagurklys“, kuris turėjo 1 l alaus. Jis pasiūlė išgerti. Stovėjo ir gėrė alų. Pamatė, kad statybvietėje gulėjo išverstas stulpas. Statybvietė aptverta tvora, tačiau ją galima atidaryti nieko neplėšiant. Atidarė tvorą ir įėjo į teritoriją. Kas pasiūlė eiti į teritoriją, neprisimena, buvo gerai pagėręs. Ant stulpo buvo kamera, prožektorius ir dar kažkokia dėžutė. Jis pats atsuktuvo neturėjo, kas jį davė, nežino. Atsukinėjo kamerą, prožektorių ir tą dėžutę. Norėjo tuos daiktus pavogti ir parduoti. Beatsukinėjant minėtus daiktus nuo medinio stulpo, atvažiavo apsaugos darbuotojas, kuris iškvietė policiją. Jie buvo sulaikyti. Vedamas į automobilį jis išmetė atsuktuvą, kuriuo atsukinėjo daiktus. Policininkai tai pastebėjo (T. 1, b. l. 119-120).

2017 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ten statomas daugiaaukštis pastatas. Statybvietė aptverta metaline segmentine tvora. Prie tvoros yra pritvirtinti įspėjimai, kad statybvietė saugoma ST „(duomenys neskelbtini)“ bei vaizdo kameromis. Statybvietės teritorijoje, už tvoros, kampuose, yra įkasti mediniai stulpai, prie kurių yra pritvirtintos vaizdo kameros, davikliai. Tvoros kampe, esančiame iš (duomenys neskelbtini) namo pusės, sulaužyti du tvoros segmentai. Ant žemės guli nuverstas stulpas. Nuo stulpo nupjauti elektros laidai. Prie stulpo guli polietileninis baltos spalvos maišelis su užrašu „Maxima“. Maišelyje yra dvi išrinktos vaizdo kameros „Oihan“, model QH-406VC-3, žibintas „Kanlux“, du atsuktuvai, peilis. Apie 0,5 m atstumu nuo nugriauto stulpo, ant žemės guli paskirstymo dėžės galinė dalis. Šalia guli paskirstymo dėžės priekinė dalis. Atlikus apžiūrą, paimtos dvi vaizdo kameros, žibintas, paskirstymo dėžės priekinė ir galinė dalys, du atsuktuvai, peilis, maišelis (T. 1, b. l. 63-69).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 26 d. pranešimu dėl informacijos pateikimo Nr. S-2018/41 pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu (T. 1, b. l. 53).

2018 m. gegužės 10 d. apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėta CD laikmenoje esanti informacija. Laikmenoje yra trys aplankai: „Nuotraukos“, „Vaizdo irasas“, „VideoCodec-VMS“. Pirmame aplanke yra 8 nuotraukos, kuriose užfiksuoti įrangos ir daiktų apgadinimai, kurie yra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole. Aplanke „Vaizdo irasai“ yra trys vaizdo įrašai, kuriuose tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Aplanke „VideoCodec-VMS“ tyrimui reikšmingos informacijos nėra (T. 1, b. l. 70-71).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus – kaltinamųjų R. U. ir G. S., prisipažinusių, kad padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, įtariamuoju apklausto N. V., liudytojų M. Š., A. L., P. M. parodymus, tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad R. U. ir G. S., veikdami bendrai kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kvalifikuotą vagystę, esant vienam iš kelių alternatyvių kvalifikuojančių požymių, kurių vienas – įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį svetimo turto pagrobimo įsibraunant į saugomą teritoriją atveju vertinama nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Tiek vieta – saugoma teritorija, tiek būdas – įsibrovimas yra būtinieji BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties objektyvieji požymiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas yra traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą.

Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodydami, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš saugomos statybvietės teritorijos. R. U. paaiškino, kad iš anksto turėjo sumanymą pagrobti iš statybvietės vaizdo kameras, atėjo į įvykio vietą turėdamas iš anksto paruoštus įrankius, o R. S. bei N. V., su kuriais kartu vartojo alkoholį, jam pagelbėjo įvykdyti nusikaltimus. Kaltinamasis R. S. teisme paaiškino, kad į statybų teritoriją pateko, patraukęs surūdijusį tvoros segmentą. Ten patekęs, padėjo R. U. nugriauti stulpą, kad būtų greičiau, nes reikėjo nuimti kameras, po to jis su N. V. gėrė alų. Buvo neblaivus, todėl tiksliai negalėjo pasakyti, ar sulaužė tvorą. Teigė, kad jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis (T. 2, b. l. 104-106).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką saugoma teritorija yra apibrėžtas žemės ar vandens plotas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolat ar laikinai saugoti materialias vertybes, saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju statybvietės plotas buvo saugojamas vaizdo kameromis, prie statybvietės tvoros buvo pritvirtinti įspėjimai, kad statybvietė saugoma. Nors G. S. negalėjo atsiminti, ar sulaužė tvorą, tačiau byloje yra duomenų, iš kurių matyti, kad tvoros kampe, esančiame iš (duomenys neskelbtini) namo pusės, sulaužyti du tvoros segmentai (T. 1, b. l. 63-69). Iš 2018 m. gegužės 10 d. apžiūros protokolo ir byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad juose užfiksuoti įrangos ir daiktų apgadinimai (T. 1, b. l. 70-71). Minėti įrodymai sutampa esminėmis detalėmis, sudaro vieningą įrodomąją grandinę, todėl teismas jais remiasi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji veikė tyčia. R. U. prisipažino, grobęs kaltinime nurodytą turtą, nes jam reikėjo pinigų, jo teigimu, į statybvietę jis atvyko jau turėdamas išankstinį sumanymą, pasiruošęs įrankius jam įgyvendinti. Iš R. S. parodymų matyti, kad pastarasis taip pat supratęs savo veiksmų pobūdį: jis nestabdė draugo, o priešingai – sąmoningai prisidėjo prie objektyviųjų veikos požymių realizavimo. Kaltinamųjų nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai, nes nustatyta, jog jie suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudami į saugomą teritoriją, tačiau veikos nepabaigė dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių – buvo pastebėti apsaugos darbuotojo ir, šiam iškvietus policijos pareigūnus, sulaikyti.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotą, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta, nes veikdami bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrininkai sugadinto ST „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio vertė yra 435,35 Eur.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad, kad R. U. ir G. S. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, atidarę teritoriją juosiančią tvorą, pateko į saugomą statybvietės teritoriją, kurioje nugriovė medinį stulpą ant žemės, apgadindami vieną tvoros segmentą, po to su savimi turėtais atsuktuvais nuo minėto medinio stulpo atsukant varžtus bei su savimi turėtu peiliu nupjaunant laidus, nuėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi kupolines vaizdo kameras, lauko apšvietimo prožektorių, maitinimo šaltinį Ip67 (bendra suma – 367,51 Eur ), kuriuos R. U. susidėjo į su savimi turėtą maišelį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo. Be to, jie, kėsindamiesi pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nugriovę medinį stulpą ant žemės, sugadino barjerą, vieną tvoros segmentą bei pažeidė 35 metrus ryšio kabelio; po to R. U. su savimi turėtu peiliu, nupjaudamas laidus, sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi kupolines vaizdo kameras, lauko apšvietimo prožektorių, bei maitinimo šaltinį, padarydami civiliniam ieškovui ST „(duomenys neskelbtini)“ 435,34 Eur žalą. Kaltinamųjų R. U. ir G. S. veikos kaltinamajame akte teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas R. U. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai iš kurių vienas yra nesunkus, o kitas apysunkis, nutrukęs pasikėsinimo stadijoje), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (asmuo teistas (T. 2, b. l. 22-25), nedirbantis (T. 2, 37-38), baustas administracine tvarka (T. 2, b. l. 26-36)).

Įvertinęs R. U. nusikaltimus ir asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurių dydis nustatomas mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Spręsdamas, ar tikslinga konkrečiu atveju atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi, be to, vertina bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. R. U. padarė dvi nusikalstamas veikas: nesunkų ir apysunkį nusikaltimą (pastarasis nutrūko nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių). R. U. dėl nusikaltimų gailisi, sutinka su padaryta žala ir žada ją atlyginti. Turi du mažamečius vaikus, prisideda prie jų išlaikymo. Minėtos aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga R. U., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, jam skiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. U. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. U. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. gruodžio 23 d., 22.52 val., iki 2017 m. gruodžio 24 d., 16.36 val. (T. 2, b. l. 135, 155-157). Realaus bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kaltinamajam R. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (T. 2, b. l. 9-11).

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas G. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai iš kurių vienas yra nesunkus, o kitas apysunkis, nutrukęs pasikėsinimo stadijoje, veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (neteistas (T. 2, b. l. 69), nedirbantis (T. 2, 70-71)). Teismas vertina ir tai, kad R. S. vaidmuo minėtų veikų padaryme nebuvo pagrindinis.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad G. S. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo antraeilį vaidmenį nusikaltimų padaryme, mano, kad G. S. skirtinos bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. G. S. teismas skiria BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 7 dalyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, padarys teigiamą įtaką jo elgesiui, turės prevencinį poveikį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. S. skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. gruodžio 23 d., 22.52 val., iki 2017 m. gruodžio 24 d., 17.10 val. (T. 2, b. l. 44). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę.

G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (T. 2, b. l. 63).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė civilinį ieškinį, prašydama solidariai iš kaltų asmenų priteisti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą, t. y. 495,33 Eur. Civilinis ieškovas nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo pavogtos dvi kupolinės vaizdo kameros su 2,8 mm objektyvu (nuostoliai – 252,21 Eur), lauko apšvietimo prožektorius (nuostoliai – 16,56 Eur), maitinimo šaltinis Ip67 (nuostoliai – 98,73 Eur). Be to, nuvertus medinį stulpą buvo sugadintas barjeras (60,50 Eur), vagystės metu pažeista 35 m ryšių kabelio (nuostoliai – 7,33 Eur), sistemos atstatymo darbai truko 2 val. ir kainavo 60 Eur. Tokia turtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, bendrininkų veiksmus ir atsiradusią turtinę žalą sieja priežastinis ryšys, todėl ji priteistina iš kaltinamųjų civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamųjų solidariai priteisiant įmonei nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą – 495,33 Eur.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi vaizdo kameros, žibintas, paskirstymo dėžės priekinė ir galinė dalys, juodos spalvos akumuliatorius, du atsuktuvai, peilis ir maišelis 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu atiduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį (T. 1, b. l. 77-78), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. CD diskas su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 255, 256, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. U. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant R. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. U. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 23 d., 22.52 val., iki 2017 m. gruodžio 24 d., 16.36 val. (vieną dieną).

R. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtį jam bausmę – laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant jį: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį: bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su svarbiomis priežastimis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį: bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 23 d., 22.52 val., iki 2017 m. gruodžio 24 d., 17.10 val. (viena diena).

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. S., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš kaltinamųjų R. U. ir G. S. solidariai civiliniui ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 495,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi vaizdo kameras, žibintą, paskirstymo dėžę priekinę ir galinę dalis, juodos spalvos akumuliatorių, du atsuktuvus, peilį ir maišelį 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu atiduotus saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. CD diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė