- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- PK-1486-240/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00065-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, spręsdamas A. G. 2013-04-19 pareiškimo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas teismui privataus kaltinimo tvarka pateikė 2013-04-19 pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjui (BPK 412 str. 3 d.).
Privataus kaltinimo bylų procesas bei šio proceso ypatumai reglamentuoti Baudžiamojo proceso kodekso IX dalies XXX skyriuje (407-417 str.).
Konstatuotini sekantys pareiškėjo teismui pateikto procesinio dokumento trūkumai:
Pirma, asmenys, turintys teisę paduoti skundą ar pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme, nurodyti BPK 408 str. Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 str. 1 d.). Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas (BPK 408 str. 2 d.). Jeigu procesas pradėtas dėl nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimo, toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą ir kaltinimą teisme palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju (BPK 408 str. 3 d.). Iš pareiškimo turinio teismui nėra aišku kokį nukentėjusįjį, kuris dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, atstovauja pareiškėjas, teikdamas teismui procesinį dokumentą – „pareiškimą“ (BPK 408 str. 2 d.).
Antra, procesiniame dokumente - pareiškime apsiribota tik pačio įvykio aplinkybių aprašymu, tačiau nesuformuluoti konkretūs procesiniai reikalavimai - būtent ko prašoma kreipiantis į teismą, nenurodytas kaltinimas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, padarymu įtariamam (kaltinamam) asmeniui, nenurodyta pati nusikalstama veika, jos padarymo vieta, laikas, dėl nusikalstamos veikos sukelti žalingi padariniai ir kitos esminės aplinkybės, kiti duomenys, kurie patvirtina procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes; liudytojų, jei tokių yra, vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.
Pažymėtina, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). Tačiau ši konstitucinė nuostata nėra absoliuti ar besąlyginė. Tai reiškia, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Asmuo savo teisę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra, procesinių įstatymų nustatyta, tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (Baudžiamojo proceso kodekso 412 str.). Pareiškiantis skundą ar kitą procesinį dokumentą asmuo privalo jį tinkamai surašyti, aiškiai suformuluoti šio procesinio dokumento pagrindą bei dalyką. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, identifikuoti teisinį rezultatą, kurio siekiama konkrečiu skundu, bet ir sudaro sąlygas šaliai, kuri yra kaltinama nusikalstamos veikos padarymu, ar kitiems suinteresuotiems asmenims, parengti atsikirtimo į skundą argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese (BPK 7 str.), taip pat siekiant užtikrinti proceso dalyvių teises baudžiamojo proceso metu (BPK 44 str.).
Žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, kurios numatytos baudžiamajame įstatyme (BK 1 str.), tuo tarpu baudžiamojo proceso paskirtis — ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.).
Dėl atskirų nusikalstamų veikų — baudžiamojo persekiojimo procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes baudžiamąjį persekiojimą inicijuoja ne prokuroras, todėl teisė į teisminę gynybą, kad būtų apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, suteikta nukentėjusiajam, kuris suteiktą teisę privataus kaltinimo tvarka įgyvendina ir realizuoja įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą su privataus kaltinimo skundu ir, įgijęs privataus kaltintojo statusą, teisme iškeltoje byloje dalyvauja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus, dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 2, 34 str., 44 str. 10 d., 407 str. 1 d., 408 str.).
Šiuo atveju ypatinga reikšmė tenka nukentėjusiojo skundui, kuris yra svarbus procesinis dokumentas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas; skundu pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Skunde formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, nes kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai (BPK 44 str. 7 d.). Todėl neatsitiktinai nukentėjusiojo skundui keliami specifiniai reikalavimai, kurie yra numatyti BPK 412 straipsnyje.
BPK 412 str. 2 d. nurodyta, jog skunde, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Nurodytų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Teisėjas pagal pateiktą skundą, sprendžia ar procesinis dokumentas (skundas, pareiškimas) atitinka įstatymo reikalavimams, ar pagal procesiniame dokumente nurodytus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylos procesas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškime BPK 412 str. nurodyti reikalavimai neišpildyti.
Nurodyti procesinio dokumento surašymo trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, todėl procesinį dokumentą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Procesinio dokumento grąžinimas neužkerta kelio pareiškėjui, tinkamai surašius procesinį dokumentą, atitinkantį įstatymo reikalavimus ir pašalinus visus nurodytus procesinio dokumento trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Atsižvelgiant į pareiškėjo teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodytus trūkumus, kad pareiškėjas galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, pareiškėjui siūlytina pasinaudoti kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba arba nemokama pirmine ir antrine teisine pagalba, reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572), adresas internete www.teisinepagalba.lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 31, 412, 439, 440 str.,
nutaria:
Nepriimti A. G. 2013-04-19 pareiškimo ir pareiškimą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.