Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui, kaltinamajam M. D., jo gynėjui – advokatei Jurgitai Šlapaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kelmės rajonas, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, deklaruoja gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esantis Šiaulių tardymo izoliatoriuje- suimtas baudž. byloje Nr. 96-1-502-14, teistas: 1) 2007-10-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimas bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei mokytis arba dirbti; 2) 2008-04-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi galutine subendrinta bausme - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei mokytis arba dirbti; 3) 2010-11-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme; 4) 2011-03-30 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su 2010-11-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta bausme – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; 5) 2011-11-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2011-03-30 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta bausme - 3 metams laisvės atėmimo; 6) 2014-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį,178 straipsnio 4 dalį, 28 parų areštu; 7) 2014-07-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti jį arešto bausme 39 (trisdešimt devynioms) paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. D. skirti arešto bausmę 26 (dvidešimt šešioms) paroms, atliekant areštinėje, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki gegužės 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, pro išdaužtą pagrindinio įėjimo durų lango stiklą įsibrovė į patalpą – valstybės įmonei “Turto bankas” priklausantį patikėjimo teise valdomą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš kur pagrobė 10 vnt. plastikinių langų rėmų su stiklo paketu 2000 Lt vertės, kurių vieno vieneto vertė – 200 Lt, padarydamas valstybės įmonei “Turto bankas” 2000 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino bei parodė, kad vieną dieną nuėjo apsižiūrėti į apleistą pastatą. Pro išdaužtą durų stiklą pateko į pastato vidų. Apžiūrėjęs patalpas, išėjo laukan. Po kiek laiko rado skelbimą, kad įmonė superka langų rėmus. Už vieną vienetą buvo mokomą po 120 Lt. Vėl nuėjo į minėtą apleistą pastatą, kur, naudodamas metalinį pjūkliuką bei atsuktuvą per 2 dienas nuardė 10 langų. Po to pasisamdė mikroautobusą, į jį susikrovė nuimtus langus bei nusivežė juos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Langus minėtai įmonei pardavė už 1200 Lt. Gautus pinigus išleido savo reikmėm. Pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta liudytojo R. J. parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2014-05-30 su policija apėjo pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir pastebėjo, kad nebėra lifto durų, variklio, langų stiklai išimti iš rėmų, pavogti plastikinių langų rėmai su paketu.(b.l. 49-50,51-52); įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kuriuose nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. (b.l. 16-22). Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu. Kvalifikuojantys požymiai – vagystė įvykdyta įsibraunant į patalpą. Padaryta nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi kaltinamasis galėjo pagrobtu turtu naudotis ir juo disponuoti. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. K. M. Damanskio veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.). K. M. Damanskio baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis niekur nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje (b.l. 128-129); anksčiau baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą, yra recidyvistas, po paskutinio nuteisimo neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (LR BK 61 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nurodyta: „Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo“. VĮ „Turto bankas“ buvo padaryta 2000 Lt turtinė žala, ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, kuri taikytina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam M. D. buvo skirtas gynėjas – advokatė Jurgita Šlapaitienė. Byloje gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-2215(04.8), iš kurios matyti, kad už M. D. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 240 Lt. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis, nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas (LAT nutartis Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 178 str. 2 d.,-

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. gruodžio 15 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

M. D. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, kurią taikyti iki teisiamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš M. D. priteisti VĮ „Valstybės turto fondą“, į.k. 110073154, a.s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 2 000 Lt (du tūkstančius litų) turtinės žalos atlyginimui.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą dėl 240 Lt priteisimo iš kaltinamojo valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.