Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-16 · Civilinė byla Nr. 2A-776-567/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
2A-776-567/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
V. Z.
Advokatai
Igoris Manzurovas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai,ieškovui G. B.,ieškovo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1102-647/2009 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei V. Z. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. B. pateikė ieškinį, prašydamas nustatyti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas:

- indeksais 1-3 (4,15 kv.m koridorių); 1-4 (2,41 kv.m sandėlį); 1-5 (6,84 kv.m tambūrą) paskirti bendram naudojimui;

- G. B. asmeniniam naudojimui paskirti kambarį pažymėtą indeksu 1-1, turintį 27,52 kv.m;

- V. Z. asmeniniam naudojimui priskirti patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, turinčią 15,48 kv.m;

- pastatus-ūkinius pastatus plane pažymėtus indeksais 2I1 m - viralinę, 4I1 m - kluoną, ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 5I1 m - malkinę, 3I1m - sandėlį, 6I1 m - stoginę, 7I1 m – sandėlį, pastatą-kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 8I1 b, palikti bendram naudojimui. Nurodė, kad šalys 2006-08-30 paveldėjo po 1/2 dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). To paties paveldėjimo liudijimo pagrindu ieškovas paveldėjo ir 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šalys negali susitarti dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto ir susideda iš penkių patalpų, iš kurių dvi yra gyvenamosios, viena yra pagalbinė - sandėliukas, dvi pereinamos - koridorius, tambūras. Atsižvelgiant į tai, sandėliukas, tambūras, koridorius turėtų būti priskirtos bendram naudojimui, o kambariai, iš kurių vienas įvardintas virtuve turėtų būti priskirti šalių asmeniniam naudojimui. Atsakovei asmeniniam naudojimui turėtų būti priskirta patalpa, įvardinta virtuve, ir namo plane pažymėta indeksu 1-2, turinti 15,48 kv.m, o ieškovui kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-1, turintis 27,52 kv.m ploto, nes kitokios naudojimosi tvarkos nustatyti neįmanoma. Visi kiti ūkiniai pastatai turi būti priskirti bendram naudojimui. Ieškovas paaiškino, kad nors jam ir atitenka didesnė gyvenamoji ploto dalis, tačiau nustatant buto, esančio (duomenys neskelbtini), didesnę ploto dalį, du iš trijų kambarių naudotis palikti atsakovei, o tik vienas ieškovui, todėl mano, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo siūloma naudojimosi tvarka nepažeidžia atsakovės interesų (LR CK 4.75 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė V. Z. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad virtuvė pagal savo tiesioginę paskirti negali būti prilyginama gyvenamajai patalpai, nes ten yra sumontuoti ir bendram naudojimui reikalingi prietaisai: dujinė viryklė, dujų balionas ir visa dujinei viryklei eksploatuoti reikalinga įranga, visų statinių elektros skaitikliai ir elektros saugikliai, pagalbinių patalpų, ūkinių pastatų elektros jungikliai. O gyvenamojoje patalpoje yra sumontuoti bendram naudojimui reikalingi prietaisai: elektros jungiklis į pagalbinę patalpą, elektros jungiklis į pastatą - viralinę. Atsakovė nesutiko dėl ieškovo argumentų, kad priskyrus jam didesnę gyvenamojo ploto dalį, nebūtų pažeisti atsakovės interesai. Teismo nutartimi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią buvo nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Patenkinus ieškinį, būtų iš esmės pažeisti atsakovės interesai, toks naudojimasis turtu neužtikrintų tolesnio tokio turto naudojimo racionalumo, bet ir dar pagilintų esamas problemas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-12-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2006-08-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu ieškovui G. B. ir atsakovei V. Z. nuosavybės teise priklauso po 1/2 gyvenamojo namo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini), stoginės (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir kiemo rūsio (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (b.l. 7-10). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos kopijos matyti, kad gyvenamajame name yra vienas 27,52 kv.m. ploto gyvenamasis kambarys (plane pažymėtas indeksu 1-1), 15,48 kv.m ploto virtuvė (plane pažymėta indeksu 1-2), 4,15 kv. m ploto koridorius (plane pažymėtas indeksu 1-3), 2,41 kv.m. ploto sandėlis (plane pažymėtas indeksu 1-4), 6,84 kv.m ploto tambūras (plane pažymėtas indeksu 1-5) (b.l. 18). Šalių nurodytas aplinkybes dėl naudojimosi tvarkos paveldėtu butu su rūsiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo patvirtina pateikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-11 nutartis, kuria patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, G. B. paskirta naudotis buto 15,91 kv. m ploto kambariu, o V. Z. – 9,66 kv.m ploto bei 12,76 kv.m ploto kambariais; kitos patalpos paliktos naudotis bendrai (b.l. 19). Teismas konstatavo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, turi būti atsižvelgta į tai, kokie yra tarp bendraturčių susiklostę faktiniai santykiai dėl naudojimosi bendru daiktu, taip pat įvertinta, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarka yra racionali, ar nepažeis kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, jog virtuvėje yra įrengti visų pastatų elektros skaitikliai, taip pat pagalbinių patalpų, ūkinių pastatų elektros jungikliai. Ieškovas pateikė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2009-08-25 raštą, kuriame nurodyta, jog objekte (registro Nr. duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengtas vienas elektros apskaitos prietaisas, o atskiras elektros energijos apskaitos prietaisas įrengiamas esant kadastriniam objekto padalinimui ir įvykdžius reikalavimus pagal išduotas technines sąlygas (b.l. 50). Pirmos instancijos teisme buvo apklausti liudytojai H. B. ir S. B. nurodė, jog anksčiau virtuvėje gyveno H. B. tėvai, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys negalėjo naudotis ir kitomis patalpomis. Teismas padarė išvadą, kad virtuvė - patalpa, skirta maisto gaminimui, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, laikytina, kad nustačius ieškovo nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kai atsakovei tektų virtuvė, ieškovui viena gyvenamoji patalpa, o kitos pagalbinės patalpos liktų bendram šalių naudojimui, būtų pažeisti atsakovės interesai (CK 4.75 str., 4. 81 str., CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas G. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti:

1) gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendram naudojimui priskiriamos patalpos, pažymėtos indeksais: 1-3 (4.15 kv.m koridorius), 1-4 (2,41 kv.m sandėlis), 1-5 (6,84 kv. m tambūras);

2) G. B. asmeniniam naudojimui palikti kambarį, pažymėtą indeksu 1-1, (27,52 kv. m kambarys);

3) V. Z. asmeniniam naudojimui palikti patalpą, pažymėtą indeksu 1-2 (15,48 kv.m virtuvė);

4) pastatus - ūkinius pastatus plane pažymėtus indeksais 2I1 m - viralinę, 4I1 m - kluoną, ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 5I1 m - malkinę, 3I1m - sandėlį, 6I1 m - stoginę, 7I1 m – sandėlį, pastatą -kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 8I1 b, palikti bendram naudojimui ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas, netenkindamas ieškinio, neišsprendė jau trejetą metų pažeidžiamų ieškovo teisių gynimo klausimą. Nors ieškovas yra turto bendrasavininkas, tačiau negali naudotis turtu, kadangi atsakovė yra užėmusi visą namą ir neketina atlaisvinti kurias nors patalpas geruoju. Teismas nemotyvuoja, kodėl ieškovo siūloma naudojimosi tvarka pažeis atsakovės interesus. Kitame iš tėvų paveldėtame bute nustačius naudojimosi tvarką, atsakovei atiteko didesnė buto dalis naudojimuisi, todėl pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.) ieškovas pretenduoja į didesnį ginčo kambarį. Pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ rašto duomenis yra visos sąlygos nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovo variantą. Teismas užsimena apie namo rekonstrukciją, tačiau ji negalima, kadangi namas yra senas ir jis tiesiog sugrius, be to, tai nemažai kainuotų. Teismas nevisapusiškai ištyrė teismui pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus.

Atsiliepimas

Atsakovė V. Z. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė iki šiol savo lėšomis ir iniciatyva prižiūri visą turtą, nors pagal įstatymą tokia pareigą turi visi bendraturčiai (LR CK 4.76 str.), rūpinasi turto būkle, tvarko aplinką, moka už sunaudotą elektrą. Pakeitus sugedusią įėjimo durų spyną nauja, atsakovė perdavė naujosios spynos raktą ieškovui. Šis faktas yra nustatytas byloje. Iki pateikiant teismui ieškinį ieškovas savo teise nesinaudojo, o bendraturčio pareigos nevykdė apskritai. Gyvenamajame name yra tik viena gyvenamoji patalpa – kambarys, turintis 27,52 kv. m ploto, vienintelė virtuvė, turinti 15,48 kv. m ploto, koridorius, tambūras bei sandėlis, kuriais iki šiol atsakovė ir ieškovas naudojosi bendrai, atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė siūlo ieškovui susitarti dėl namo rekonstrukcijos, įrengiant name du atskirus turtinius vienetus, kuriuos būtų galima pasidalinti arba nustatyti konkrečius laikotarpius ir periodiškai naudotis turtu, arba siekti kitų šios bylos sprendimo būdų, siekiant protingai ir teisingai suderinti bendraturčių interesus, tačiau kol kas ieškovas su tuo nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos teismų praktikoje yra pripažinta, kad, nustatant naudojimosi gyvenamojo namo ir jo priklausiniais naudojimosi tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Teismui teikiamas tvirtinti naudojimosi tvarkos variantas turi atitikti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes būtina įvertinti aplinkybes apie bendraturčių esminį interesą naudotis tam tikra gyvenamojo namo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius naudojimo santykius, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

Taikydama nurodytus kriterijus ieškovo pateiktam naudojimo tvarkos nustatymo variantui įvertinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pateiktas variantas neatitinka atsakovės, kaip bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo ir lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį požiūriu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tik viena gyvenamoji patalpa - kambarys, pažymėtas indeksu 1-1 (27,52 kv. m), kurį paskyrus tik ieškovo asmeniniam naudojimuisi, iš esmės būtų pažeista atsakovės, kaip bendraturtės teisė į gyvenamąją patalpą pagal funkcinę paskirtį. Ieškovo siūloma atsakovės asmeniniam naudojimuisi patalpa, pažymėta indeksu 1-2 (15,48 kv.m), yra virtuvė, kuri pagal funkcinę paskirtį nėra lygiavertė gyvenamajai patalpai – kambariui, nes yra skirta maisto gaminimui.

Ta aplinkybė, kad kitame iš tėvų paveldėtame bute nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovei atiteko didesnė buto dalis naudojimuisi, nesuteikia ieškovui jokių teisinių privilegijų nagrinėjamoje byloje, nes ieškovas šiuo atveju pretenduoja į vienintelę gyvenamąją patalpą – kambarį, atsakovei siūlydamas virtuvę, ir toks naudojimosi tvarkos variantas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Apeliacinėje instancijoje pateiktas naujas įrodymas - 2010-07-21 Marijampolio seniūnijos seniūno patvirtinimas dėl asmenų, pateikusių patvirtinimą, parašų Nr. 43 (b.l. 94) nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ir patenkinti ieškinį, nes jame nėra teisiškai reikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui duomenų. Ta aplinkybė, kad virtuvėje galima pasistatyti lovą ir miegoti, nepakeičia pačios virtuvės funkcinės paskirties ir savaime nepadaro virtuvės gyvenamąją patalpa bei neužtikrina virtuvės ir gyvenamosios patalpos - kambario lygiavertiškumo.

Tai, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ raštuose (b.l. 60, 61) nurodė, kad nustačius naudojimosi tvarką ir įvykdžius reikalavimus pagal išduotas technines sąlygas galima įrengti atskirą elektros energijos apskaitos prietaisą, savaime nesudaro teisinio pagrindo patvirtinti ieškovo naudojimosi tvarkos variantą, kuris neatitinka vertingumo ir lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį kriterijų ir pažeidžia atsakovės teises į gyvenamąją patalpą, neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos, todėl negali būti patvirtintas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio, nereiškia ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes, spręsdamas ginčus, teismas turi užtikrinti abiejų ginčo šalių lygiateisiškumą ir interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad teismui visi asmenys yra lygūs (CPK 6 str.). Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija ar ginčo patalpų perplanavimas yra negalimas, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija negalima. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra tinkamai įvertinti įrodymai ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., LR CPK 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti valstybei 7,05 Lt (b.l. 93) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš G. B. 7,05 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Virginija VolskienėHenrichas Jaglinskis