- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-08-31
- Bylos Nr.
- 1A-359/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Svajūnas Knizleris, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- R. Ž., R. G.
- Advokatai
- Ipolitas Brazl
- Kategorijos
- 2.4.6.3.1.1.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. ir nuteistojo R. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-04-20 ir 2006-02-27 nuosprendžiais paskirtomis neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų bausmę atliekant pataisos namuose.
R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugsėjo mėn. naktį iš 28 d. į 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, R. P. gyvenamo namo, esančio Valdaikėlių k., Radviliškio r., virtuvėje bei šio namo kieme, veikdami bendrininkų grupe, asmeninio konflikto metu, tyčia, bendrais veiksmais - R. Ž. rankomis, kojomis ir puodu, R. G. kojomis, sudavė V. N. 7 smūgius į galvą, 2 smūgius į krūtinės ląstą ir 1 smūgį į nugarą, tuo V. N. padarydami galvos smegenų sumušimą, po ko išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; krūtinės ląstos kairės pusės 3-8, dešinės pusės 2-10 šonkaulių, krūtinkaulio lūžius. Nuo minėtų sužalojimų V. N. mirė. Šiais veiksmais R. Ž. ir R. G. tyčia nužudė V. N. .
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Ž. skunde nurodė, kad nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme ir mano, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl prašo iš naujo ištirti bylą.
Nuteistasis skunde nurodo, jog liudytojai, paklausti apie nukentėjusiojo V. N. elgesį ir jo agresyvų charakterį, parodė, kad nukentėjusysis buvo agresyvaus charakterio, puldinėjo žmones ir nešiojosi su savimi peilį.
Įvykio metu, t. y. 2005 m. rugsėjo 28 d. apie 22 val., kilus konfliktui, nukentėjusysis rankoje turėjo nedidelį kirvuką, dėl ko ir kilo grumtynės. Nuteistojo manymu, prokuroras pareikalavo, kad iš bylos medžiagos būtų išimti duomenys apie tai.
Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu užsiminė apie konfliktą, buvusį tarp liudytojo S. K. ir nukentėjusiojo V. N. , tačiau į tai niekas neatkreipė dėmesio.
Pasak nuteistojo, ekspertas konstatavo, kad V. N. mirė nuo šonkaulių lūžių ir paklaustas, ar galėjo lūžti šonkauliai nuo smūgio kumščiu, ekspertas atsakė jog tai neįmanoma. Nuteistojo manymu, į tai teismas neatkreipė dėmesio.
Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis V. N. buvo teistas.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. G. skunde nurodė, jog nelaiko savęs kaltu dėl V. N. mirties, nes jo sumušime nedalyvavo, o tik spyrė jam du kartus. Kas mušė nukentėjusįjį keptuve ir kitais daiktais gali žinoti tik R. Ž. ir kitas asmuo, mušęs V. N. , kurio nuteistasis teigia nepažįstantis. Prašo iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą ir išaiškinti tikrąjį V. N. mirties kaltininką.
Nuteistasis skunde nurodė, kad 2005-09-28 po bulviakasio vykusių išgertuvių, kurios užsitęsė iki vakaro, užmigo R. P. namo virtuvėje. Pabudęs po kiek laiko, pamatė, jog prie stalo sėdėję R. Ž. ir V. N. dėl kažko ginčijosi. Ginčo metu V. N. griebė kažkokį daiktą ir bandė su juo suduoti R. Ž. , bet pastarasis užsidengė ranka. Po to R. Ž. smogė ranka V. N. į miego arteriją. Nuo smūgio V. N. pargriuvo ir R. Ž. kelis kartus smogė V. N. ranka į krūtinę, tuo konfliktas pasibaigė. Nuteistasis skunde nurodo, jog prisėdo prie stalo ir kartu su V. N. ir R. Ž. išgėręs alaus nuėjo miegoti. Naktį pabudęs ir išėjęs į lauką R. G. teigia pamatęs V. N. atsirėmusį į metalinę statinę, o šalia jo tupintį R. Ž. . Paklausus R. Ž. ką jis veikia, pastarasis atsakė, kad čia ne jo problemos ir pasakė, kad eitų į šalį. Vėliau R. Ž. jam pasakė, jog reikia patraukti į šalį V. N. , kad jo kas nors ryte nepamatytų ir nesuprastų, kad čia kažkas įvyko. Nuteistasis skunde nurodo, kad padėjo R. Ž. užkelti V. N. ant dviračio ir nustumti dviratį per kelią Panevėžys – Šiauliai į pakelėje esantį kukurūzų lauką. Nuvežę ir nukėlę V. N. nuo dviračio, jie paguldė ant žemės ir paliko jį kukurūzų lauke. Kad V. N. buvo jau negyvas, apeliantas teigia nesupratęs.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, į bausmės laiką papildomai įkaityti kardomajame kalinime išbūtus laikotarpius nuo 2005-01-20 iki 2005-01-21, ir nuo 2005-09-26 iki 2005-09-28.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Nuteistųjų kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, įrodo pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas nepatvirtina R. Ž. apeliacinio skundo teiginio, jog ekspertas konstatavo, kad V. N. mirė nuo šonkaulių lūžių ir paklaustas, ar galėjo lūžti šonkauliai nuo smūgio kumščiu, ekspertas atsakė jog tai neįmanoma. Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 724/05(04), PM 36-724/05(04), PM 47-724/05(04) patvirtina, kad V. N. mirė nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, daugybinių šonkaulių lūžių ir krūtinkaulio lūžio visumos; mirtini sužalojimai padaryti 10 smūginių kontaktų kietais bukais daiktais poveikyje (7-į galvą, 2-į krūtinės ląstą, 1- į nugarą); visi nurodyti sužalojimai padaryti vienu metu; tikėtina, kad V. N. ir jį žalojantis asmuo buvo veidu vienas į kitą ir nukentėjęs nugara atsisukęs į jį žalojantį asmenį; kiti V. N. kūne rasti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo (b. l. 36-45, 48, 51-52, t. 1).
Šios išvados ir specialisto paaiškinimai pirmosios instancijos teisme paneigia tikimybę, kad mirtį sukėlusius sužalojimus V. N. galėjo patirti griūdamas. Šios išvados taip pat patvirtina ir tai, V. N. buvo mušamas iš dviejų pusių (b. l. 222, t. 2).
Tokį sužalojimo būdą patvirtina vienintelio įvykį mačiusio liudytojo S. K. parodymai. Šis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog matė, kaip R. Ž. paėmęs 10 litrų talpos puodą trenkė juo V. N. į galvą. Po to R. V. N. spyrė į galvą, į pakaušio sritį 3-4 kartus. Taip pat parodė, kad virtuvėje kirvio nelaikė ( b. l. 223, t. 2).
Nuteistasis R. G. teismo posėdyje neneigė koja įspyręs nukentėjusiajam į pakaušį, tačiau teigia spyręs 2 kartus. Teismo posėdžio metu neneigė smūgiavęs nukentėjusiajam du kartus delno viršutine dalimi į miego arteriją ir koja į kairįjį šoną ir nuteistasis R. Ž. (b. l. 220-221, t. 2).
Šie duomenys įrodo, kad būtent R. Ž. ir R. G. sudavė smūgius nukentėjusiajam V. N. . Kaip matyti iš specialisto išvadų ir paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, būtent sužalojimų visuma, t. y. abiejų apeliantų veiksmais padaryti sužalojimai ir buvo V. N. mirties priežastimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi teismų praktika ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punkto išaiškinimu, kad „Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys“ ir pagrįstai abu apeliantus pripažino kaltais dėl tyčinio V. N. nužudymo.
Kaltinamasis R. Ž. parodė, kad fizinį smurtą prieš V. N. panaudojo gindamasis nuo V. N. kėsinimosi prieš jį kirviu. Pasak R. Ž. , R. P. namų virtuvėje kilusio konflikto metu V. N. pagriebė kirvį ir juo užsimojo jam smogti. Namo šeimininkė liudytoja R. P. ir jos buvęs sugyventinis liudytojas S. K. parodė, kad namų virtuvėje kirvio nelaikė (b. l. 223, t. 2). Kad konflikto metu buvo panaudotas kirvis, neparodė ir R. G. (b.l. 220-221, t. 2). Kiti bylos duomenys taip pat nepatvirtino, kad V. N. būtų kėsinęsis į R. Ž. kaip nurodė pastarasis. R. Ž. spėjimas, kad prokuroras pareikalavo iš bylos išimti duomenis apie V. N. puolimą prieš jį kirvuku, prieštarauja ką tik minėtų asmenų parodymams, be to, jis nėra kuo nors patvirtintas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Nėra pagrįstas ir teiginys apeliaciniame skunde, kad įtakos jo veiksmams galėjo turėti tarp S. K. bei V. N. kilęs konfliktas, į kurį, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad R. Ž. , perskaičius jo parodymus, esančius b. l. 61-63, t. 2 parodė, jog „konfliktas pirma kilo tarp V. N. ir Sauliaus, aš užstojau...Mano parodymai teisingi“ (b. l. 221, t. 2). Tačiau iš cituotų ikiteisminio tyrimo metu duotų R. Ž. parodymų, kuriuos pirmosios instancijos teisme šis įvertino kaip teisingus, matosi, kad konfliktas tarp V. N. ir S. K. nevyko, o R. Ž. , būdamas dviese su V. N. virtuvėje, pastarajam priekaištavo dėl anksčiau buvusio netinkamo elgesio su minėtuoju S. K. . Pats S. K. tuo metu buvo nuėjęs miegoti (b. l. 61-63, t. 2). Pats S. K. taip pat nieko neparodė, jog tą vakarą būtų konfliktavęs su V. N. . Iš to matosi, kad ginti S. K. būtinumo nebuvo. V. N. teistumai, ankstesnis elgesys ir charakterio ypatumai, apie kuriuos nurodoma apeliaciniame skunde, sąlygų būtinajai ginčiai nesudaro. Taigi, byloje nėra duomenų, kad R. Ž. nužudymą padarė gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ar gindamas kitą asmenį nuo tokio kėsinimosi, todėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių sąlygų numatytų Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje nebuvo.
R. G. pirmosios instancijos teisme neparodė, kad V. N. mušė dar kažkoks kitas asmuo, nenuteistas šioje byloje. R. Ž. bei S. K. taip pat neparodė, kad kažkoks nežinomas asmuo būtų mušęs V. N. . Todėl R. G. apeliaciniame skunde iškelta versija, jog nusikaltimą galėjo padaryti kitas, jam nepažįstamas asmuo, buvęs kartu su R. Ž. įvykio metu, atmetama kaip nepasitvirtinusi ir prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir pagrįstai pripažino R. Ž. ir R. G. kaltais, veikiant netiesiogine tyčia nužudžius V. N. , tuo padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Nuteistieji padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes. Už tokį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 15 metų. Laisvės atėmimo bausmės vidurkis už tokį nusikaltimą yra 10 metų. R. Ž. už šį nusikaltimą paskirta 2 metais kaip sankcijos vidurkis griežtesnė bausmė, o R. G. – 1 metais už sankcijos vidurkį griežtesnė bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad yra po dvi šių nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jiems paskirtos bausmės laikytinos atitinkančiomis Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsnių reikalavimus, jos nėra per griežtos ir nešvelnintinos.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmos instancijos teismas R. Ž. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę neįskaitė kardomajame kalinime išbūto laiko. Skundžiamu nuosprendžiu galutinę bausmę R. Ž. pirmosios instancijos teismas nustatė už nužudymą paskirtą bausmę subendrinęs su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-04-20 ir 2006-02-27 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Tačiau pastarajame nuosprendyje buvo nuspręsta į R. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2005-01-20 iki 2005-01-21, nuo 2005-09-26 iki 2005-09-28 (b. l. 210-211, t. 2). Pirmosios instancijos teismas šių laikotarpių į galutinę R. Ž. paskirtą bausmę nebeįskaitė, tuo netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatas), todėl ši pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama. Tuo iš dalies tenkinamas R. Ž. apeliacinis skundas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti:
Į R. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2005-01-20 iki 2005-01-21, nuo 2005-09-26 iki 2005-09-28 ir nuo 2005-10-05 iki 2006-05-03.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.