Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriaus (toliau ir – Institucija) atstovei Majai Valentinai Tursienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą pateikusio asmens O. A. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-166-2023, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. vasario 13 d. gautas O. A. (toliau – pareiškėja) skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-166-2023. Skunde nurodyta, kad vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 621-623 straipsnio nuostatomis, nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriaus Nutarimo administracinio nusižengimo byloje 2023 m. sausio 23 d. 09 val. 00 min. Nr. NZT-ANT N-166-2023 (ROIK:23193759398) sprendimu, kuriame surašyta: Pažeidimo esmė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio (dabar Aplinkos) ministerijos Ukmergės skyrius (toliau – Skyrius, Institucija) 2022 m. spalio 25 d. 9:00 val. atliko žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽN-67-(14.47.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad ežere, besiribojančiame su sklypu, įrengtas lieptas, kuriam statyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio (dabar – Aplinkos) ministerijos leidimas neišduotas. Nuobauda – įspėjimas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Institucijos Ukmergės skyriaus rašte 2023-01 Nr. 47SD- - (14.47.137E.) „Dėl administracinės nuobaudos“ – įspėjimo skyrimo, pranešama, kad Skyrius, siekdamas nustatyti ar pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, atitinkantys ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, 2023 m. I ketvirtyje atliks patikrą vietoje. Pareiškėjos atveju nagrinėjama situacija: 2006 m. buvo atvežtas ir nuleistas ant vandens pontoninis lieptas. Jis prišvartuotas tik prie kranto žemės keliais kuoliukais, kad nebūtų nuneštas. Ežere nėra jokių papildomų strypų jam įtvirtinti. Jo ilgis 23,04 m. Pareiškėjos nuomone, kadangi šis lieptas yra kilnojamas daiktas, tai šio liepto įrengimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo nereikia.

3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad viešame posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmiausia siekė bendrai išsiaiškinti ar pontoninis lieptas yra (gali būti) laikomas nesudėtingu statiniu, pateikdama ir remdamasi šia informacija: Pagal Institucijos direktoriaus įsakymą (2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-( 1.3.)-146 ir 2021 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1P-138-(13 E.) redakcija) patvirtintas Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtingus statinius išdavimo taisykles akcentuojama, kad: 1. Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės (toliau - Taisyklės) reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduodamų sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (toliau - Sutikimas) išdavimo tvarką. 2. Sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių dingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius. 3. Sutikimas gali būti išduodamas šiems subjektams: 3.1. privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos šiuo klausimu 2022 m. liepos 7 d. viešai pateiktą išaiškinimą „Ar pontoniniai lieptai gali būti laikomi nesudėtingaisiais statiniais“ išdėstyta sekančiai: LR civiliniame kodekse (CK) daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius - kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės; kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

4. Pareiškėja nurodo, kad pateiktu atveju pontoninis lieptas prie kranto žemės pritvirtintas tik keliais kuoliukais, nenaudojant jokių papildomų strypų, konstrukcijų ar pan. jam įtvirtinti. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Pažymi, kad statinio sąvoka neatsiejama nuo nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančių CK nuostatų, kuriose nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Pareiškėjos atveju lieptas yra kilnojamas daiktas, todėl savaime reiškia, kad jis nėra statinys. Statybos įstatyme apibrėžta, kad statinys laikomas nekilnojamuoju daiktu (pastatas arba inžinerinis statinys) ,Jei jis turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.> Jame nurodytas apibrėžimas „statinys“ negali būti taikomas objektams, kurie laikomi kilnojamais daiktais. Statybos įstatyme įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas: objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės; turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje; sukurtas atliekant statybos darbus. Jei bet koks pontonas (prieplauka, lieptas) atitiktų visas šias sąlygas, jo, kaip statinio, kategorija būtų nustatoma pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) nuostatas. Nurodo, kad pareiškėjos atveju pontoninis lieptas neatitinka nei vienos iš šių pateiktų sąlygų, t. y. jis yra kilnojamas daiktas, neturi jokių laikančių konstrukcijų, jokių statybos darbų nebuvo atliekama, o tik sujungtos kelios atskiros pontono dalys į vieną ir pritvirtintas prie kranto.

5. Nurodo, kad toliau aiškinama, kad <norint Įvertinti konkretų objektą, svarbu atsižvelgti į objekto (ne atskirųjų dalių) konstrukcinius sprendinius: ar objektas montuojamas statybos vietoje ir nėra galimybės jo neišardžius perkelti į kitą vietą (laikoma statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas), ar pagamintas kilnojamasis daiktas atgabentas į vietą bei nuleistas ant vandens ir yra galimybė jį neišardžius perkelti į kitą vietą (nelaikoma staliniu pagal Statybos Įstatymo nuostatas). Kaip jau minėjo, kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Kai objektas neatitinka statinio sąvokos, nurodytos Statybos įstatyme, jis nepriskiriamas statiniams ir Statybos įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aklų nuostatos lokiam objektui netaikomos. Jei pontoniniai lieptai (ir prieplaukos) pagal konstrukcinius sprendinius atitinka CK nurodytus kilnojamųjų daiktų (gaminių) požymius ir iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, taip pat jei panaudojant kilnojamuosius objektus sukurtas naujas objektas būtų kilnojamasis daiktas (t. y. nebūtų sukuriamas statinys, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatyme), tai tokiems objektams Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos (tarp jų ir dėl statinių klasifikavimo, projekto ir SLD privalomumo) netaikomos. Atkreipia dėmesį, kad jei minėti objektai pagal pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas būtu priskirtini nesudėtingiesiems statiniams, juos įrengiant valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje reikėtų vadovautis Sutikimu statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas nuostatas, pareiškėja nurodo, kad jeigu objektai pagal pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas nebūtu priskirti nesudėtingiesiems statiniams, (kaip pareiškėjos atveju) juos įrengiant valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose nereikėtų vadovautis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis ir gauti leidimo jiems įrengti.

6. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos puslapyje taip pat dar rašoma, kad „Statiniais nelaikomų objektų, kuriems negalioja Statybos įstatymas, t. y. šiems objektams nereikia Statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų SLD, kategorijai priskirtini kilnojamieji ir mobilūs įrenginiai, daiktai.“ Aukščiau nurodytuose dokumentuose labai aiškiai yra įvardinta, kad tik tuo atveju, kai objektai pagal CK ir Statybos įstatymo nuostatas būtų priskirtini nesudėtingiesiems statiniams, juos įrengiant valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje reikėtų vadovautis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis, kurios reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduodamų sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo tvarką. Iš to seka, kad jeigu objektas priskiriamas nesudėtingiems statiniams, t. y. kilnojamas daiktas, kaip pontoninis lieptas, jam įrengti nereikia Institucijos išduodamų sutikimų ir leidimų.

7. Pareiškėja pažymi, kad gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriaus nutarimą, š. m. sausio 25 d., 10:52 (pokalbis truko 17 min.) skambino į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Konsultavimo skyrių tel. 8 5 2073333 ir prašė paaiškinti „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių“ 2 punkto žodžių derinį - visų tipų lieptus. Ar tai apima visus be išimties lieptus (tiek stacionarius (nekilnojamus), tiek ir pontoninius (kilnojamus)), ar atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos šiuo klausimu 2022 m. liepos 7 d. viešai pateiktą išaiškinimą ir jame išdėstytus paaiškinimus galima teigti, jog vis tik yra ir tam tikru išimčių (tokiems objektams kaip pontoniniai lieptai (kilnojamas daiktas). Iš specialistės buvo gautas paaiškinimas, kad pontoniniam lieptui įrengti tikrai nereikia gauti leidimo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Dar pažymėjo, kad atkreiptų dėmesį į tai, kad Prašyme išduoti leidimą statyti lieptą reikia nurodyti „nesudėtingo statinio pavadinimą“ , o pas pareiškėją nėra statinys. Pareiškėjos nuomone, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyriaus specialistai pilnai neįsigilino į situaciją, neatsižvelgė į visus šiuos aukščiau pateiktus motyvus ir nepagrįstai priėmė sprendimą bei skyrė nuobaudą (b. l. 2-3).

8. Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jai buvo pranešta tinkamai (2023 m. kovo 9 d. nuotolinio posėdžio metu).

9. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą. Atsiliepime nurodoma, kad Ukmergės skyriaus nuomone, žemės naudojimo patikrinimas atliktas tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, administracinio nusižengimo sudėtis nustatyta ir administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nutarimas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimo tvarką bei sąlygą reikalavimais ir pagrįstas, atsižvelgiant į aplinkybes, nustatytas vykdant valstybininę žemės naudojimo kontrolę. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai), 1 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemė naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymą. Paminėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių valstybė tarnautojai įgalioti organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, ANK nustatyta tvarka atlikti padarytų administracini nusižengimų, nurodytų ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261 ir 333 straipsniuose, tyrimą bei surašyti protokolus, o Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių vadovai įgalioti nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir priimti procesinius nutarimus (ANK 619 straipsnis). Kontrolės nuostatų 16 punkte reglamentuojama, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Kontrolės nuostatų 11.1-11.1 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarko pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną. Pažymi tai, kad Žemės įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas. Pagal šio straipsnio nuostatas žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taigi, Ukmergės skyrius 2022 m. spalio 25 d. atliko pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje (toliau – patikrinimas), surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 47ŽNS-67-( 14.47.78) (toliau – patikrinimo aktas) ir užpildė Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams klausimyną Nr. 47ŽNK-54-(14.47.78.) (toliau – klausimynas). Patikrinimo metu nustatyta, kad riboženklių nėra; žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; ežere, esančiame šalia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir O. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įrengtas lieptas, kuriam statyti Nacionalinės žemės tarnybos leidimas neišduotas. Tuo pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Pažymi, kad patikrinimo metu atlikta foto fiksacija. Patikrinimo akto neatskiriama dalis yra klausimynas, fotolentelė ir situacijos schema. Situacijos schema yra sudaryta tikslaus matavimo prietaiso – GPS imtuvo Spectra precision SP-60 Nr. 5917500173, pagalba. Atsakomybė už 2020 m. spalio 25 d. nustatytą pažeidimą yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. sausio 4 d. dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, pareiškėjai nedalyvaujant buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – ROIK (duomenys neskelbtini)). Atkreipė dėmesį, jog administracinio nusižengimo tyrimas buvo numatytas vykdyti nuotoline prieiga. Dalyvavo pareiškėjos dukra, kuri paprašė nagrinėti bylą žodine proceso tvarka. Atsižvelgus į jos prašymą, byla perduota skyriaus vedėjui ir numatytas kitas posėdis 2023 m. sausio 23 d. nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoline prieiga. 2023 m. sausio 23 d. posėdžio metu pareiškėja dalyvavo kartu su atstove. Su nustatytu pažeidimu nesutiko, skunde nurodytų argumentų pagrindu. Ukmergės skyrius, įvertinęs visetą, priėmė nutarimą skirti nuobaudą – įspėjimą. Įstatymo leidėjo ANK 110 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad „savavališkas <...> vandens telkinio užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų“. Taigi, skirta švelniausia sankcijoje numatyta nuobauda - įspėjimas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1 P-( 1.3)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 4 d.) patvirtintos Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklėmis (toliau - sutikimų išdavimo taisyklės), reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) išduodamų sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (toliau - Sutikimas) išdavimo tvarką. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad „Sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius.“ Pareiškėja grindžia savo prieštaravimus, nurodydama, kad Sutikimų taisyklių pačiame pavadinime, bei kituose punktuose, yra nurodoma „nesudėtingi statiniai“, kad pantono lieptas apskritai neatitinka statinio sąvokos. Patikrinimo metu yra padaryta ne vien į fotolentelę sukeltos nuotraukos, t. y. nuotraukų yra daroma ir daugiau, todėl prideda nuotrauką, kurioje matoma, kad lieptas yra įtvirtintas ne vien krante, bet ir vandenyje. Pareiškėja sąmoningai klaidina teismą pateikdama nuotraukas, kuriose įtvirtinimas neužfiksuotas. Nagrinėjamu atveju, pontono lieptas, ne pririštas virve prie medžio, bet įtvirtintas mediniais kuolais, jis yra susijęs su žeme. Taigi, jo nebūtų įmanoma pernešti į kitą vietą nesumažinus jo vertės (liepto ilgis 23,04 m.). Pantonininiai lieptai nesunkiai, bet sumontuojami ant vandens. Be kita ko, pagal statybos reglamento STR1. 0103:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau - Reglamentas) (aktuali akto redakcija galioja nuo 2022 m. lapkričio 1 d.) nuostatas Nesudėtingieji statiniai skirstomi į šias grupes: I grupės nesudėtingieji statiniai; II grupės nesudėtingieji statiniai. Nesudėtingųjų statinių sąrašas pateikiamas Reglamento 2 ir 3 lentelėse. Objektai laikomi nesudėtingaisiais statiniais, jei jie atitinka Statybos įstatyme [3.3] įtvirtint sąvoką. „22. Pastabos: 22.1. aukštis nuo žemės paviršiaus. Jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienelės ir taikomos lentelės 3.2 papunkčio nuostatos; 22.2. aukštis nuo žemesniojo žemės paviršiaus; 22.3. atraminės sienelės aukštis nuo žemesniojo žemės paviršiaus; užtvaros aukštis nuo atraminės sienelės viršaus; 22.4. K - statinio matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę: K = S x H3, čia: S - statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m2 laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų; H - statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui - giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m);“ (iš Reglamento). Taigi, nors Valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose pastatyti laikinieji nesudėtingieji statiniai neregistruojami Nekilnojamojo turto registre, tačiau jie atitinka statinio sąvoką kategoriją pagal Reglamentą. Institucija daro išvadą, kad Ukmergės skyrius priėmė teisėtą bei teisingą nutarimą (b. l. 35-37).

6. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad Institucija 2022 spalio mėn. 25 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybei priklausančiame (duomenys neskelbtini), besiribojančiam su sklypu, yra įrengtas pontoninis lieptas, kuriam statyti NŽT leidimas dar nebuvo išduotas. Pati pareiškėja bandė įrodyti, kad pontoniniam lieptui statyti nereikia apskritai jokio sutikimo, kad jis nelaikomas statybų reglamento kaip sudėtingas statinys. Nesudėtingas statinys, pagal kurį NŽT, kaip skamba taisyklės, kad sutikimas išduoti nesudėtingiems statiniams statyti paviršiniuose valstybei priklausančiuose vandens telkiniuose. Atkreipė dėmesį, kad žemės įstatyme, yra įrašyta, kad žemės naudotojas žemę naudoja žemės įstatymu, administraciniu teismo sprendimu, sandoriu ir kt. Tai yra, norint žemę naudoti, turi būti suteikta tam tikru teisiniu pagrindu. Statytojas turi teisę arba gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas turi žemės sklypą arba privačią nuosavybę arba jam tokia teisė suteikta. Tokią teisę suteikti naudotis žeme gali žemės valdytojas. Valstybės nuosavybės teise įgyvendindami subjektą, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė žemė perduota patikėjimo teise, yra NŽT prie Aplinkos ministerijos. Bet kuriuo atveju, bandė įrodyti koeficientą, kad kur yra skaičiuojamas koeficientas pontoniniams lieptams statyti, statybos reglamento tvarka, kaip bematuos, jeigu jis turi įtvirtinimus ir krante, ir pačiame ežere, jo aukštis yra matuojamas nuo žemiausio žemės paviršiaus iki liepto, ir aukščiausio taško. Yra išvedamas vidurkis ir nustatomas koeficientas. Praktiškai visų lieptų, kuriuos bebūtų bematavę, jie tikrai turi tą koeficientą didesnį. Ir jiems turi būti taikomas statybų reglamentas. Šiuo metu papildomai NŽT kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad būtų išaiškinta ir galutinai sudėti taškai, ar reikalingas statyboms leidimas. Tai visuomet būdavo supaprastintas projektas. Tai yra inžinerinis statinys. Statybos leidimas jam nebuvo reikalingas. Buvo išduodamas sutikimas. Šiuo metu NŽT kaip ir laikosi toliau nuostatos, kad bet kurio statytojo teisė gali būti įgyvendinta, jei jis tą žemės sklypą valdo teisėtu būdu. Paaiškino, kad yra išdavę pareiškėjai sutikimą, bet atgal tas sutikimas negalioja. Tai reiškia, kad aplinkybių nustatymo metu, pareiškėja tokio sutikimo neturėjo. Už nusižengimą NŽT priėmė nutarimą skirti pačią švelniausią nuobaudą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus – įspėjimą. Apskundus nutarimą, kadangi laikosi savo nuomonės, palaiko savo atsiliepime išdėstytą poziciją. Pati pareiškėja neatvyko į teismo posėdį, todėl arba sutinka, su tuo kas turėjo būti, tas sutikimas, nes, kiek yra žinoma, pareiškėja pati kreipėsi ir į Statybos inspekciją. Paaiškino, kad nesusikalbėjimas yra tame, kad pareiškėja žiūri statybos inspekcijos aspektu, kad būtent statiniui reikalingas ar nereikalingas leidimas. Tai nereiškia, kad bet kokias tvoras, bet kuriuos kitus inžinerinius statinius, kuriems statyti leidimas nereikalingas, kad jie neturi gauti žemės savininko ar patikėtinio sutikimo. Prašė atmesti pareiškėjos skundą ir palikti nutarimą galioti.

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nutarimu, vadovaujantis ANK 110 straipsnio 1 dalimi, O. A. nubausta nuobauda – įspėjimu, už tai, kad ežere, besiribojančiame su žemės sklypu, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrengtas lieptas, kuriam statyti Institucija neišdavė leidimo (b. l. 6).

9. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų.

10. Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Institucijos priimtame nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus, kurie numato, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų bei savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

11. Institucija pareiškėjai už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė nuobaudą – įspėjimą. Iš teismui pateikto skundo matyti, jog pareiškėja prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir jai paskirtą nuobaudą – įspėjimą, kadangi nesutinka, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.

12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nesutinka su tuo, kad ji ežere, šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įrengė lieptą, kuriam buvo reikalinga gauti leidimą. Pareiškėja savo skundą grindžia tuo, kad jos pastatytas lieptas, laikytinas „nesudėtingu statiniu“ todėl jam nebuvo reikalingas leidimas. Kaip nustatyta, Institucija 2022 m. spalio 25 d. atliko pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, surašė patikrinimo aktą ir užpildė klausimyną kurio metu buvo nustatyta, kad „riboženklių nėra; žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; ežere, esančiame šalia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir O. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įrengtas lieptas, kuriam statyti Nacionalinės žemės tarnybos leidimas neišduotas“. Kaip buvo nustatyta patikrinimo metu ir taip pat nurodoma Institucijos atsiliepime, pareiškėjos pastatytas lieptas buvo įtvirtintas ne vien krante, bet ir vandenyje, pontono lieptas ne pririštas virve prie medžio, bet įtvirtintas mediniais kuolais, jis yra susijęs su žeme. Kaip nurodoma Institucijos atsiliepime, nors pareiškėja ir teigia priešingai, jos pastatytas pontoninis lieptas, remiantis Statybos techniniu reglamentu STR1. 0103:2017 „Statinių klasifikavimas“, bei reglamente pateiktu nesudėtingo statinio įvertinimo koeficientu (nutarties 5 punktas), nustatyta, kad pareiškėjos pastatytas pontoninis lieptas atitinka nesudėtingo statinio sąvoką. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklės, kurios reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos išduodamų sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo tvarką. Minėtų taisyklių 2 punkte nurodyta, kad „Sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius.“ Kaip nustatyta, Institucija, atlikusi patikrinimą, pareiškėjai nutarimu už ANK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė nuobaudą – įspėjimą, nustačiusi, kad pareiškėja, vadovaujantis nurodytais teisės aktais, nebuvo gavusi Institucijos sutikimo dėl pantininio liepto, kaip nesudėtingo statinio, įrengimo ežere, šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

13. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjai Institucijos nutarimu buvo pagrįstai paskirta nuobauda – įspėjimas, už ANK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjai skirta minimali už ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą numatyta nuobaudos rūšis – įspėjimas, kuris pats savaime pareiškėjai nesukelia finansinių ar kitokio materialaus pobūdžio pasekmių ir iš esmės atlieka prevencinę funkciją, siekiant atgrasyti pareiškėją nuo analogiškų pažeidimų vykdymo ateityje. Teismas taip pat pažymi, kad, kaip nurodė Institucijos atstovė teismo posėdžio metu, ir ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai (2023 m. balandžio mėn. Sutikimas statyti laikinuosius ir nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. 47ST- -(14.47.5 E.), pareiškėja jau po skundo pateikimo teismui (būtent 2023 m. kovo 10 d.) (b. l. 73-74), įvykdė teisės aktų reikalavimus ir yra gavusi iš Institucijos sutikimą dėl skunde minimo pantoninio liepto pastatymo ežere, besiribojančiame su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

14. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos naikinti teisinio pagrindo nėra ir teismas netenkina pareiškėjos O. A. skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-166-2023, ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundo netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-166-2023, ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.