Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33777-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. M. 2018-10-23 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-75585-2018 (toliau – Protokolas) V. M. dėl to, kad jis 2018-08-10, 18.07 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairuodamas dviratį, persirikiuodamas kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, žyminčią eismo juostų kraštus, išvažiavo į pirmą eismo juostą, nedavė kelio juo važiuojančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, dėl ko policijos automobilio vairuotojas suko vairą į dešinę, į kelkraštį, kur susidūrė su sustojusiu automobiliu ir dviratininku. V. M. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 12 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. M., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2018-12-05 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-33777-2018 (toliau – Nutarimas), kuriuo V. M. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 2 ir 3 dalyse, padarymą paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą.

Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, V. M. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus bylą, netinkamai įvertinus įrodymų visetą. Visų pirma, jis ėmėsi visų būtinų priemonių, numatytų Kelių eismo taisyklėse, kad praleistų policijos automobilį. Kirtimas ištisinės juostos buvo sąlygotas būtinybės duoti kelią specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynos ir raudonos šviesos signalais, kaip tai numato KET reikalavimai. Jis kirto ištisinę liniją, prieš kurią buvo punktyrinė linija. Be to, nukentėjusiu pripažinto M. S. automobilis taip pat stovėjo eismo juostoje, kurioje atsidūrė kirtęs ištisinę liniją. Antra, policijos ekipažas galimai pažeidė KET 186 punkto reikalavimus, nes šioje byloje nėra pagrįsta būtinybė naudoti specialius garso ir šviesos signalus. Trečia, Institucija, nagrinėjusi bylą, nesurinko duomenų (nors toks prašymas buvo), ar buvo būtinumas policijos ekipažui naudoti specialiuosius signalus ir nesilaikyti KET reikalavimų. Byloje yra iš policijos automobilio užfiksuotas vaizdo įrašas, tačiau jo autentiškumas kelia abejonių, nes jame nėra garso įrašo. Garso įrašas paliudytų apie policijos ekipažo veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą šiame eismo įvykyje. Dėl nežinomų priežasčių garso įrašo nėra. Be to, byloje nebuvo apklaustas liudytojas, važiavęs paskui policijos ekipažą. Bylą nagrinėjantis pareigūnas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoją. Toks institucijos sprendimas nėra pagrįstas, pažeidžiantis objektyvumo ir nešališkumo principą, todėl Nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Institucijos atstovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau į posėdį jis neatvyko, prašymų nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

V. M. teismo posėdyje savo skundą palaikė ir paaiškino, kad jis yra nekaltas dėl eismo įvykio, nematė policijos ekipažo. Jis važiavo dviračiu, persirikiavo į dešine, tačiau negalėjo greitai persirikiuoti. Sirenos garsą girdėjo, bet negalėjo nustatyti iš kur tas garsas. Važiuodamas parodė dešine ranka, kad persirikiuos į dešinę pusę, o tuo metu policijos ekipažo nebuvo matyti. Ant jo dviračio šoninių veidrodėlių nėra. Jis nespėjo persirikiuoti, nes buvo nublokštas policijos automobilio. Dėl linijos kirtimo gali paaiškinti, kad prieš tai kirto brūkšninę liniją, o KET 1.8 punktas leidžia kirsti iš abiejų pusių liniją, todėl, važiuodamas pagrindiniu keliu ir išgirdęs garso signalą, galėjo persirikiuoti per tą liniją. Su dviračiu jis važiavo be ausinių, su šalmu, vilkėjo sportinę aprangą. Pats vairuoja automobilius, tik šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo, nes 2017 m. jam buvo atimta teisė vairuoti. Po įvykio daug analizavo ir mato pareigūnų neadekvatų elgesį. Jie vos ne su prievarta norėjo paimti jį nuo važiuojamosios dalies, ilgai ieškojo greitosios pagalbos, nepastatė avarinio ženklo, neužsidėjo liemenės. Gali būti, kad jie buvo apsvaigę ne nuo alkoholio, o nuo narkotikų. Mano, kad policija bando apkaltinti jį šiuo įvykiu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad V. M. buvo patrauktas atsakomybėn nepagrįstai. Iš protokolo matyti, kad V. M. kaltinamas tuo, kad vairuodamas dviratį persirikiuodamas išvažiavo į kitą eismo juostą, nepraleido pareigūnų automobilio su įjungtais švyturėliais, todėl pareigūnai turėjo atlikti manevrą. Akivaizdu, kad tyrėjas buvo įsitikinęs, kad jeigu policijos mašina važiuoja su įjungtais garsiniais signalais, tai ji yra teisi. Jų prašymai apklausti liudytoją E. A. buvo atmesti, motyvuojant, kad neturi priežastinio ryšio su padarytu pažeidimu. Tenka apgailestauti, kad policija tiria policijos nusižengimus, todėl negalima tikėtis nešališkumo, ką patvirtino tyrėjas V. M. tirdamas šią bylą. Jo priimtas Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Ekipažas vyko su įjungtais garso ir šviesos signalais, tačiau duomenų, kad prieš susidūrimą buvo įjungti garsiniai signalai, nėra. Pagal GPS duomenis matyti, jog iki susidūrimo garso signalai išjungti, o įjungti specialieji spalvoti signalai. Pagal taisykles pirmenybę suteikiama tik tokiu atveju, kai yra įjungtos šviesos ir garso signalai. Kitu atveju, pirmenybės jie nesuteikia. Policijos mašiną vairuojantis pareigūnas neįsitiko, kad kelias saugus, pats nurodė, kad galėjo tikėtis, jog pasuks dviratininkas, bet dėl patirties stokos įvyko susidūrimas. Policijos greitis iki susidūrimo buvo 104-105 km/h, tuo tarpu leistinas greitis buvo ne daugiau 70 km/h. Kyla klausimas, ar vykti į įvykio vietą ir nustatyti, ar BMW vairuotoja grįžo namo neblaivi buvo toks būtinas ir skubus, kad reikėjo lėkti tokiu greičiu ir sukelti avarinę situaciją kelyje. Eismo ypatumus fiksuoja vaizdo įrašas ir garso įrašai, tačiau šiuo atveju pateiktas tik vaizdo įrašas be garso, kas kelia tam tikrų abejonių. Niekas negalėjo paaiškinti, kodėl nėra garso įrašo. Šita vaizdo ištrauka nėra originalas, o modifikuota po 12 dienų, originalus įrašas nėra išsaugotas. Nors nėra reglamentuota, kiek turi būti saugomi įrašai iš policijos mašinų, tačiau veiklos nuostatose nurodyta, kad jeigu yra nusikalstamos veikos požymiai, garso ir video įrašai turi būti saugomi iki kol bus priimtas sprendimas. Šioje byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų, kad policijos automobilis vyko su įjungtais garso signalais, todėl KET pažeidimą padarė pareigūnai. V. M., pamatęs šviesos signalus, ėmėsi visų veiksmų, kaip numatyta KET 12 punkte, kad praleistų policijos automobilį, todėl kirto ištisinę liniją. Byloje gauti duomenys, kad du vairuotojai patikrinti alkotesteriu, tačiau išklausius pareigūno parodymus, buvo paaiškinta, kad pagal praktiką asmens blaivumo patikrinimas užtrunka iki 15 minučių. Todėl dviejų asmenų patikrinimas per 23 sekundes leidžia abejoti šios bylos pagrįstumu, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Aplinkybių visuma leidžia teigti, kad Nutarimas yra nepagrįstas, tyrimas atliktas šališkai ir tendencingai, Nutarime nurodyti straipsniai yra pertekliniai, todėl prašo skundą patenkinti, nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Liudytojas M. S. teismo posėdyje parodė, kad jis važiavo apie 80 km/h greičiu nuo Lazdynų pusės aplinkkeliu ir ties dviejų kelių susikirtimu išgirdo sireną. Iš pradžių nesuprato iš kur ta sirena, sumažino greitį, kad galėtų įsitikinti ar automobilis su spec. švyturėliais atvažiuoja už jo, ar iš šono. Per veidrodėlį pamatė, kad policijos automobilis atvažiuoja pirma juosta už jo, todėl pasitraukė į šoną – į papildomą juostą, kad praleistų pareigūnus. Staiga išgirdo cypiant stabdžius ir pajuto smūgį į savo automobilio galą. Suprato, kad įvyko eismo įvykis, nes prieš tai matė dviratininką iš kairės pusės, kuris greičiausiai išvažiavo į važiuojamą dalį. Visą laiką dviratininko savo akiratyje nematė, pravažiavo šonu, o paskui nematė ką dviratininkas darė, nes žiūrėjo į galinį veidrodėlį, kad įsitikintų iš kur atvažiuoja policijos automobilis. Policijos automobilis važiavo su garso sirena ir su švyturėliais. Mėlyni ir raudoni buvo švyturėliai, bet tiksliai pasakyti negali ar buvo raudoni, nes įvykis buvo daugiau nei prieš pusę metų. Taip pat negali pasakyti ar dviratininkas dairėsi. Po įvykio sustojo oranžinės spalvos automobilis, kuris važiavo už policijos automobilio. Jis truputį kalbėjo su tuo žmogumi, kuris sakė, kad jeigu reikės, galės paliudyti, pasakė savo vardą E. ir telefono numerį. Po susidūrimo jis (M. S.) padėjo suteikti dviračio vairuotojui pirmąją medicininę pagalbą, paskui atvyko greitoji. Dviratininkas nebuvo praradęs sąmonės. Eismo įvykio vietoje jį tikrino dėl blaivumo, jis pūtė į alkotesterį, ar buvo išspausdintas kvitas negali tvirtinti, taip pat neprisimena, ar kur nors pasirašė. Prieš jį į alkotesterį pūtė pareigūnas, kuris vairavo automobilį, tačiau negali pasakyti, ar jam buvo atspausdintas kvitas. Abu policijos pareigūnai buvo adekvatūs, gal tik susijaudinę nuo įvykio. Nedaug jis bendravo su pareigūnais, nejautė nuo jų alkoholio kvapo. Jis matė vaizdo įrašą, abejonių dėl vaizdo įrašo tikrumo jam nekilo, vaizdo medžiaga yra pakankamai iškalbinga.

Liudytojas D. L. teismo posėdyje parodė, kad gavo iškvietimą dėl neblaivaus vairuotojo, todėl važiavo (duomenys neskelbtini) link aplinkkelio į Justiniškes. Visą kelią važiavo su garsiniais signalais ir mėlynais- raudonais švyturėliais, važiavo pirma eismo juosta. Važiuojant nuo Gariūnų yra kelių susikirtimas. Sankryžoje jis matė, kad jam iš kairės važiuoja dviratininkas, dešinėje pusėje sustojo automobilis, kad juos praleistų. Dviratininkas net nepažiūrėjo į dešinę ir, nerodydamas ranka posūkio signalo, kirto ištisinę liniją bei užkirto jam kelią, ko jis nesitikėjo. Vengdamas susidūrimo jis stabdė ir pasuko vairą į dešinę, dėl ko atsitrenkė į „Nissan“ automobilį, o jam į šoną, į veidrodėlį atsitrenkė dviratininkas. Policijos automobilį „Škoda Yeti“ vairavo jis, važiavo kartu su kolega E. I.. Važiavo 70-80 km/h greičiu, tiksliai negali pasakyti. Automobilyje buvo vaizdo registratorius. Nežino, kodėl vaizdo įrašas yra be garso, jie neturi galimybių reguliuoti registratorių. Kai jam patikrino blaivumą, buvo 0.00 promilių, jis pasirašė knygutėje pas pareigūnus, neatsimena ar išspausdino kvituką. Jie vyko į iškvietimą dėl BMW neblaivaus vairuotojo, kuris pavojingai manevravo, todėl važiavo su įjungtais signalais. Iškvietimas buvo B kategorijos, todėl turėjo reaguoti per 20 minučių.

Liudytojas E. I. teismo posėdyje parodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, patvirtina, kad jo tarnybinis pranešimas yra teisingas (b. l. 15). Paaiškino, kad jie važiavo į iškvietimą, greitis buvo daugiau nei 80 km/h, bet tiksliai pasakyti negali. Važiavo su švyturėliais ir garsu, kuriuos įjungė tik gavę iškvietimą. Važiuojant susidūrė su dviratininku, kuris kirto ištisinę liniją ir išvažiavo prieš pat juos į pirmą juostą. Nematė ženklų, kad dviratininkas suks į dešinę, jis nei galvos pasuko, nei ranka parodė, kad darys posūkį. Dešiniau yra avarinė juosta, kur sustojo „Nissan“ automobilis, į kurį jie atsitrenkė vengdami susidūrimo su dviratininku. Po eismo įvykio jo kolegai D. L. tikrino blaivumą. Policijos automobilyje yra ne viena vaizdo kamera, įrašinėja ir garsą, tačiau nežino konkrečiai kuri. Jie negali reguliuoti kamerų. Šiuo automobiliu naudojasi ir kiti ekipažai.

Liudytojas E. A. teismo posėdyje parodė, kad jis važiavo aplinkkeliu ir per veidrodėlį pamatė iš galo važiuojantį policijos automobilį su švyturėliais, todėl pasitraukė į dešinę. Jis važiavo mieste leistinu greičiu, t. y. 50-60 km/h, o policija pralėkė pro jį dideliu greičiu (virš 100 km/h). Po kiek laiko pamatė priešais policijos mašiną staigiai metantis į dešinę pusę ir smūgiuojant į sidabrinės spalvos automobilį, o tarp jų skrendantį dviratininką, kuris persivertė ore ir nukrito. Policijos mašina užvažiavo ant šlaito. Jis sustojo, priėjo pasižiūrėti į įvykio vietą, dviratininkui buvo pradėta teikti pirmoji medicininė pagalba, jį subintavo. Matė, kad dviratininko koja buvo nubrozdinta, galva prakirsta, dviratininkas kalbėjo telefonu. Automobilis, kuris važiavo priešais jį, buvo pasitraukęs į šoną, kai pamatė policijos mašiną. Ten yra viena juosta su šalutine, toje vietoje jis buvo aplenktas. Policijos automobilis važiavo su švyturėlius, bet ar buvo su garsu, to negali pasakyti. Jis nematė pačio susidūrimo fakto, tik matė krentantį dviratininką, pajudantį „Nissan“ nuo smūgio ir policijos automobilį užvažiuojantį ant šlaito. Eismo įvykio vietoje buvo apie 10 minučių, išvažiuodamas padarė kelias nuotraukas, kurias gali pateikti teismui. Kito policijos ekipažo nelaukė. Pareigūnai buvo išsigandę, kvietė policiją ir greitąją. Dėl policijos pareigūnų neblaivumo negali tvirtinti, alkoholio kvapo jis nejautė.

Liudytojas E. T. teismo posėdyje parodė, kad jis budėjo su porininku G. T., gavo iškvietimą, kad reikia važiuoti į avariją aplinkkelyje. Atvykę į vietą rado automobilį ir apgadintą dviratį, dviratininko jau nebuvo, nes buvo išvežtas su greitąja. Jis nubraižė schemą, patikrino vairuotojų blaivumą, jie buvo blaivūs. Paskui grįžo į padalinį pildyti duomenų. Vairuotojas pasakė, kad važiavo su švyturėliais į iškvietimą ir kelyje pasipainiojo dviratininkas. Jie surinko medžiagą ir perdavė institucijai, kuri galėtų išsiimti filmuotą medžiagą iš automobilio. Neatsimena, kiek laiko tikrino blaivumą. Vieno asmens tikrinimas užtrunka 5-15 minučių, kaip kada išeina. Kai vairuotojas įpučia 0 promilės, jam nereikia tikrinti kraujo. Jeigu yra kažkokių apsvaigimo požymių, tokie asmenys vežami tikrinti į narkologinį. Eismo įvykio schemoje yra pažymimi kelio ženklai. Jeigu nepažymėtas greitį ribojantis kelio ženklas, tai gali būti klaida. Jeigu būtų buvęs stabdymo kelias, jis būtų pažymėtas schemoje.

Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-08-10 jis, dirbdamas kartu su vyr. patruliu E. T., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas. Atvykę į vietą rado policijos tarnybinį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo D. L.. Dviratį vairavo V. M., o automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo M. S.. Atvykę patikrino automobilių vairuotojų blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0762 ir nustatė, kad vairuotojai blaivūs. Dviračio vairuotojas iki jiems atvykstant buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Eismo įvykis įregistruotas (b. l. 12).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad jam patruliuojant su E. I. apie 17.53 val. gavo iškvietimą apie galimai neblaivų BMW vairuotoją ir su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu vyko į (duomenys neskelbtini). Kylant nuo (duomenys neskelbtini) link Vakarinio aplinkkelio į pirmą eismo juostą staiga prieš pat jų automobilį iš kairės pusės kirtęs ištisinę liniją įvažiavo dviratininkas, todėl vengdamas susidūrimo su dviratininku, pasuko į dešinę ir pradėjo stabdyti. Dviratininkas pakeitęs važiavimo kryptį važiavo link dešiniojo kelkraščio nesustodamas. Sustabdyti transporto priemonės nepavyko, dviratininkas kliudė tarnybinio automobilio kairę pusę ir nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, o jo vairuojamas tarnybinis automobilis atsitrenkė į sustojusį dešiniajame kelkraštyje „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galą. Išlipę su E. I. iš automobilio iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo jie stebėjo dviratininko būklę, dezinfekavo ir užtvarstė žaizdas, su juo bendravo. Atvykusi GMP dviratininką nuvežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 13).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-08-10 jis patruliavo su vyr. patruliu D. L., kuris vairavo tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 17.58 val. gavo pranešimą apie galimai neblaivų BMW vairuotoją ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Kylant nuo (duomenys neskelbtini), link Vakarinio aplinkkelio (važiavo su įjungtais garsiniais ir mėlynos bei raudonos spalvos specialiaisiais signalais) pirma eismo juosta, pastebėjo automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris juos pastebėjęs pasitraukė prie dešinio kelkraščio ir sustojo. Pirma eismo juosta buvo laisva. Važiuojant pastebėjo nuo Gariūnų pusės Vakariniu aplinkkeliu važiuojantį dviratininką, kuris važiavo antra eismo juosta. Staiga dviratininkas kirto ištisinę liniją prieš pat jų automobilį. D. L., vengdamas susidūrimo su dviratininkų, pasuko vairą į dešinę ir pradėjo stabdyti. Dviratininkas pakeitęs važiavimo kryptį, važiavo link dešiniojo kelkraščio nesustodamas. Sustabdyti transporto priemonės nepavyko, dviratininkas kliudė tarnybinio automobilio kairę pusę ir nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, o tarnybinis automobilis atsitrenkė į sustojusi dešiniame kelkraštyje „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iškart išlipo iš automobilio ir nuėjo prie „Nissan“ automobilio vairuotojo (M. S.), kuris, kaip paaiškėjo eismo įvykio metu nenukentėjo. Tuo tarpu D. L. bendravo su dviratininku. Kartu su D. L. iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo jie stebėjo dviratininko būklę, dezinfekavo ir užtvarstė žaizdas. Atvykusi GMP 0801 dviratininką V. M. nuvežė į Lazdynų ligoninę. Apie įvykį buvo informuota Vilniaus apskrities VPK OVS ir būrio vadė J. K. (b. l. 15).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, jog 2018-08-10 18.07 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) V1729 partrenkė dviratininką (b. l. 16).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro (ROIK 0118000429212) duomenų matyti, kad 2018-08-10 17.43 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie ligoninės stovėjo automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ilgą laiką sėdėjo mergina, po to staigiai dideliu greičiu pažeisdama KET pasišalino link (duomenys neskelbtini). Įtariama, kad vairuotoja yra neblaivi (b. l. 17).

Eismo įvykio vietos planas patvirtina 2018-08-10 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) buvusio eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobiliai „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei dviratis situaciją. Planą nubraižė vyr. patrulis E. T. (b. l. 18).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį ir fotolentelėje užfiksuota kokie apgadinimai buvo padaryti transporto priemonėms ir dviračiui (b. l. 19, 20-25).

Pateiktas vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio patvirtina eismo įvykio kilimo aplinkybes (b. l. 26).

Duomenys iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos patvirtina, kad policijos automobilis V1729 2018-08-10 nuo 17:57:22 val. iki 17:58:43 val. važiavo greičiu (nuo 83 km/h iki 111 km/h), su įjungta šviesos sistema ir periodiškai įjungiama garso sistema. Paskutinį kartą garso sistema buvo įjungta 17:58:03 val. Prieš susidūrimą policijos automobilis važiavo lėtėjančiai, nuo 88 km/h greitis mažėjo iki 40 km/h, paskui iki 15 km/h ir galiausiai iki 0 km/h (b. l. 98-100).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo apgadinimai bei nustatyta, kad automobilis techniškai tvarkingas, techninė apžiūra galiojo iki 2020-02-04. Taip pat buvo apžiūrėtas dviratis „Colnago“ ir jo apgadinimai (b. l. 34, 36).

Liudytojo M. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kaip jis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis. Paaiškinime teigiama, kad jis, vairuodamas automobilį „Nissan“, girdėjo policijos sireną, tik iš pradžių nesuprato ar policija atvažiuoja iš galo ar iš kairės pusės. Per veidrodėlį pamatęs, kad policijos automobilis atvažiuoja iš galo, pasitraukė į dešinėje buvusią papildomą juostą, kad praleistų pareigūnus. Mano, kad dviratininkas nematė pareigūnų (nes atvažiavo iš už posūkio) arba neįvertino savo veiksmų bandant kirsti skersai aplinkkelio važiuojamąją dalį (b. l. 28).

Rašytiniame paaiškinime V. M. nurodė, kad jis važiavo dviračiu „Colnago“ Vakariniu aplinkkeliu link Pilaitės. Važiavo dviejų juostų važiuojamosios dalies dešiniu kraštu 14-16 km/h greičiu. Kirsdamas šalutinį kelią, ištiesė dešinę ranką ir parodė kryptį, kur ketina persirikiuoti, paskui pradėjo rikiuotis, važiuodamas horizontaliojo ženklinimo brūkšnine linija. Persirikiuoti iki važiuojamosios dalies krašto nespėjo, kadangi jį partrenkė policijos automobilis. Kai pradėjo manevrą, policijos automobilio nematė. Po eismo įvykio greitosios medicinos pagalba jį pristatė į Lazdynų ligoninę. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes dėl eismo įvykio patyrė fizinius sužalojimus ir turtinę žalą (b. l. 38, 39).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-03-21 rašte Nr. 10-S-21562(10.44E-10) nurodyta, kad alkotesteriu „Alkotest 6810“ Nr. ARBL-0762 2018-08-10 naudojosi patruliai G. T. ir E. T., šiuo alkotesteriu 2018-08-10 buvo atlikti du matavimai. Pridėtoje prie rašto alkotesterio atmintyje išsaugotų duomenų išklotinėje nurodyta, kad 2018-08-10 18:38:25 val. ir 18:38:57 val. buvo atlikti du matavimai, abu kartus gauti rezultatai yra 0,00 promilių (b. l. 95, 96).

Patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris „Alkotest 6810“ Nr. ARBL-0762 buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2018-09-14 (b. l. 40, 97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8023/2018(01) nurodyta, kad V. M. kraujyje, paimtame 2018-08-10 18.40 val. etilo alkoholio nerasta (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

ANK 428 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, kai tokių asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukelia pavojingą situaciją (t. y. priverčia kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti). Pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį numatyta atsakomybė už minėtų asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. neigia padaręs administracinius nusižengimus, tačiau jo kaltę patvirtina į bylą pateikti ir ištirti įrodymai: Protokolas ir Nutarimas, liudytojų M. S., D. L., E. I., E. A. ir E. T. parodymai, tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio, duomenys iš vieningos pajėgų valdymo sistemos, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kita bylos medžiaga. V. M. teigia, kad jis nematė policijos ekipažo ir nors girdėjo sirenos garsą, bet negalėjo nustatyti iš kur tas garsas. Važiuodamas rodė dešine ranka, kad persirikiuos į dešinę pusę, o tuo metu policijos automobilio nebuvo matyti. Jis kirto ištisinę liniją, bet prieš tai kirto brūkšninę liniją, ką leidžia KET 1.8 punktas. Tačiau tokias jo nurodytas aplinkybes paneigia byloje pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad dviratininkas važiuoja nerodydamas ranka dešiniojo posūkio signalo ir visai nesidairydamas į šalis, kad įsitikintų ar jo daromas manevras nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, ar bus saugus, taip pat neįsitikinęs iš kurios pusės sklinda girdėtas sirenos garsas. Dviratininkas kerta ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją ir užtveria kelią pirma eismo juosta važiuojančiam policijos ekipažui, ko pasekoje policijos tarnybinis automobilis, vengdamas susidūrimo su staiga kelyje atsiradusia kliūtimi (išvažiavusiu dviratininku), staigiai pasuka į dešinę pusę ir atsitrenkia į papildomoje juostoje sustojusį automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše užfiksuotą V. M. kelių eismo taisyklių pažeidimą patvirtino ir liudytojai D. L. bei I. I., važiavę policijos tarnybiniu automobiliu. Liudytojas D. L. patvirtino, kad sankryžoje jis matė, kad jam iš kairės pusės važiuoja dviratininkas, kuris net nepažiūrėjo į dešinę ir, nerodydamas ranka posūkio signalo, kirto ištisinę liniją bei užkirto jam kelią, ko jis nesitikėjo. Liudytojas E. I. parodė, kad jis nematė ženklų, jog dviratininkas suks į dešinę, jis nei galvos pasuko, nei ranka parodė, kad darys posūkį. Teismui nėra pagrindo netikėti vaizdo įrašu ir šių liudytojų parodymais, nes jie objektyviai parodo faktines eismo įvykio kilimo aplinkybes. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys (laikas, vieta) sutampa su duomenimis, gautais iš vieningos pajėgų valdymo sistemos, pavyzdžiui, kad eismo įvykis (susidūrimas) įvyko 2018-08-10 17.58 val., todėl teismui nėra pagrindo vaizdo įrašu netikėti. Be to, ir liudytojas M. S., kuris matė vaizdo įrašą, parodė, kad jam nekilo abejonių dėl vaizdo įrašo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad dviratininkas V. M. ne tai, kad ėmėsi veiksmų praleisti spec. transportą, kaip reikalauja KET 12 punktas, o atvirkščiai - sudarė kliūtį atvažiuojančiam specialiajam transportui ir dėl to sukėlė eismo įvykį.

Pažymėtina, kad V. M. paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jis skirtingai nurodo įvykio aplinkybes. Pavyzdžiui, savo skunde nurodė, kad jis ėmėsi visų veiksmų, kad praleisti policijos automobilį, kirtimas ištisinės juostos buvo sąlygotas būtinybės duoti kelią specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynos ir raudonos šviesos signalais, kaip tai numato KET reikalavimai, tačiau 2018-10-08 rašytiniame paaiškinime ir teisme nurodė, kad jis nematė atvažiuojančio policijos automobilio, kai pradėjo manevrą. Taip pat V. M. nurodė, kad jis girdėjo sirenos garsą, tik nesuprato iš kur tas garsas, o V. M. atstovas teisme teigė, kad nėra duomenų, jog prieš susidūrimą buvo įjungti garsiniai signalai. Tuomet kyla klausimas - kokį garsinį signalą girdėjo V. M., jeigu nėra duomenų apie garsinį signalą? Tokios skirtingai V. M. ir jo atstovo nurodomos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai ir liudytojų parodymams, kurie yra nuoseklūs ir vieni kitus papildo, bei patvirtina, kad policijos automobilis važiavo su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniais signalais. Tai patvirtino ir liudytojai M. S. bei E. A., kurie pastebėjo iš paskos atvažiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir garso signalais ir pasitraukė į dešinę duodami jam laisvą kelią.

V. M. nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė ne jis, o policijos pareigūnai, nes nesilaikė KET 186 punkto reikalavimų, tačiau tokie V. M. teiginiai nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnai vyko pagal iškvietimą (B lygio) dėl galimai neblaivios BMW vairuotojos, siekdami užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą bei sulaikyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, todėl teisėtai naudojo specialiuosius garsinius signalus ir švyturėlius. Iškvietimą patvirtina Policijos registruojamų įvykių registro duomenys apie gautą pranešimą dėl galimai neblaivios vairuotojos. Pagal KET 186 punktą (akto redakcija galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2018-10-09), specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360º kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Atsižvelgiant į šią nuostatą, pareigūnai važiuodami su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais gali nesilaikyti KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 329 “Ribotas greitis” reikalavimų, t. y. gali viršyti leistiną greitį. Aplinkybę, kad policijos automobilis važiavo su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais neabejotinai patvirtina duomenys iš vieningos pajėgų valdymo sistemos, taip pat liudytojų D. L., E. I., M. S. ir E. A. parodymai. Policijos pareigūnai važiuodami tarnybiniu automobiliu buvo įsitikinę, kad jiems yra duodamas kelias ir jie nepakenks eismo saugumui. Liudytojai E. A. ir M. S., važiavę prieš policijos automobilį ir pamatę iš paskos atvažiuojančią policijos mašiną, pasitraukė į dešinę ir kelias buvo laisvas. Todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai nesilaikė KET 186 punkto reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. ir jo atstovo keliamas prielaidas dėl modifikuoto vaizdo įrašo, policijos automobilį vairavusio D. L. galimo neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, KET 186 punkto pažeidimo, neobjektyvaus tyrimo, perteklinio veiksmų kvalifikavimo ir kt., teismas vertina kritiškai, kaip subjektyvią nuomonę ir įvykio aplinkybių interpretavimą sau palankia linkme, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. V. M. prielaidas paneigia bylos rašytinė medžiaga ir liudytojų parodymai, kad po eismo įvykio buvo patikrintas vairuotojų D. L. ir M. S. blaivumas, jie abu buvo blaivūs (įpūtė 0,00 promilės). Liudytojai M. S. ir E. A. patvirtino, kad nejautė nuo pareigūnų sklindančio alkoholio kvapo. Liudytojas E. T. patvirtino, kad jis tikrino blaivumą alkotesteriu, apsvaigimo požymių nematė, nes jeigu kiltų įtariamas, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tokį asmenį vežtų tikrinti į narkologinį. Vilniaus apskrities VPK 2019-03-21 raštas patvirtina, kad 2018-08-10 alkotesteris, kuriuo buvo patikrintas blaivumas, buvo išduotas pareigūnams G. T. ir E. T.. Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad prietaisas buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti.

Išnagrinėjus skundą pastebėta, kad Protokole ir Nutarime buvo netiksliai nurodytas eismo įvykio kilimo laikas – nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2018-08-10 18.07 val. tačiau šis laikas yra pranešimo apie įvykį gavimo laikas (b. l. 16). Eismo įvykis įvyko kiek anksčiau, t. y. 2018-08-10 17.58 val., tačiau šis netikslumas nėra esminis, V. M. veiksmų kvalifikavimui ir atsakomybei įtakos neturi, todėl naikinti Nutarimą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija priimdama Nutarimą teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda nėra per griežta, paskirta administracinių nusižengimų sankcijų ribose ir artima tokių nuobaudų vidurkiams, nenustačius V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, V. M. veiksmai kvalifikuoti teisingai, todėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo V. M. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti V. M. skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-33777-2018 (ROIK: 18092584475) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.