Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-761-478/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-17
Bylos Nr.
1S-761-478/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08434-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
E. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-761-478/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08434-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 95-556 taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Ž. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2025 m. gegužės 15 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2021 m. spalio 18 d.) – 3 metai 7 mėnesiai 1 diena.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2021 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 95-556 nutarė taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuodama, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad E. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 95-556. Teismas nutartyje padarė išvadą, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog lygtinai paleistas E. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals, dėl ko teismas sprendė, kad šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam netaikytinas.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 95-556, kuriuo buvo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis nurodo, kad per paskutiniuosius metus jo padaryta pažanga labai ženkli, ką parodo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir balų sumažėjimas 15 balų, dėl ko, nuteistojo manymu, jo pažanga atitinka įstatyme nurodytai lygtinio paleidimo sąlygai.

4.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ankstesnių jo teistumų buvo labai kategoriška ir teismas nevertino tos aplinkybės, kad paminėti teistumai ir bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas jam dar būnant nepilnamečiu, t. y. dar nesusiformavus asmenybei, neturint gyvenimiškos patirties ir, nors teismas nurodo, kad jo teistumai negali būti savarankišku pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šią aplinkybę vertino kaip labai svarbią. Pažymi, kad jis, atlikdamas bausmę, nebegali įtakoti ar pakeisti praeities, todėl tam įtakos neturės ir atliekamos bausmės laikas.

4.3. Skundo autorius nurodo, kad teismo išvada, jog per didelė neatliktos bausmės dalis gali suformuoti netinkamą jo suvokimą dėl švelnaus baudžiamumo ir paskatinti nusikalsti, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti įstatymo nuostatoms, kuriose įtvirtinta galimybė atlikus nustatytą bausmės dalį taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.4. Nuteistasis skunde teigia, kad per pastaruosius tris metus jis buvo skatintas 11 kartų, kas iš esmės rodo jo pastovią pažangą viso bausmės atlikimo metu. Teigia, kad jo tinkamas elgesys, teigiama elgesio korekcija parodo, jog atliekama laisvės atėmimo bausmė yra efektyvi. Pažymi, kad pataisos įstaigoje vedė, trumpalaikių išvykų metu vyksta pas žmoną ir pirmagimį, palaiko socialinius ryšius su motina ir patėviu, kurie gyvena Airijoje, dirba. Jo požiūris į darbą, santuokos sudarymas, šeimos sukūrimas, vaiko susilaukimas bei aktyvus dalyvavimas jo auklėjime ir auginime rodo jo elgesio pozityvių pokyčių ilgalaikiškumą ir rimtų planų turėjimą ateityje, kurie niekaip nesusiję su galima pakartotine nusikalstamumo rizika.

4.5. Skunde nuteistasis nurodo, kad darbo dienomis dirba, savaitgaliais jam suteikiama galimybė grįžti pas šeimą, suteikta teisė naudotis nuosava transporto priemone, mobilaus ryšio priemonėmis, disponuoti grynaisiais pinigais. Visą eilę kartų buvo tikrintas darbo vietoje, pažeidimų nebuvo nustatyta. Visa tai patvirtina, kad jo elgesio korekcija yra pakankama, kad jam suteiktą pasitikėjimą jis pateisino.

5. 2021 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo E. Ž. skundą, kuriame nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas lygtinio paleidimo klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašoma ją palikti nepakeistą, o nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 59 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas laisvėje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius.

8. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo asmenybės ir elgesio bausmės atlikimo metu, todėl nepagrįstai netaikė lygtinio paleidimo. E. Ž. teigimu, liko neįvertintos jo dėtos pastangos įrodyti, jog likusią bausmės dalį gali atlikti laisvėje, ką patvirtina ir sumažėjusi nusikalstamo elgesio rizika. Aukštesnysis teismas šį apelianto skundo argumentą laiko nepagrįstu, kadangi skundžiamoje nutartyje teismas aptarė nuteistojo elgesį pataisos laikotarpiu, kad nuteistasis nė karto nebaustas drausmine tvarka, 11 kartų yra skatintas už mokymąsi, įgytą išsilavinimą, socialinės reabilitacijos programų baigimą, stropų darbą ir gerą elgesį, tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kaip nurodoma ir skundžiamoje nutartyje – E. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, įvertinta 59 balais, tačiau nurodoma, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 45 balai, o likę 14 – dinaminiai, kuriuos ir toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali mažinti.

9. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad per pastaruosius metus jo padaryta pažanga yra akivaizdi, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. lapkričio 16 d. atlikto vertinimo, kuomet E. Ž. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinta 74 balais, po pusės metų atlikus pakartotinį vertinimą 2021 m. balandžio 28 d. ši rizika buvo įvertinta 71 balu, t. y. ji sumažėjo tik 3 balais. Ir tik vėliau, kuomet E. Ž. atsirado galimybė teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 12 balų (nuo 71 iki 59 balų). Visa tai rodo, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nebuvo kryptingas ir nuoseklus, ir tai neleidžia konstatuoti, kad padaryta pažanga yra pakankama spręsti, jog jis likusią bausmės dalį gali atlikti būdamas paleistas į laisvę.

10. Nuteistasis skunde nurodė, kad neatsižvelgiama į aplinkybes, jog jis bausmę atlieka lengvoje grupėje, Pusiaukelės namuose, į tai, kad dirba, turi šeimą, su kuria palaiko ryšius. Sutiktina, kad tvirti socialiniai ryšiai gali būti apsauginiu faktoriumi, saugančiu nuo pakartotinio nusikalstamumo, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nuteistasis santuoką sudarė būdamas įkalinimo įstaigoje, prieš tai jokių tvirtų socialinių ryšių nėra turėjęs, jo tėvai buvo užsienyje, jis gyveno su močiute, vėliau pats išvyko gyventi į užsienį ir visos šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi, šiuo metu žmonos ir vaiko turėjimas, jų lankymas pagal pataisos įstaigos nustatytą tvarką ir šios tvarkos laikymasis, negali būti traktuojamas kaip išskirtinė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą konstatuoti, jog būdamas laisvėje E. Ž. neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo šiuo metu E. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę, susijusi su finansinės naudos siekiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau nėra duomenų, kad išėjęs į laisvę, turėdamas pareigą išlaikyti šeimą, jis ir toliau dirbs. Nurodoma, kad E. Ž. 2020 m. birželio 22 d. pradėjo dirbti įmonėje MB „V“, pagal bendradarbiavimo sutartį su pataisos namais, ši bendrija įsipareigoja nuteistajam suteikti darbo vietą ir po bausmės atlikimo. Tačiau kartu socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad nuteistasis nuo 2021 m. spalio 1 d. turėjo pradėti dirbti UAB „A“ gamybos ir logistikos padalinio pagalbinio darbininko pareigose, dėl ko jo darbo santykiai ir minėti šalių įsipareigojimai dėl tolimesnio darbo su MB „V“ nutrūko. Taip pat pažymėta, kad dabartinės nuteistojo darbovietės registracijos vieta yra Vilniuje, kai tuo tarpu nuteistasis, išėjęs į laisvę, žada gyventi su šeima Marijampolėje. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, elgsis nepriekaištingai ir negali būti vertinamos kaip nuteistojo nusikalstamą riziką mažinantys veiksniai bei sudaryti pagrindą manyti, kad ateityje jis vėl nenusikals.

12. Nuteistojo teigimu aplinkybės apie nusikalstamą veiką ir jos sunkumą, už kurią nuteistasis ir atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi praeities jis jau nepakeis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, bei likusi neatlikta bausmės dalis negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Nuteistasis skunde tvirtina, kad valstybės politika yra kreipiama ta linkme, kad kuo daugiau nuteistųjų būtų paleidžiama į laisvę. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, gerą ir sąžiningą darbą ir kitus aspektus. E. Ž. geras elgesys bausmės atlikimo metu jau ne kartą buvo teigiamai įvertintas, dėl ko bausmę jis atliko lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šiuo metu atlikdamas bausmę Pusiaukelės pataisos namuose, E. Ž. turi galimybę dirbti privačiose įmonėse, į darbą vykti asmeniniu automobiliu, nebūti saugomas bei gali laisvai ir neizoliuotai judėti, kartą per savaitę dviem paroms vykti į namus, neribotai naudotis asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu, laisvai disponuoti grynaisiais pinigais. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo E. Ž. pažangos, pažymint, kad dar lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus. O tai, kad priimti sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra jų neteisėtumą ar priešingumą Lietuvos teisės normoms lemiantis veiksnys.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam E. Ž. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

15. Kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Ž. skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas