Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, Šiaulių valstybinės kolegijos II kurso studentė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. 2012 m. rugpjūčio 22 d. apie 19 val., viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pavėsinėje, konflikto metu, tyčia, apipylė vandeniu sėdinčią ant krėslo nepilnametę E. M., gim. (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, patempė nukentėjusiąją už plaukų ir pastarajai nugriuvus ant žemės, spyrė E. M. į nugaros sritį nemažiau 7-8 kartus, į kaklą nemažiau 2 kartus, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po to, metė į veidą žemių, spyrė į kojų, šono sritį ne mažiau 1-2 kartus, tikslus skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po to, E. M. atsistojus ir beeinant pro šalį, vėl paėmė E. M. už plaukų, ją parvertė ir įspyrė į nugaros, šonų sritį ne mažiau 2-3 kartus, tikslus skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ir tokiais savo įžūliais veiksmais sukėlė E. M. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

D. M. 2012 m. rugsėjo 8 d. apie 18 val. 30 min., pasivijo Naująja gatve, Žagarės m., Joniškio r. einančią nepilnametę E. M., gim. (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo ją garsiai šaukdama „snargle“, baugino susidoroti bei sakė, kad nebijanti jei pastaroji dar rašytų pareiškimą, tokiais savo veiksmais siekė paveikti E. M., kuri 2012 m. rugpjūčio 22 d. buvo nukentėjusi nuo jos sesers G. Ž. įžūlių veiksmų viešoje vietoje, dėl ko yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00520-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Kaltinamoji G. Ž. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2012-08-22 apie 18 val. 30 min. nuėjo pas G. Š., kuris tuo metu buvo pas brolio vaikus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Matė, kad kiemo pavėsinėje yra E. M. bei M. K.. Iš anksčiau buvo supykusi ant E. M. dėl to, kad ji stengiasi draugauti su jos vaikinu G. Š., jai ne kartą apie tai buvo sakiusi, prašė nuo jos vaikino atstoti. E. M. į jos prašymus nereagavo, todėl nutarė ją pamokyti. Ji nuėjo į G. Š. butą, iš virtuvės paėmė plastikinį ąsotį, prisipylė į jį vandens ir nuėjusi į pavėsinę, kur sėdėjo E. M., supylė vandenį jai ant galvos. E. M. nugriuvo ant žemės, tada ji paėmė E. M. už plaukų ir ėmė tempti, sakydama kiek ji dar lys prie jos vaikino G. E. M. tylėjo, o ji iš pykčio ėmė ją spardyti, nesitaikydama kur klius. Spyrė keletą kartų, kiek kartų tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Žemių specialiai į akis nepylė, galėjo jos užkristi nuo batų, kai ji spardė E. M.. Nepamena, ar E. M. tampė už plaukų ir ar ją dar buvo parvertusi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiosios atsiprašo ir prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su ieškiniu dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos nesutinka, nes mano, kad ši suma per didelė, gal galėtų atlyginti pusę šios sumos, taip pat. Ji nesutinka atlyginti nukentėjusios atstovavimo išlaidas, nes šiuo metu niekur nedirba ir neturi jokių pajamų.

Kaltinamoji D. M. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji su jai pareikštu kaltinimu sutinka, jog 2012-09-08 vakare, Žagarėje, sutikusi E. M., žinodama, jog vyksta ikiteisminis tyrimas jos sesers G. Ž. atžvilgiu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nukentėjusiąją įžeidinėjo, vadino ją snargle ir siekė įbauginti, taip E. M. darydama poveikį, kaip nukentėjusiajai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios E. M. atsiprašė, su ja susitaikė ir prašo ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Motyvuojamoji dalis

- liudytojos M. K. parodymais, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d., vakare, apie 18 val. 30 min, sutiko E. M. ir su ja nuėjo į jos kiemą. Ji, E. M. ir K. V. kalbėjosi pavėsinėje, kai pas G. Š. atėjo jo draugė G. Ž.. Netrukus pamatė, kaip G. Ž. atėjo į pavėsinę, atsinešė plastikinį ąsotėlį su vandeniu ir nieko nesakiusi, priėjusi prie E. M., supylė jai ant galvos vandenį. Matė, kaip E. M. nukrito nuo judančio krėslo, ji pradėjo G. Ž. sakyti už ką čia jai taip padarė. G. Ž. pasakė, kad už tai, jog E. M. lenda prie jos vaikino G. Š.. Jos ėmė bartis ir ji išėjo į namus atsinešti savo mobiliojo ryšio telefono. Kai atėjo į pavėsinę, E. M. buvo atsistojusi, jos plaukai buvo šlapi, veidas murzinas nuo akių tušo;

- liudytojos V. P. parodymais, kad 2012-08-22 vakare, grįžo iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kai netrukus pas ją ir dukras G. Ž. ir D. M. atėjo V. M.. V. M. jos namuose pradėjo dukras įžeidinėti, sakė, kad turės sumokėti, atsakyti. Ji nežinojo, ko V. M. šaukia ir jos apie tai neklaususi liepė jai išeiti iš namų. V. M. išėjus, G. papasakojo, kad ji turėjo konfliktą su V. M. dukra E.. Abi jos dukros labai pergyvena dėl įvykusių konfliktų. Prašo jos dukrą G. Ž. perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Ji dirba, faktiškai gyvena kartu su dukra G. Ž. Žagarėje, teismo neteista, administracine tvarka nebausta, todėl galės dukrai daryti teigiamą įtaką, kad ši nebedarytų naujų nusikalstamų veikų;

- 2012 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta - pavėsinė, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 8-9 b. l.).

Kaltinamosios G. Ž. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes ji viešoje vietoje – pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia E. M. apipylė vandeniu, ją įžeidinėjo, nukentėjusiosios atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą ir tuo savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir taip pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamosios D. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., nes ji įžeidinėjo ir baugino E. M., kaip nukentėjusiąją, darydama jai poveikį, atliekant ikiteisminį tyrimą kaltinamosios G. Ž. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00520-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamųjų G. Ž. ir D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jos nuoširdžiai gailisi padariusios nusikalstamą veiką, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji D. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teismo neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., 77-78 b. l.), visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios E. M. atsiprašė, su ja susitaikė, E. M. ir jos atstovė pagal įstatymą V. M. prašo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti, nukentėjusioji atsisako pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo kaltinamosios D. M. atžvilgiu. Dėl šių aplinkybių, teismas laiko, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji D. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant visiems Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytiems pagrindams, ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina.

Spręsdamas kaltinamosios G. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą - padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltinamosios asmenybę – teismo anksčiau neteista, bylos duomenimis administracine tvarka nebausta (1 t., 59-60 b. l.), charakterizuojama teigiamai (1 t., 63 b. l.), nukentėjusiosios E. M. atsiprašė, atlygino jai dalį padarytos žalos (2 t., 15 b. l.). Teismo nuomone, byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Lietuvos Respublikos BK 40 str. pagrindu, nes G. Ž. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, savo kaltę pripažino ir dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje yra gautas kaltinamosios G. Ž. motinos V. P. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., 16 b. l.). V. P. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba Joniškio rajono Skaistgirio žemės ūkio bendrovėje melžėja, charakterizuojama teigiamai (2 t., 18 b. l.), nurodoma, kad V. P. savo pareigas atlieka sąžiningai, laiku, yra draugiška, gerai sutaria su kolektyvo nariais, nuobaudų neturi (18 b. l.), todėl yra pagrindo manyti, kad asmens, sutinkančio būti laiduotoju, asmeninės, dalykinės savybės, jo įtaka kaltinamajai yra tinkami, kad būtų konstatuojama, jog V. P. yra verta teismo pasitikėjimo. Be to, V. P. yra kaltinamosios mama ir dėl to ji, kaip laiduotoja, galės ir sugebės daryti kaltinamajai G. Ž. teigiamą įtaką, ji yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamosios laiduotoja. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios turtinę padėtį, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas be užstato.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios E. M. civilinis ieškinys dėl jai padarytos 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamosios G. Ž.. Su kaltinamąja D. M. E. M. susitaikė ir nukentėjusioji atsisakė pareikšto 2500,00 Lt civilinio ieškinio.

Nukentėjusiosios E. M. reiškiamas civilinis ieškinys dėl jai padarytos 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusio ir už žalą atsakingo asmens skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. M. nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą neturtinę žalą, dėl jai padaryto fizinio skausmo, padarytų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, pažeminimų, tačiau laiko, kad pareikštas ieškinys dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nėra pagrįstas, atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir kaltinamosios interesus, pastarosios turtinę padėtį. Teismas, įvertinęs G. Ž. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, į kaltinamosios turtinę padėtį – šiuo metu ji niekur nedirba ir neturi pajamų, tačiau kaltinamoji yra jauno amžiaus, darbinga, taip pat, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas laiko, kad protingas ir teisingas, atitinkantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą, neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajai, yra 1000,00 Lt, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Dalį neturtinės žalos – 100,00 Lt kaltinamoji atlygino (2 t., 15 b. l.), todėl iš jos nukentėjusiosios naudai priteistina likusi 900,00 Lt neatlyginta neturtinė žala.

Iš kaltinamųjų G. Ž. ir D. M. taip pat priteistinos nukentėjusiosios atstovės V. M. naudai patirtos 1210,00 Lt proceso išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., 13 b. l.).

Kaltinamosioms paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos tos pačios (57-58, 75-76 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298, 301 – 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendė:

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą D. M. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

G. Ž. perduoti motinos V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Priteisti iš G. Ž. 900,00 Lt (devynis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios E. M. naudai.

Priteisti iš kaltinamųjų G. Ž. ir D. M. 1210,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų 00 ct) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosios atstovės V. M. naudai.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.