Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui P. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovai per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 3 d. Plungės r. sav., kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, įvyko eismo įvykis dėl atsakovo P. R. kaltės, vairavusio automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavusio į priešpriešinę eismo juostą bei atsitrenkusio į priešpriešais važiavusį automobilį Fiat Ulysse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko susidūrę automobiliai dar atsitrenkė į kelio atitvarus; VW Vento vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo (Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2018 m. lapkričio 27 d. informacijos duomenys). Eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė VW Vento nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, remdamasi Fiat Ulysse techninės apžiūros protokolo, fotonuotraukų, žalos sąmatos, parduodamų naudotų automobilių Fiat Ulysse skelbimų, išvados apie transporto priemonės likutinę vertę bei žalos skaičiavimo išvados duomenimis, nustatė dėl atsakovo kaltės automobiliui Fiat Ulysse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, ją įvertinusi 507,00 Eur suma. Žalą nukentėjusiam asmeniui – automobilio Fiat Ulysse savininkui R. K. kompensavo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, išmokėdama jam 507,00 Eur draudimo išmoką (akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ žalos administravimo bylos duomenys). Ieškovas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą ir remdamasis tarpusavio sudaryta 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1, kompensavo akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ šios išmokėtą 507,00 Eur draudimo išmokos sumą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp šalių susidarė nuostolių regreso tvarka atlyginimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnis). Transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 17 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo – tai asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. TPVCAPDĮ 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ar jo atstovui. Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Atlikus formalų įrodymų byloje vertinimą, nustatyta, jog pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimo regreso teise, ir priimti sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu ir tenkinamu. Eismo įvykio kaltu pripažinus transporto priemonę VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį atsakovą, ieškovas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgijo į padariusį žalą asmenį (atsakovą) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, būdamas skolingas 507,00 Eur ieškovui, neatlygino jo reikalaujamos patirtų nuostolių sumos ir ne kartą ieškovo ragintas (2019 m. sausio 16 d. ir 2019 m. vasario 19 d. pretenzijos). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir neginčijo žalos atsiradimo fakto, žalos dydžio, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas asmeniu, atsakingu už eismo įvykio metu padarytą žalą, būtų visiškai atlyginęs ieškovui šio išmokėtą 507,00 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 507,00 Eur nuostolių atlyginimo suma.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 17,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

konstatuoja:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo P. R. 507,00 Eur (penkių šimtų septynių eurų 00 ct) nuostolių atlyginimo sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur (septyniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.